„Santaka“ / Mokytoja jaučia pasiekusi savo darbo viršūnę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-02 23:24

Dalinkitės:  


Mokytoja Nijolė Meškauskienė savo mokinę Gabrielę Pumerytę vadina likimo dovana.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Mokytoja jaučia pasiekusi savo darbo viršūnę

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pirmadienį, kai pamokos prasidės sveikinimais Mokytojų dienos proga ir rudeninių gėlių žiedais, mokytoja lituanistė Nijolė Meškauskienė mintyse dar kartą padėkos savo tėvui. Jo valia duktė tapo pedagoge ir eidama šiuo keliu jaučiasi labai laiminga. Šie metai mokytojai – ypatingi, nes pasiekta tai, apie ką svajotų kiekvienas pedagogas.



Nusišypsojo laimė

Keturis dešimtmečius pedagoginiam darbui atidavusi N. Meškauskienė šiuos metus įvardija kaip išskirtinius. Ji jaučiasi pasiekusi aukščiausią galimybių ribą ir galinti tik padėkoti likimui, atsiuntusiam ypatingai gabią mokinę. Šešerius metus jos ugdyta Gabrielė Pumerytė pelnė aukščiausią Lietuvos jaunųjų filologų konkurso įvertinimą. Mokslo metų pabaigoje vykusio konkurso metu vilkaviškietės dešimtokės prozos kūriniai buvo pripažinti geriausiais iš visų, kuriuos pateikė šalies moksleiviai, ir įvertinti I laipsnio diplomu.

– Niekada neturėjau tokio talentingo vaiko kaip Gabrielė, – nedvejodama sakė mokytoja. – Man nusišypsojo sėkmė ir laimė, kad atsidūriau šalia jos.

Daug metų Vilkaviškio mokyklose lietuvių kalbą ir literatūrą dėsčiusiai pedagogei ne kartą teko su moksleiviais dalyvauti įvairiuose konkursuose, ugdyti talentus ir kartu džiaugtis laimėtomis prizinėmis vietomis. Vis dėlto, pasak mokytojos, tokių Dievo duotų gabumų iki Gabrielės dar neturėjo nė vienas mokinys.



Stebino brandumu

Gabrielės gabumus lituanistė pastebėjo jau penktoje klasėje. Dalyvaudama lietuvių kalbos olimpiadose mergaitė visuomet būdavo tarp pirmųjų. Tačiau ypatingais sugebėjimais Gabrielė mokytoją nustebino prieš trejus metus. Atnešusi pluoštą novelių, aštuntokė paprašė jas paskaityti ir įvertinti.

N. Meškauskienė prisipažino, jog tuomet net neįtarė, ką atras. Ji tikėjosi lengvų, vaikiškų kūrinėlių, kuriuos mėgsta rašinėti paauglės. Juolab kad Gabrielė prisipažino jų net mamai nerodžiusi. Ištaisiusi namo parsineštus moksleivių rašto darbus, prie Gabrielės kūrybos mokytoja prisėdo vėlai vakare. Dabar pedagogė prisimena, jog jai net kvapą užgniaužė perskaičius pirmąjį aštuntokės kūrybos puslapį. Įspūdžio, kurį tada patyrė, mokytoja ir dabar negalėtų apibūdinti žodžiais, bet pripažįsta, kad, paprastai tariant, ją ištiko šokas. Pedagogė neįsivaizdavo, jog tokio amžiaus vaikas gali pateikti šitokio lygio kūrybą. Pristačiusi noveles respublikiniam filologų konkursui, tąkart aštuntokė Gabrielė tapo prizininke.



Bendraamžiai nesuvokia

Tačiau tai buvo tik pradžia – pirmas žingsnis į rimtą kūrybą. Šiemet pristačiusi konkursui savo kūrinius, Gabrielė išgirdo solidžius ir padrąsinančius komisijos narių vertinimus. Komisijos narė, Europos Sąjungos literatūrine premija neseniai įvertinta rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė ypač susižavėjo G. Pumerytės kūryba. Pati kažkada jaunųjų filologų konkurso laureate tapusi L. S. Černiauskaitė kalbėjo, kad iš vilkaviškietės Gabrielės kūrybos susidaro įspūdis, jog ši jauna mergaitė jau visiškai susiformavusi kaip rašytoja.



Po šio įvertinimo mokytoja N. Meškauskienė sakė nusiraminusi, jog su mokine dirba teisinga linkme, tačiau sau didelių nuopelnų ir laurų nenorinti prisiimti.

