„Santaka“ / Amsterdame pagerbta iš Vilkaviškio kilusi balerina

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-21 23:24

Dalinkitės:  


Centrinė Amsterdamo aikštė – Nyderlandų karalienės Beatričės rūmai.

Autoriaus nuotr.


Amsterdame pagerbta iš Vilkaviškio kilusi balerina

Laisvės ir meilės miestas

Žvelgdamas Amsterdame į besišypsančius praeivius ar prie alaus bokalo kanalų krantinėse įrengtose kavinėse sėdinčias orias garbaus amžiaus damas, jaučiau, jog tai – laisvi, gyvenimą mylintys žmonės. Ant tilto bučiuojasi jauna pora, dvi merginos susitikusios apsikeičia meilės bučiniais, greta – žydrų vaikinų klubas... Ir visur – kvietimai į kavos kavines, tik ten kavos nėra. Jose rūkomos kanapių cigaretės, geriama kanapių arbata ir laižomi čiulptukai – irgi kanapių skonio. „Ne – sunkiems kvaišalams!“ – primena įrašai kavinių vitrinose.

Lengvai apkvaitusiųjų galima išvysti tikrai ne vieną dešimtį, ypač vakare. Sėdi tokie kur nors kamputyje ir ką nors sau po nosimi burbuliuoja. „Kaifas“... Tačiau ne visi taikiai nusiteikę.

Pirmos dienos įspūdžiai Amsterdame – patys giliausi. Jeigu pasakysiu, kad per 3 dienas aplankiau 17 muziejų, vargu ar kam nors bus smalsu, o štai kad patekau į policijos nemalonę, jau įdomiau. Kai karštą rugsėjo vidurdienį atėję į parką bandėme prie baseino atvėsti, sutikome gausybę poilsiaujančiųjų. Ypač aktyvi buvo viena tamsiaodė kvaišalų padauginusi moteris. Kažkodėl jos žvilgsnis kliudė mus su kolega. Gal per ilgai į ją žvelgėme.

Kai kiek atsipūtę išėjome į miestą ieškoti rūpimo muziejaus, mus staiga pasivijo ir sustabdė policininkai. Matyt, ryškiu objektu buvo tapę mano žili plaukai. Policininkai mus apkaltino, kad fotografavome tą garsiai kalbėjusią moteriškę. „Jus apklausiame, nes ji pasiskundė“, – aiškino pareigūnai. Tai, kad ji viešoje vietoje triukšmavo, mums atrodė nenormalu. Ginti savo teisę į saviraišką – normalu.

Vakarienė dvylikai svečių

Po Olandijos baleto įkūrėjos S. Gaskel parodos pristatymo mus globojusi Bernadette pakvietė kviestinių svečių vakarienės į restoraną. Tarp dvylikos labiausiai pagerbtų buvome ir mes, du lietuviai.

Vakarienei patiekalus rinkomės iš trijų siūlomų, galėjome užsisakyti vyno taurę ar alaus. Čia aptarėme ir visas tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Atsidėkodami mus svetingai globojusioms Bernadette ir Tajai įteikėme knygą apie Vilkaviškį ir po gintarinį suvenyrą. Jos, nieko nelaukusios, pasipuošė lietuviškais gintaro dirbiniais.

Sonios Gaskel dukterėčia Mišelė Racine (ji, beje, lankėsi Vilkaviškyje), vakarieniavusi greta mūsų, pakvietė po vakarienės kartu važiuoti į Paryžių: „Turiu laisvą kambarį, pailsėsite, nors savaitę pasižvalgysite po Paryžių.“ Padėkoję už pasiūlymą, mandagiai prasitarėme, kad į Paryžių atvyksime kitais metais. O patys, palikę malonią kompaniją, pėsčiomis patraukėme per naktinį Amsterdamą į viešbutį.



Naktinis Amsterdamas

Didieji Europos miestai naktį nemiega. Verda naktinis gyvenimas ir Amsterdame. Vakare plaukėme Amsterdamo kanalais. Laisvesnių žmonių už olandus vargu ar sutiksi, bet – nė vieno girto. Taurė vyno, alaus, šypsena, oro bučiniai… Kanalų krantinės pilnos turistų, tvyro kanapių ir dar keistesni kvapai, jokios triukšmingos muzikos.

Greta senovinių bažnyčių siaurose gatvelėse mirga raudonų šviesų langai su naktinėmis gražuolėmis juose. Merkia akį, moja piršteliu, beldžia nageliu. Žiūrovų daug, užklysta vienas kitas. Prie durų deramasi. Jei dėl kainos ir paslaugos susitariama, langelis užveriamas.

Tai sena Amsterdamo tradicija ir nieko ji nestebina – kaip tulpės, klumpės ar malūnai.



Maratonas po muziejus

Kelionę į Amsterdamą suplanavome taip, kad liktų bent pora dienų aplankyti muziejus. Didelį įspūdį paliko Anos Frank muziejus. Vilkaviškiečiai yra matę spektaklį apie šią žydų tautos mergaitę, kuri lyriškame dienoraštyje aprašė savo tautos žmonių kančias slapstantis nuo mirties. Muziejus įkurtas tame pat name, kur gyveno Ana Frank. Yra net išlikusi siena su jos priklijuotomis mėgstamų aktorių nuotraukomis, iškarpomis iš žurnalų. Rodomas ir autentiškas Anos dienoraštis.

Būti Amsterdame ir neprisiliesti prie didžiųjų tapytojų kūrybos – vadinasi, nieko nematyti.

Didelį įspūdį paliko Rembranto namelis su 17 a. laiptais, krosnimis, lovomis ir, be abejo, nemirtingojo tapytojo darbai, paplitę po visą pasaulį.

Didžiuliame, moderniame Vincento van Gogo muziejuje rodoma daugiau kaip 200 geriausių šio menininko darbų. Greta – ir jo draugų Gogeno, Monė, Tulūz-Lotreko ir kitų dailininkų kūriniai. „Saulėgrąžos“, „Autoportretas“, „Bulvių valytojai“ – garsiausi Vincento Van Gogo darbai, kurie priverčia gausybę turistų stabtelėti kiek ilgėliau ir jais gėrėtis.

Karališkajame muziejuje suradau vieno dailininko, kurio drobių buvo ir Paežerių dvaro rūmuose, darbų. Tai – Jakobas van Reisdalis (1628–1682). Olandų charakterį ir laisvus 17 a. papročius ryškiai atspindi dailininko Jano Steno paveikslas, vaizduojantis su vyno taurėmis rankose linksmai dainuojančius senelius, o greta – rūkančius ir vyną gurkšnojančius mažamečius anūkus.

Tik šiais metais parodų sales atvėrė Ermitažo muziejus, eksponuojantis Rusijos menininkų darbus ir supažindinantis su carų dinastijų istorija. Sužavėjo deimantų muziejus, o ypač – viso pasaulio karalių karūnų spindesys. Jos papuoštos tikrais deimantais. Įspūdį paliko Botanikos sodas, kur dėmesį labiausiai patraukė drugelių skyrius.

Na, o alaus mėgėjai lieka sužavėti aplankę „Heineker“ alaus gamyklą ir muziejų. Specialiai įrengtame kambaryje turistai ekrane stebi alaus gamybos procesą, po to yra kratomi, supami, apipurškiami alaus putomis. Ir tik po šio išbandymo gauna išgerti dvi stiklines šviežio alaus.

Kai kiek apgirtę turistai išeina iš baro, jie gali mėgautis įvairiomis atrakcijomis: dainuoti karaokę, žaisti kompiuterinius žaidimus, išsiųsti elektroninį laišką į namus ir pan.

Lankėme ir bažnyčias. Įėjimas į jas irgi yra mokamas.

Viešnagės metu stebino dviračių gausa ir tai, jog nematėme jokių transporto kamščių. Solidūs, kostiumus dėvintys ponai ir orios damos lyg vėjas į darbą bei parduotuves lekia dviračiais. Puikiai organizuotas viešasis transportas. Turistai gali už 40 eurų nusipirkti paslaugą 48 valandoms: įsigytos kortelės suteikia galimybę dvi paras keliauti mieste bet kokiu transportu nemokamai arba su nuolaidomis lankyti muziejus.

Amsterdamą palikau su nostalgija ir džiaugsmu, kad ten liko ir gimtojo Vilkaviškio pėdsakas.



Ko pavydi kraštiečiai

Nustebau, kai grįžęs iš kelionės „Santakoje“ perskaičiau repliką apie Savivaldybės išlaidavimą išvykose į užsienį. Buvo minima ir mūsų kelionė į Olandiją.

Taupiam ir pavydžiam skaitytojui priminsiu, kad šiais metais muziejus prekėms ir paslaugoms (pavyzdžiui, benzinui, popieriui, pieštukams, knygoms ar pan.) negavo nė lito. Muziejaus direktoriui nuo sausio mėnesio nebemokamas priedas. Darbo reikmėms naudoju savo asmeninį automobilį ir telefoną, o į keliones vykstu paėmęs paskolą iš banko.

Į Amsterdamą vykome už Nyderlandų ambasados skirtas lėšas, nors turėjome pridėti ir savų pinigų. Savivaldybės administracijos direktorius išleido į Olandiją pasirašydamas komandiruotę, bet be komandiruotpinigių. Žodžiu, verskis kaip išmanai.

Ši kelionė ir draugystės ryšiai su JAV, Izraelyje ar Olandijoje gyvenančiais Vilkaviškio bičiuliais prisideda prie palankaus įvaizdžio apie Lietuvą ir Vilkaviškį formavimo, atveria naujus turizmo ir verslo kelius. O paskui juos ateina ir pinigai. Dabar muziejaus veikla – ne tik knygelių skaitymas, bet ir verslas, ir reklama, ir langas į platesnį pasaulį. Siūlau pavartyti mūsų pastangų dėka užsienyje sukurtus internetinius puslapius, kur skamba Vilkaviškio vardas ir garsinama jo garbinga praeitis bei žmonės: www.jewishvilkaviskis.org, www.tin.nl, www.jhm.nl, taip pat www.suduvosgidas.lt.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius



(Pabaiga. Spausdinta Nr. 107.)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas