|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-07-30 09:47
Apie šiandieninę šalies žemės ūkio situaciją kalbėjo ir į gausius žemdirbių klausimus atsakė žemės ūkio ministrė K.Prunskienė. Nuotraukoje kairėje – žemės ūkio ministerijos sekretorius G.Rudzevičius, dešinėje – Marijampolės apskrities viršininkas A.Mitrulevičius.Romo ČĖPLOS nuotr. Algimantas GUDAITIS
Ministrė K.Prunskienė apžvelgė šiandieninę šalies žemės ūkio situaciją, pasiruošimą javapjūtei, kalbėjo apie Europos Sąjungos (ES) bei nacionalinės paramos panaudojimą žemės ūkyje. Kalbėdama apie augalininkystės organizacines bei ekonomines problemas, ypač apie grūdų supirkimo reikalus, ministrė akcentavo, kad išmokus europietiškai auginti javus, išplėtus jų plotus, išaugus derlingumams, vargu ar grūdų pardavimo ir panaudojimo reikalus bus įmanoma sėkmingai išspręsti neplečiant šalyje ir gyvulininkystės šakos. Pasaulio ir Europos grūdų rinkos dažnai būna perpildytos, ir sėkmingai parduoti grūdus nėra taip paprasta. Ministrė akcentavo gana reikšmingą Lietuvai ir jos žemdirbiams Rusijos rinką. Pasak jos, šiemet eksportas į Rusiją gali išaugti iki 30 procentų. Ten galima parduoti ir augalininkystės, o ypač – gyvulininkystės produkciją. – Visos rinkos geros, kuriose uždirbami pinigai, – tvirtino K.Prunskienė. Ministrė pagyrė Šakių, Vilkaviškio rajonų žemdirbių aktyvumą siekiant pasinaudoti ES parama, ypač tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Šiame judėjime labai aktyvūs buvo Marijampolės apskrities jaunieji ūkininkai. Šalies žemės ūkio vadovė taip pat akcentavo, jog pasitaiko, kad jos ir ES pareigūnų nuomonės vienu ar kitu klausimu nesutampa, bet įstojus į ES kiekviena valstybė privalo laikytis jos teisinių nuostatų. Tai ypač jaučiama ruošiantis pertvarkyti cukraus sektorių. Čia, pasak ministrės, labai lėtai dar judama į bendravalstybinį susitarimą. Ypač daug diskusijų sukėlė grūdų pardavimo situacija. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktorius A. Kulvinskas patikino, jog šiemet iš esmės išliks pernykštė grūdų supirkimo tvarka. Pernai agentūra per intervencinius pirkimus supirko 240 tūkst. t. grūdų, iš Marijampolės apskrities 32 tūkst. tonų. Iki lapkričio 1 d. bus laisva grūdų rinka: kas pageidaus – tas pirks, kam žemdirbiai norės – tiems parduos. Kainos sutartinės. Nuo lapkričio 1 d. į grūdų supirkimo rinką įsijungs intervenciniai supirkimai, kai už aukščiausios klasės maistinius grūdus bus mokama 350 litų už toną. Dabar intervenciniuose sandėliuose, kurių talpa apie 270 tūkst. tonų, dar saugoma 220 tūkst. t grūdų. Juos iki lapkričio 1 d. reikės parduoti. Šiuo metu už pernykščius intervencinius grūdus daugiau nei 92,5 euro arba 320 Lt/t niekas nesiūlo. Pagrindiniai intervencinių grūdų kiekiai bus superkami Pasvalio, Jonavos, Alytaus rajonuose esančiuose sandėliuose. Agentūros vadovas prasitarė ir apie papildomus grūdų kokybės reikalavimus. Pasak jo, tai gali prailginti laiką grūdų kokybei nustatyti, o tuo pačiu – ir ūkininkų eiles prie grūdų supirkėjų sandėlių vartų. Mūsų rajono ūkininkai Valdas Kamaitis, Juozas Laskevičius, Jonas Zdancevičius bei kitų rajonų žemdirbiai klausė ministrės, kodėl taip vėlai (nuo lapkričio 1 d.) pradedamas intervencinis grūdų supirkimas. Bent kelis kartus ministrei teko aiškinti, jog intervenciniai supirkimai neskirti supirkti iš žemdirbių visus grūdus, o tik jų perteklių, kuris paaiškėja, kai grūdais apsirūpina šalyje esančios perdirbimo įmonės, malūnai. Intervencinių supirkimų pradžia – lapkričio 1-oji ir mažiausia grūdų pardavimo intervenciniams pirkimams norma – 80 tonų yra nustatyti ES reglamente. Šių nuostatų, panorus vienai ar net kelioms šalims, pakeisti praktiškai neįmanoma. – Mes stengiamės, bet esam ne dievai, ir žvaigždžių nuo dangaus nukabinti nepajėgiame, – apgailestavo ministrė. Ūkininkai tvirtino, kad daug grūdų javapjūtės pradžioje, kai dėl didelės pasiūlos būna mažiausios kainos (280–300Lt/t), superka įvairios trąšomis ir chemikalais prekiaujančios firmos, kitos tarpinės grūdų supirkimo organizacijos. Vėliau jos tuos grūdus, jau kaip intervencinius, po 350 Lt/t parduoda intervenciniams sandėliams. Stambūs grūdų supirkimo tarpininkai aplenkia ūkininkus ir pastarieji lieka su savo grūdais nuosavuose sandėliuose. Ūkininkai siūlė, kad intervenciniams pirkimams būtų leista pirkti grūdus tik iš tų pardavėjų, kurie deklaravo žemę ir pasėlius. Ministrė į šį pasiūlymą įsiklausė ir pažadėjo jį apsvarstyti. Mūsų rajono meras Algirdas Bagušinskas prašė ministrės paskubinti žemės ūkio specialistų seniūnijose įteisinimo reikalą. Ministrė K.Prunskienė paaiškino, kad šis žmonėms labai svarbus klausimas stringa dėl finansavimo problemų. Ministrė pažadėjo ir pati šiuo klausimu nenuleisti rankų, prašė dar aktyviau ją paremti iš savivaldybių. K.Prunskienė pranešė gerą naujieną jauniesiems ūkininkams. Ji pažadėjo greitu laiku išleisti įsakymą, jog jaunieji ūkininkai ES parama pagal Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programą galėtų pasinaudoti ne per vienerius, o per trejus metus nuo ūkininko ūkio įregistravimo datos. Ministrė paaiškino, jog ruošiama nauja beakcizinių dyzelinių degalų skyrimo žemdirbiams tvarka. Pigesnių degalų siūloma skirti nusipirkti ne po 120 litrų kiekvienam žemės ūkio naudmenų hektarui, o skirtingomis normomis atskiroms naudmenų rūšims: pasėliams, pūdymams, žalienoms ir t. t. Pokalbiuose bei diskusijose su žemės ūkio ministre K.Prunskiene ir ją lydėjusiais specialistais aptarti ir kiti žemdirbiams svarbūs klausimai. Publikuota: 2005-07-30 09:47:44 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|