– Seniau mes pasėdėdavome drauge prie kompiuterio, apsvarstydavome, kokį žodį parinkti, bet dabar jau labai mažai kišuosi į Gabrielės kūrybą, – pasakojo pedagogė. – Aš ją taip gerbiu, kad be autorės sutikimo nedrįsčiau pakeisti nė vieno žodžio. Neseniai diskutavome, ar vėjas užuolaidas plaiksto, ar suka. Gabrielė man įrodė, kad jos novelėje vėjas užuolaidas turi sukti. Ir aš nebeprieštaravau. Skaitantiesiems jos noveles belieka tik stebėtis ir stengtis suvokti, nes tai – tikrai nelengva kūryba. Bendraamžiams suprasti Gabrielės kūrybą būna pernelyg sudėtinga. Ji peraugusi savo amžių ir sunku patikėti, jog tokią mažą gyvenimo patirtį turintis žmogus gali rašyti tokius dalykus. Aš pati kartais skaitau jos kūrinius kelis kartus ir net prašau paaiškinti. Savo veikėjus ji vedžioja tokiais minčių labirintais, kad juos įveikti neretai sunku ir didelę patirtį turinčiam skaitytojui. Drįsčiau Gabrielės prozą lyginti su Vakarų rašytojų modernistų kūryba.

Pati Gabrielė sako kurianti nuo tada, kai išmoko rašyti. Pradėjo nuo eilėraščių ir miniatiūrų, bet vėliau išsirutuliojo veiksmas, veikėjai. Mokydamasi septintoje klasėje Gabrielė pajuto vidinį poreikį užsiimti rimtesne kūryba. Mergaitei malonu, kad jos kūriniai buvo gerai įvertinti. Dabar jos noveles spausdina rimti literatūros ir meno leidiniai, moksleivė buvo pakviesta į jaunųjų literatų stovyklą, kur klausėsi žinomų rašytojų paskaitų.

Gabrielei sunku papasakoti, kaip gimsta jos kūriniai. Detalės tiesiog „užkliūva“ važiuojant autobusu ar einant gatve. Paskui galvoje gimsta scenarijus, bet jis dažniausiai neturi pradžios ar pabaigos. Tačiau rašant mintys liejasi ir susidėsto į visumą: gimsta veikėjai, laikas, erdvė, ją užpildo detalės. Novelėmis virstančios mintys dažniausiai aplanko naktį, bet Gabrielė puikiai supranta, kad niekas jai neleistų pulti vidurnaktį prie kompiuterio. Tad belieka laukti ryto – ir būtinai tylaus, ramaus, kai aplinkui niekas nevaikšto ir netrukdo susikaupti.

Į rimtąją literatūrą Gabrielę atvedė mama, primygtinai versdama mergaitę skaityti ne tik „paaugliškas“ knygas, bet ir klasiką, solidžius šiuolaikinių autorių kūrinius. Taip Gabrielė atrado rašytoją Antaną Škėmą, kurio kūryba labiausiai žavisi.



Geriausias jausmas

Mokytoja N. Meškauskienė prisipažįsta, kad pati vaikystėje taip pat buvo meniškos sielos, rašė, gražiai piešė, gerai mokėsi. Tiesa, būti mokytoja ji niekada neketino. Svajojo tapti architekte, o kai įstoti į šią specialybę nepavyko, net nežinojo, ką toliau daryti. Nijolės likimą nulėmė tėtis, atsitiktinai „įtaisęs“ dukrą kaimo mokykloje pavaduoti mokytoją.

– Kai pirmą kartą atsistojau prieš klasę, iš karto pajutau, kokia tai laimė, – pasakojo N. Meškauskienė. – Ir šiandien galiu drąsiai ištarti, jog didžiausia laimė – ateiti į klasę ir pamatyti susmigusias vaikų akis. Tas momentas – pats maloniausias. Niekada gyvenime nesigailėjau, kad neįstojau į architektūrą. Dabar tuo labai džiaugiuosi.

Mokytoja Nijolė visuomet skatina mokinius dalyvauti konkursuose. Tačiau tokių, kurie taptų respublikinių konkursų prizininkais, pasitaiko ne taip jau dažnai – gal kartą per dešimtmetį. Geriausius savo mokinių kūrinius mokytoja kaupia namuose, spintoje, kurią vadina „lobynu“. Į jį gula ir Gabrielės kūriniai. Pedagogė tiki, kad G. Pumerytė taps rašytoja, ir nebijo pripažinti, jog mokinė ją jau „praaugo“.

– Jausmą, kai mokinys „praauga“ savo mokytoją, įvardyčiau kaip patį geriausią, kokį tik pedagogas gali kada nors patirti. Gabrielė man – likimo dovana, su kuria jaučiuosi pasiekusi savo darbo viršūnę. Dabar esu tikrai laiminga, – atvirai kalbėjo didelę darbo patirtį turinti „Aušros“ gimnazijos mokytoja.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas