„Santaka“ / Naujasis užkardos vadas Vištytyje mato didesnes perspektyvas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-21 23:29

Dalinkitės:  


Naujasis Vištyčio užkardos vadas Algis Ažukas po savo pasieniečių prižiūrimą teritoriją dažnai pasižvalgo ir iš stebėjimo bokštelio.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Naujasis užkardos vadas Vištytyje mato didesnes perspektyvas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vištyčio užkardoje – pasikeitimai. Iš buvusio vado Kosto Keženio, prieš pusmetį išėjusio į užtarnautą poilsį, užkardos vairą perėmė Algis AŽUKAS. Prieš tai taip pat Lazdijų rinktinei priklausiusioje Kalvarijos užkardoje vado pavaduotoju dirbęs marijampolietis Vištyčio pasieniečiams vadovauja antras mėnuo. Jau spėjęs susipažinti su užkardos aptarnaujama teritorija, darbo specifika, pusšimčiu pavaldinių, vadas sutiko prisistatyti ir „Santakos“ skaitytojams.

– Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbate beveik nuo šios sistemos sukūrimo, esate vadovavęs ne vienai užkardai. Tad kas gi atviliojo į Vištytį?

– Šioje sistemoje dirbu jau 18 metų. Kai 1991-aisiais kūrėsi Kalvarijos užkarda, parašiau prašymą priimti į darbą ir gavau kontrolieriaus pareigas. Po metų buvau išsiųstas į karininkų kursus, o grįžęs po mokslų – paaukštintas tarnyboje. Esu vadovavęs kelioms užkardoms, ėjęs vado pavaduotojo pareigas. Kai mažosios užkardos buvo naikinamos, panaikinti ir jų vadovų etatai. Pastaruoju metu dirbau Kalvarijos užkardos vado pavaduotoju.

Kai buvo paskelbtas konkursas užimti Vištyčio užkardos vado pareigas, dalyvavau ir laimėjau. Dalyvauti nutariau dėl to, kad šioje užkardoje matau didesnes darbo perspektyvas. Juk saugome išorinę sieną su Rusija. Kalvarijos užkarda, kur anksčiau dirbau, atsakinga už vidinės sienos apsaugą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir įsiliejus į Šengeno erdvę, pasikeitė sienų apsaugos specifika, ypač tų, kurios tapo vidinėmis. Sumažėjo pareigūnų, funkcijų, ko gero, ir dabar vykstantys sistemos optimizacijos procesai vidines sienas saugančias užkardas labiau palies. Be to, Vištyčio užkarda – nauja, esame gerai aprūpinti technika, turime puikias sąlygas – tiesiog dirbk ir norėk.

Kai manęs kas paklausia, kas atviliojo į Vištytį (juk gyvenu Marijampolėje ir kasdien važinėjant tenka sukarti apie 120 kilometrų), pajuokauju, jog pakaktų jiems pasižvalgyti pro langą mano darbovietėje ir jie suprastų, kokioje gražioje vietoje aš dirbu. Tiesa, mūsų darbe tokiai romantikai laiko nelabai lieka.

– Kuo Vištyčio užkardos pasieniečių darbo specifika skiriasi nuo vidines sienas saugančių pareigūnų darbo?

– Čia pagrindinė mūsų funkcija – saugoti valstybės sieną, kad jos niekas nepažeistų. Vidinių sienų saugoti nereikia, jas laisvai gali kirsti bet kuris pilietis. Ar lenkas ateis į Lietuvą, ar lietuvis į Lenkiją, jokio pažeidimo nebus. Tačiau bet koks judėjimas per Lietuvos ir Rusijos sieną laikomas pažeidimu.

Vidinių sienų apsauga turi savo specifiką: daugiau tenka dirbti ieškant kontrabandos, vogtų automobilių, ieškomų asmenų. Ten, kur „vartai“ į Vakarus, vyksta visas nelegalus judėjimas. Dabar Kalvarijos užkardos prižiūrimoje teritorijoje nutiesta naujų kelių į Lenkiją, tad viską aprėpti – dar sunkiau. Per sieną judėjimas intensyvus, o nusikalstamos struktūros tuo naudojasi.

Vištyčio užkardoje – sava specifika. Siena tarp Rusijos ir Lietuvos kai kur net nenužymėta, tad kartais sunku nustatyti, ar įvyko pažeidimas. Pavyzdžiui, radus brydę žolėje iš pirmo žvilgsnio net sunku nustatyti, ar sieną perėjo žmogus, ar galbūt gyvulys, laukinis gyvūnas. Iš viso Vištyčio užkardos saugomos sienos ilgis – 39 kilometrai, iš kurių 9 km eina ežeru.

– Ar ežeras – daugiausia problemų kelianti sienos vieta?

– Ežere sunkiau užfiksuoti sienos pažeidimą, nes vandenyje nelieka pėdsakų. Todėl gabenti kontrabandą vandeniu yra populiaru. Patikėkite, kontrabandininkai tam prigalvoja įvairiausių būdų: į neperšlampamus paketus supakuotas cigaretes atstumia narai, gabena valtimis, kartais atitempiamos į virtinę surištos dėžės.

Tačiau ne mažiau problemų kelia ir sausumoje esantis sienos ruožas. Mes turime ne tik užkirsti kelią kontrabandai, bet ir nelegaliai migracijai, užtikrinti viešąją tvarką. Kontrabandininkai dirba vis įžūliau, krizės metu tuo užsiimančių asmenų daugėja. Nėra pastovių vietų, per kurias būtų gabenama kontrabanda, todėl iš anksto numatyti, kur ji gali pasirodyti, labai sunku. Kontrabandininkai „atranda“ net tokių būdų, kad patys sienos nepažeidžia, o krovinys yra pergabenamas: permetamas, pertraukiamas ar atkeliauja kitaip. Kai iš to daromi dideli pinigai, žmonės tampa išradingi. Tokiu atveju mums, pasieniečiams, labai sunku įrodyti, kad asmuo užsiėmė kontrabanda. Sulaikius jį su rusiškomis cigaretėmis belieka konstatuoti, kad jis tik gabeno akcizines prekes.

– Ar jau teko bendrauti su kaimyninės valstybės pasieniečiais, saugančiais tą patį sienos ruožą, tik savoje pusėje?

– Prisipažinsiu, kad per pirmąjį mėnesį su Rusijos kolegomis neteko turėti kontaktų. Bet jau girdėjau atsiliepimų, jog glaudžių sąsajų užmegzti nepavyksta. Nors jie neatsisako bendradarbiauti, bet tokių artimų ryšių kaip, pavyzdžiui, su Lenkijos kolegomis, kai dirbama ranka rankon, bendromis priemonėmis, su rusais suderinti nepavyksta.

– Pakliuvę į bėdą šių apylinkių gyventojai dažniau šaukiasi pasieniečių, o ne policijos pagalbos. Kai dėl policijos sistemos optimizacijos neliko Vištyčio nuovados, pasieniečiams policija „perleidžia“ vis daugiau savo funkcijų. Ar nesibaiminate, kad ir pasieniečiai greitai neturės tiek finansinių išteklių, kad visur suspėtų?

– Lėšas mažina ir mūsų struktūroje. Kol kas geranoriškai talkiname policijos pareigūnams, nuolat su jais bendradarbiaujame, kartais ne tik viešąją tvarką padedame užtikrinti, bet netgi šeimyninių konfliktų nuvykstame „gesinti“. Informacija apie mūsų prižiūrimoje teritorijoje gyvenančius žmones, jų požiūrį į įstatymus naudinga ir mūsų darbe.

Nors optimizacija vyksta visur, mes saugome išorinę ES sieną. Esu įsitikinęs, kad mūsų tarnyba negali pasiekti „merdėjimo“ ribos, nes yra įsipareigojimai kitoms šalims, kuriuos turime vykdyti. Todėl ir lėšų tam turi būti skirta.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas