„Santaka“ / Iš Vilkaviškio kilęs karininkas – dažnas svečias gimtinėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-05 23:35

Dalinkitės:  


Buvęs vilkaviškietis Marius Geležiūnas – tarptautinėje misijoje Afganistane.
Nuotrauka iš asmeninio M. Geležiūno albumo.

Iš Vilkaviškio kilęs karininkas – dažnas svečias gimtinėje

Nuo seno daugeliui karininko profesija asocijuojasi su atsidavimu tėvynei, griežta disciplina bei kasdien tykančiais pavojais. Daugeliui – tai pati vyriškiausia specialybė, tačiau ne kiekvienas ryžtasi ją pasirinkti. Tik nedidelė dalis jaunuolių susieja savo gyvenimą su kario uniforma. Vienas iš tokių žmonių yra vilkaviškietis, dabar Alytuje tarnaujantis Marius Geležiūnas.



Neapsisprendė, kuo būti

Vilkaviškyje gimęs M. Geležiūnas prieš dešimtmetį baigė Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Tuomet, dar būdamas dvyliktoku, vaikinas negalėjo apsispręsti, ką norėtų studijuoti. „Prisipažinsiu, visada norėjau, kad mano pasirinkta profesija reikalautų aktyvumo, kad nereikėtų užsisėdėti vienoje vietoje, tačiau ilgai negalėjau jos išsirinkti“, – teigė Alytaus Didžiosios Kunigaikštienės Birutės motorizuotame pėstininkų batalione Ryšių su visuomene skyriaus viršininko pareigas einantis 28 metų vilkaviškietis.

Ilgai trukusias dvejones apie būsimas studijas padėjo išsklaidyti artimųjų paskatinimas stoti į Lietuvos karo akademiją. „Tarnyba kariuomenėje geriausiai atitiko visus mano norus, o namiškiai džiaugėsi, kad pasirinkau rimtą, vyrišką specialybę“, – teigė kariškio keliu pasukęs vyriškis.

Kraštietis pasakojo, jog būdamas vaikas kartais pagalvodavo, kad norėtų būti kareivis, bet tai nebuvo ta svajonė, kurios reikia žūtbūt siekti. „Tėvai dabar dažnai prisimena, kaip vaikystėje mėgau žaisti su kareivėliais ir buvau sukaupęs didelę jų kolekciją. Gal šis pomėgis ir „užprogramavo“ būsimą profesiją?“ – juokėsi M. Geležiūnas.



Dalyvavo tarptautinėje misijoje Afganistane

Vilkaviškietis turi ne vieną apdovanojimą už profesinius pasiekimus, tačiau vertingiausiu iš jų laiko Krašto apsaugos sistemos Lauko pajėgų medalį „Už pasižymėjimą“, gautą po tarptautinės misijos Afganistane, kurioje kartu su bataliono kariais dalyvavo 2008 metais.

Pusmetį trukusioje misijoje M. Geležiūnas vykdė mobilios ryšio ir stebėjimo grupės (MRSG) vado pareigas. Šios grupės specifika – važinėjimas po Goro provinciją, informacijos iš vietinių gyventojų bei rajonų valdžios atstovų rinkimas. „Misija Afganistane man buvo įvairiapusiškai labai naudinga profesine prasme, nes joje kiekvieną užduotį privaloma atlikti maksimaliai susikaupus. Čia jaučiau atsakomybę ne tik už save, bet ir už visus savo karius, teko veikti sudėtingose situacijose. Nauja aplinka, klimatas, žmonės, su kuriais bendraujama, – manau, visi šie veiksniai geriausiai parodo, ar tinkama linkme treniruotasi bei tobulėta būnant Lietuvoje“, – teigė M. Geležiūnas.

Misijos laikotarpiu lietuviai lankėsi Goro mokyklose, teikė gyventojams humanitarinę, medicininę pagalbą, dalyvavo nusiginklavimo procesuose ir užtikrino provincijos žmonių saugumą. „Sunkiausia buvo stebėti afganistaniečių gyvenimą, kuris pilnas skurdo, kasdieninio sunkaus darbo. Labiausiai būdavo gaila vaikų, kurie kepinant 30 laipsnių karščiui ar spaudžiant 30 laipsnių šalčiui dėvi tą pačią avalynę, o dėl dovanų gauto paprasčiausio pieštuko jų džiaugsmui nebūna ribų“, – liūdnais prisiminimais dalijosi kariškis.

Artimieji, sužinoję, kad Marius ruošiasi vykti į Afganistaną, suprantama, visai nenudžiugo. „Jie visada pirmiausia sunerimsta dėl gresiančių pavojų, bet kartu ir supranta, kad šiuolaikinėje kariuomenėje tarptautinės misijos jau tampa įprastu ir būtinu reiškiniu, norint kariškiui tobulėti“, – kalbėjo M. Geležiūnas.



Dažnai grįžta į gimtinę

Kariuomenėje kiekvienas karys turi būti pasirengęs, esant reikalui, bet kuriuo paros metu atvykti į savo dalinį. „Per dieną tenka atlikti darbus pagal funkcines sritis, vykdyti vadų nurodymus, bendrauti su kitais kariuomenės padaliniais ir tobulinti savo žinias, įgūdžius. Kas kita būna per taktines pratybas. Tada jau poligonuose tenka išbūti keletą parų, kartais – ir keletą savaičių“, – pasakojo M. Geležiūnas.

Pasak kariškio, kai netenka vykdyti tarnybos ar būti pratybose, jis visą laiką skiria poilsiui. „Labai mėgstu gamtą ir sportą. Esu aistringas žvejys ir medžiotojas. Taip pat žaidžiu krepšinį, tinklinį“, – pasakojo kraštietis. Jis kartu su draugais iš įvairių Lietuvos vietų kiekvieną žiemą atvažiuoja ir dalyvauja „Santakos“ laikraščio krepšinio turnyre. „Esame ne kartą tapę čempionais“, – džiaugėsi karininkas. Anot jo, į gimtąją Suvalkiją visada grįžtąs su didžiuliu noru. „Gimtinėje esu dažnas svečias. Ypač dabar, kai tėvai prieš keletą metų iš miesto išsikėlė į sodybą. Ten ir darbų vis atsiranda, ir labai gera ramioje aplinkoje pailsėti nuo miesto ūžesio“, – kalbėjo Marius.



Darbas turi teikti malonumą

Pasak M. Geležiūno, jam labiausiai kariuomenėje patinka tai, kad tarnyba yra aktyvi, tenka daug bendrauti su žmonėmis, sudarytos geros sąlygos tobulėti. „Žinoma, kaip ir kiekvienos profesijos atstovai, mes kartais susiduriame ir su sunkumais, įtampa. Bet vis dėlto mūsų tarnyboje gerų emocijų būna daugiau“, – teigė Ryšių su visuomene skyriaus viršininko pareigas einantis vilkaviškietis. Anot jo, jei žmogus nori sėdėti kabinete ir sunkiai pripranta prie disciplinos, jam kariuomenėje – ne vieta. „Reikia jausti malonumą tam, ką darai“, – vienareikšmiškai tvirtino M. Geležiūnas.

Visiems, norintiems sekti jo pėdomis, Marius patarė pirmiausia įvertinti galimybes ir atsakyti sau į klausimą: „Ar aš tikrai to noriu?“ Tada ateityje nereikės gailėtis prarastų metų. Pirmoje vietoje turi būti pareiga ir atsidavimas. „Jei jaunimas nebijo iššūkių, turi valios, ryžto, mėgsta tvarką, sąžiningai lanko kūno kultūros pamokas ir nesvajoja uždirbti milijoną, tada gali tikėtis tapti karininkais“, – pasakojo M. Geležiūnas.

Vyriškis paneigė visuomenėje sklandančius stereotipus, kad visi kareiviai yra griežti, rimti ir mažai šypsosi. „Manau, lygiai toks pats gali būti ir autobuso vairuotojas, ir ledų pardavėja. Viskas priklauso nuo žmogaus savybių. Žinoma, mūsų tarnyba reikalauja rimties ir drausmės, bet humoro jausmas, šypsena ir geri bendravimo įgūdžiai yra būtini šiuolaikiniam kariui“, – apie pasirinktą profesiją kalbėjo Marius.

Su širdies drauge 28 metų karininkas neseniai persikėlė gyventi į Vilnių. Pasak jo, šeimos „reikaluose“ dar ne viskas sutvarkyta, tačiau tikisi, jog laikui bėgant viskas atsistos į savas vėžes. „Dabar svarbiausia, kad šalia yra artimas ir brangus žmogus“, – baigdamas pokalbį sakė M. Geležiūnas, o atsisveikindamas visiems skaitytojams palinkėjo pozityvumo, optimizmo ir sugebėjimo džiaugtis mažais kasdieniniais dalykais.



Andrius GRYGELAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas