„Santaka“ / Iš naujojo rinkinio „Seto pėdos“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29

Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-07 23:23

Dalinkitės:  


Iš naujojo rinkinio „Seto pėdos“

Algimantas GRAKAVINAS



Uždėki, angele,

Jai ranką ant peties,

Jeigu takeliai nusities

Per pražūties akivarus.

Suteik kantrybės mums,

Šaltoj žiemos nakty

Sniege suklupusiems

Šventoriuj melstis,

Bekalbinant mažąsias sielas

Ar renkant lūpomis

Žvaigždyną nuo pušų!..

Per saulės tekėjimo stebuklą

Lai budina žodžius rytai...

Angele globėjau,

Kurs saugai mano mylimą,

Užtark prieš Visagalį ir padėk

Tarp nepalaidotų vilčių

Surinkti jos švelnumą

Siuntinėliais!..

Tu vienas ilgesį matai.

Meldžiu, pasigailėk!..

Atsiųski juos į širdį,

Kuri sušalusi ir verkia

Gerumo prakartėlės...

Šypsokis, angele, kol dar takeliuose

Eglišakių nėra ir smėlio.






xxx

Kai šiltas vakaras

Dvelksmu ramybei guodėsi,

Rūke žolynų kvapas –

Iš rimstančios širdies

Neišsakytas žodis,

Kaip spindulio šviesa

Į lūkesčių sūpuokles sėdo.

Ir veidu taip arti, arti...

Nebuvome pažįstami,

Tik skraidėm ir tylėjome...

Iš nesvarumo puokštės

Apsvaigęs išlipau,

Neatsisveikinę kas sau nuėjome,

O šiltas jausmas pasiliko,

Ir iki šiol atrodo,

Kad savo laimę sapnavau.






Ruduo



Šventoriuj vėjas

Plėšia nuo galvos kepurę.

Lenkiuos prieš jį, tačiau einu...

Geltonas klevo lapas

Iš paskutiniųjų,

Įkibęs tarp apnuogintų šakų,

Kaip skvernas sunešioto palto,

Blaškosi.

– Nepasiduok! Laikykis! – jam šaukiu.



– Laikykis dar!

Neamžinas tas vėjas –

Įpūs erdvių vargonus

Ir nurims

Pats savimi susižavėjęs.

Ir ant jokių kančių altoriaus

Gesinti žvakių nebekils –

Tai avinėlio puota,

Plėšiančias jėgas atstojanti.



Krisiu kaip lapas gal ir aš,

Kreditais bankų plėšiamas,

Valdžios melu apšaldytas

Ir skaudžiai daužomas,

Kai artimo užantyje – akmuo...

Tik primiršta žydroji paukštė

Per šaltą vėją šauks:

– Tiktai laikykis!..

– Dar nepasiduok!






Jovita GRAKAVINIENĖ



Nešienauti

Upelės krantai

Paprašys

Pradalgės ne vienos.

Šypsena tik viena?

Per mažai!

Negana

Sudainuotos dainos!



Reikia šypsenų tiek,

Kad šviesu

Būtų kelio pradžioj

Ir gale.

Sudainuokime

Šitiek dainų,

Kad lašeliai

Pavirstų upe.



Tegu krykščia

Aplinkui maži,

Upės bėga tolyn,

Į marias,

Ta šviesioji

Ugnelė graži

Net lietuj,

Net audroj neužges.






Turtas



Karoliai rožinio į delnus byra,

Lyg tęsinys praėjusių dienų,

Arba pavasarių lietus ir vėjai.

Ir vėl iš tolių atminties išnyra

Gausus dosnumas metų kiekvienų,

Tiktai nebuvo duota, ko norėjai.



Norėjai džiaugsmo – davė dieną skaudžią,

Ramybės troškai – nerimas lydėjo,

Vienatvė – vietoj mylimo žmogaus...

Kodėl, už ką dalia rūsčioji baudžia?

Naštos panešti niekas nepadėjo,

Kiek kartų dar gyvenimas apgaus?



Ar ašarų, ar rožinio prikrito?

Pilni motulės suglausti delnai,

O vakaras begarsis, lyg užburtas...

Nepasirinksi jokio kelio kito,

Nes tik tame, kur amžių gyvenai,

Tavasis Dievo skirtas visas turtas.






Kasiopėja



Nuo pušų šakų

Žvaigždės nulijo.

Kaip atras kelią tie,

Kurie grįžta?

Be gerumo,

Baltųjų lelijų

Kas atnaujins

Paklydusiems krikštą?

Tamsoje

Už akmens kojos kliūva,

Ant akmens

Galvas deda bedaliai.

Iš akmens sielos

Ašaros srūva,

Kad šviesa

Sužibėti negali,

Nors gimtieji namai –

Žvaigždžių Takas,

O duobėta širdis

Dainą rašo.

Vis tyliau parugėm

Dalgę plaka,

Tėvo delno švelnumo

Taip maža...

Akmenėlio

Nebarkite pilko,

Net jei viltys

Pavėjui išėjo.

Akyse jo

Žvaigždynas sutilpo.

Ir sparnus turi

Kasiopėja.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vasario 16-oji Vilkaviškyje: istorinė kartų jungtis
* Klausimas valdžiai: išlaikyti ar uždaryti?
* Kandidatams į merus nevengta užduoti ir nepatogių klausimų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą į merus balsuotumėte?
Sauleną Aželską
Žilviną Gelgotą
Valentiną Gražulį
Algirdą Neiberką



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „stribas“?
Taip. Stribai (rus. istrebitel – „naikintojas“) – civilinių ginkluotų sovietų valdžios būriai, 1944–1954 m. Lietuvoje padėję okupantams vykdyti represijas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis stribas teikiamas su žyma šnek.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas