„Santaka“ / „Aušros“ gimnazistai uniformomis norėtų aprengti ir mokytojus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-16 23:25

Dalinkitės:  


Šventėse dalyvaujantys „Aušros“ gimnazistai su uniformomis atrodo elegantiškai, tvarkingai ir išdidžiai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


„Aušros“ gimnazistai uniformomis norėtų aprengti ir mokytojus

Eglė KVIESULAITIENĖ

„Kokie jie gražūs“, „Kaip tvarkingai atrodo“, „Net puošia miesto gatves“, – taip pamatę uniformuotus „Aušros“ gimnazijos moksleivius kalba nostalgiją moksleiviškoms dienoms jaučiantys suaugusieji. Bet ar uniformomis patenkinti patys moksleiviai, pedagogai, tėvai? Gal prievarta įsprausti į vienodą apdarą jie jaučiasi labai nelaimingi?



Jaučiasi pakiliai

Dar tik kelias savaites uniformas dėvintys „Aušros“ gimnazijos moksleiviai nelabai spėjo įvertinti visų privalumų ir trūkumų. Mat prieš akis – ir šaltasis sezonas, kai uniformas teks dėvėti po viršutiniais drabužiais, ir karščiu dažnai grasinantys pavasario bei vasaros mėnesiai. Tačiau kol kas dauguma moksleivių dar gyvena euforija, kad su uniformomis jie atrodo gražiai, išsiskiria iš kitų mokyklų, o gatvėse sutikti praeiviai vis šypsosi ir giria.

Žurnalistų kalbinta gimnazijos trečiokė Vaida sakė, jog dėvėti uniformą jai labai patinka. Pirmiausia dėl to, kad kai kuriuos bendraamžius, mėgdavusius pasididžiuoti savo apdarais, tai „nusodino“. Jie nebegali ne tik išsiskirti patys, bet ir pašiepti prasčiau besirengiančiųjų. Anot Vaidos, tai buvo gana aktuali problema ir kai kuriuos draugus ši padėtis slėgė.

– Man uniforma ir graži, ir patogi – tikrai neturiu nusiskundimų, – kalbėjo Vaida. – Šiltomis dienomis šiek tiek karštoka, tad norisi nusirengti švarkelį. Bet pamokose ir gatvėje su uniforma jaučiuosi labai gerai ir pakiliai. Man patinka, kad eidami gatve galime išsiskirti kaip gimnazistai, – visi gali atskirti, kokiai mokyklai atstovaujame.



Pasigenda laisvės

Panašiai nuomonei pritarė dauguma kalbintų merginų ir vaikinų. Gimnazijos antrokas Laurynas, „Aušroje“ besimokantis jau šeštus metus, kalbėjo, kad ne tik jis, bet ir naujokai noriai dėvi uniformas. Vaikinas sakė tikrai negirdėjęs, jog kuris nors gimnazistas burbėtų dėl tokios mokyklos tvarkos. Juo labiau kad vietoj uniforminių kelnių vaikinams leista dėvėti tamsius džinsus. Tai tarsi kompromisas, leidžiantis jaustis ir tvarkingai, ir patogiai.

Vaikinai neslepia, jog uniforma privertė ir kai ko išmokti: „vyriškais“ rūpesčiais savęs iki šiol nevarginę, dabar jie turi išmokti užsirišti kaklaraištį.

Vienas gimnazistas pusiau juokais, pusiau rimtai dėstė, kad uniforma turi ir trūkumų: kažkaip nedrąsu uniformuotam išsitraukti cigaretę, nes visų akys taip ir susminga į švarką, ant kurio prisiūta mokyklos emblema.

Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Trečiokė Gintarė, tik šiemet į gimnaziją atėjusi iš Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos, kol kas yra gavusi ne visą uniformą ir dėl to per daug neišgyvena.

Merginai labiau patiktų, kad uniformų nebūtų: ji norėtų pamokose jaustis laisviau, nevaržoma klasikinio apdaro. O uniformą sutiktų rengtis iškilmingomis progomis.

– Bet mano mamai, tetai ir kitiems suaugusiesiems mūsų gimnazijos uniforma labai patinka, – neslėpė Gintarė. – Jie įtikinėja, kad su uniforma atrodau tvarkingai, kad šis rūbas ir mane, ir kitas merginas labai puošia.



Tėvai nerimauja

Prie Vaidos prisėdusi klasės draugė Viktorija – taip pat naujokė, todėl dar negavusi uniformos. Ji neslėpė negalinti sulaukti, kada pagaliau turės bent švarkelį.

– Labai noriu nešioti uniformą, man ji tikrai patinka, nes yra ir graži, ir stilinga, ir spalvos linksmos, – emocijų neslėpė gimnazistė.

Kalbinti moksleivių tėveliai pritarė nuomonei, kad vaikai su uniformomis atrodo tvarkingiau, stilingiau. Mamos labiau nerimavo, kaip nešiosis audiniai, iš kurių pasiūti švarkeliai, ar juos bus galima skalbti, ar tik valyti cheminiu būdu. Kai kurie teigė girdėję, kad nuo kuprinių rankenų „nusikukuliavo“ merginų švarkelių pečiai, išsipašė audinys.

– Gal būtų įmanoma gimnazijoje kiekvienam moksleiviui įrengti po atskirą spintelę drabužiams, – siūlė vieno gimnazisto mama. – Juk netrukus prasidės šaltasis sezonas, kai teks dėvėti striukes. O vaikinų striukės dažniausiai trumpos, tad švarkai išlįs, neestetiškai atrodys, glamžysis. Jei būtų spintelės, moksleiviai švarkus galėtų palikti mokykloje. Ten pat juos tvarkingai pasikabintų ir dalyvaudami kūno kultūros pamokose.

Tėvai neslėpė, kad daugumai moksleivių nepavyko iš pirmo karto gauti norimo dydžio uniformų. Jų manymu, firmos darbuotojai neatsakingai išmatavo gimnazistus, netiksliai pasižymėjo duomenis, todėl paskui teko po kelis kartus keisti tai švarkelius, tai marškinius, tai sijonus. Be to, savo produkciją reklamavusi Vilniaus UAB „Manovita“ skelbėsi, jog drabužius siuva pati, o kai kurie gaminiai buvo pažymėti lenkiškomis etiketėmis. Tai sukėlė nepasitikėjimą.



Neišvengta konfliktų

UAB „Manovita“ gamybos direktorė Nona Mazūrienė neslėpė, kad konfliktų su gimnazistais ir jų tėvais buvę. Firma uniformas yra siuvusi ne vienai Lietuvos mokyklai, tad smulkūs konfliktai – nebe naujiena.

UAB „Manovita“ gamybai vadovaujanti moteris įsitikinusi, jog priekabių labiausiai ieško tie moksleiviai, kurie apskritai buvo prieš uniformas. Jiems labiausiai netiko tai fasonai, tai dydžiai. N. Mazūrienė patvirtino, kad jų įmonė turi cechą Lenkijoje, tad nieko nuostabaus, jog dalis gaminių buvo su lenkiškomis etiketėmis.

– Iš Lenkijos gauname audinius, taip pat Lenkijoje siuvame marškinius ir kaklaraiščius. Didžiąją dalį švarkų, sijonus, liemenes siuvame Vilniuje, – aiškino N. Mazūrienė. – Nesuprantu tėvų pretenzijų, kad neva aplaidžiai matavome, įsiūlėme vaikams neatitinkančius dydžių drabužius. Juk tėvai galėjo dalyvauti ir patys, matuodami kvietėme mokytojus, atsakingus mokyklos darbuotojus, kurie patys matė, patarė vaikams, kas jiems geriau tiktų. Mes nuo pat pradžių aiškiai sakėme, jog nesiuvame kiekvienam pagal individualius matmenis, o tik pritaikome tinkamo dydžio rūbą. Jei kažkas matuodamasis suklydo arba persigalvojo, kad nori labiau prigludusio švarko ar panašiai, mielai pakeitėme į kitą dydį. Bet nestandartinių figūrų moksleiviams galbūt ir teko drabužius pasitaisyti individualiai.

Vilnietė gamybos direktorė stebėjosi, jog kai kurie suaugusieji dar gali manyti, kad už 120 litų kažkas pasiųs švarką pagal individualų modelį ir važinės iš Vilniaus kelis kartus pamatuoti.

Nerimaujančioms, kaip prižiūrėti uniformas, mamoms N. Mazūrienė rekomendavo viską, išskyrus vaikinų švarkus, skalbti automatinėse skalbimo mašinose lengvu režimu 30 laipsnių temperatūros vandenyje. Tik prieš skalbiant reikėtų nuardyti mokyklos emblemas. Vaikinų švarkų skalbti nepatariama, nes jie turi klijuotą įdėklą ir paprastu lygintuvu jų nebus įmanoma išlyginti.



Patiko ir mokytojams

„Aušros“ gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius sakė taip pat girdėjęs, kad buvo tam tikrų nesklandumų, tad kalbės su firmos vadovais. Suprantama, jog vienu metu „rengiant“ 750 moksleivių nesklandumų išvengti neįmanoma. Tačiau apskritai mokyklos vadovas patenkintas gražiu, pačių vaikų išsirinktu modeliu, kurį bent jau kol kas visi mielai nešioja.

Jau šį mėnesį turėtų būti pristatytos paskutinės uniformos tiems vaikams, kurie tik prieš pat rugsėjį apsisprendė lankyti gimnaziją, todėl nesuspėjo įsigyti uniformų. Patys mokiniai ir jų tėveliai nuolat klausinėja, kada pagaliau galės džiaugtis uniformomis.

Gimnazijos vadovas kalbėjo, kad jis labai patenkintas, jog pavyko iškart įgyvendinti idėją: uniformos atėjo drauge su gimnazija. Vėliau tai padaryti būtų daug sunkiau. Mokytojai įsitikinę, kad uniformos ne tik moko tvarkos, puošia, bet ir įpareigoja elgtis kultūringai, atsakingai, nes visur gimnazistai yra pastebimi ir atpažįstami.

– Tie, kurie nori išsiskirti, turi galimybę improvizuoti, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja Jolita Sinkevičienė. – Leidome prisitaikyti marškinėlius, kitus aksesuarus, tik prašėme išlaikyti tą pačią spalvų gamą. Iš pradžių moksleiviai rekomendacijas suprato kiek „laisviau“, tad sumirgėjo įvairiausi marškinėliai su blizgučiais, užrašais. Tačiau pasitarę nusprendėme, kad prie uniformos jie nedera. Dabar vaikai tarsi iš naujo mokosi kultūros, nes jau buvo atpratę dėvėti klasikinius rūbus: mergaitės praktiškai nebenešiojo sijonėlių, vaikinai – marškinių. Teks išmokti ir saugoti drabužius, nes uniformos turės tarnauti ilgai. Daugelis uniforma tikrai džiaugiasi. Vaikai norėjo jos, o mes pritarėme. Bet dabar aktyvistai atėjo su nauju pasiūlymu – uniformomis aprengti ir mokytojus. Kol kas šią idėją tik svarstėme. Kad ir keista, daugelis tos minties nesikratė ir netgi jai pritarė. Tad gali būti ir taip, jog ateityje uniformas vilkės ir „Aušros“ gimnazijos pedagogai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas