„Santaka“ / Savininkams daugiau atsakomybės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-28 08:08

Dalinkitės:  


Savininkams daugiau atsakomybės


Lietuvai įstojus į ES keičiasi ir gyvulių užkrečiamųjų ligų kontrolės tvarka. Šiais metais kontrolė atliekama vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, išleistu balandžio 11 dieną.



Apie savininkų pareigas

Noriu trumpai supažindinti su gyvulių užkrečiamų ligų profilaktinių priemonių atlikimo tvarka ir gyvūnų savininkų pareigomis. Jos tokios:

>> įtaręs gyvūnų užkrečiamą ligą savininkas nedelsdamas turi pranešti aptarnaujančiam veterinarijos gydytojui arba VMVT;

>> pranešti aptarnaujančiam veterinarijos gydytojui apie gyvulių atsivežimą (pirkimą iš užsienio arba kito laikytojo);

>> įvežtus gyvulius laikyti atskirai, kol apžiūrės veterinarijos gydytojas ir esant reikalui atliks tyrimus;

>> užtikrinti naminių gyvūnų ženklinimą ir registravimą bei pranešimų teikimą apie gyvūnų judėjimą;

>> užtikrinti veterinarinių vaistų, kurie buvo naudoti gyvuliams gydyti, išlaukos laikymąsi (t.y. laikas, per kurį negalima naudoti bei parduoti pieno arba gyvulį skersti);

>> užtikrinti saugų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą, t.y., kad kritusių stambių gyvulių lavonai būtų išvežti į utilizacijos gamyklą, smulkių gyvūnų lavonai ir įvairios gyvulinės atliekos tinkamai užkastos į žemę;


>> į skerdyklas vežti tik sveikus gyvulius.

Gyvulių savininkas turi teisę pasirinkti privatų veterinarijos gydytoją, pranešti VMVT apie jo daromus pažeidimus.



Tiria dukart per metus

Gyventojai pastebėjo, kad šiais metais nebuvo imamas galvijų kraujas tirti bruceliozę ir leukozę, taip pat nebuvo atliekama tuberkulinizacija.

Šios priemonės buvo atliekamos tik tuose ūkiuose, kuriuose pernai buvo rasta į šias ligas reaguojančių gyvulių. Tokių ūkių rajone yra 13, ir juose šie tyrimai bus atliekami 2 kartus per metus, kol nebus teigiamai reaguojančių. Visų kitų savininkų gyvuliai šių ligų atžvilgiu bus tiriami iš pieno mėginių, taip pat paskerdus gyvulius skerdyklose, apžiūrint vidaus organus. Tiriant pieno mėginius dėl bruceliozės ir leukozės ir radus teigiamai reaguojančių gyvulių, imamas jų kraujas ir atliekamas visapusiškas tyrimas. Gavus teigiamą atsakymą gyvuliai skerdžiami, o likę tokio ūkio gyvuliai tiriami 2 kartus per metus, imant kraują iki bus gauti neigiami atsakymai. Pagal pieno tyrimus šiais metais rasti 7 nauji ūkiai, užsikrėtę leukozės virusu.

Kiaulėms, išskyrus kompleksus ir veislines fermas, jokie tyrimai bei vakcinacijos neatliekamos. Būtini tyrimai tik į ūkį įvežtoms veislinėms kiaulėms. Savininkui pageidaujant kiaulės gali būti vakcinuojamos nuo raudonligės.




Pasiutligės pavojus

Didelį nerimą kelia šiais metais rajone plintanti pasiutligė, ypač – tarp naminių gyvūnų (pasiuto trys šunys, viena katė ir viena karvė). Pagal laikymo taisykles, šunys turi būti laikomi pririšti arba voljere, kasmet vakcinuojami nuo pasiutligės. Šiemet 2 kartus Vilkaviškio mieste ir vieną kartą Kybartuose buvo vakcinuojami šunys ir katės, tačiau ne visi pasirūpino savo augintinius atvesti. Gyvūnus nuo pasiutligės nuolatos vakcinuoja privatūs veterinarijos gydytojai, viena vakcinos dozė kainuoja 1–1,2 Lt, už švirkštą ir darbą imama 2 Lt.

Veterinarijos tarnyba iš visuomenės sveikatos centro šiais metais jau gavo 46 pranešimus apie gyvūnų apkandžiotus žmones. Apkandžioti asmenys dažniausia būna vaikai, jauniausiam šiais metais apkandžiotam vaikui tik 2 metukai. Mylėkime gyvūnus, tačiau su jais elkimės ir juos laikykime taip, kad nukentėjusių būtų kuo mažiau.



Užkrečia šunys

Nepamirškite du kartus per metus šunims duoti vaistų nuo kirminų. Pagal A.Abraičio skerdyklos „Srovė“ duomenis, iš rajono gyventojų paskerstų kiaulių, apie 35–40 proc. randama užsikrėtę echinokokoze (vandeninės pūslės kepenyse), iš Lenkijos įvežtų ir keleto šimtų paskerstų kiaulių echinokokų pūslių nerasta. Šį susirgimą platina šunys, užsikrėtę šia liga su išmatomis, kada jie palaidi bėgioja po tvartus arba neužkasamos jų išmatos. Ši liga pavojinga ir žmogui, be to, tenka išbrokuoti daug kepenų. Paskerdę kiaulę ir radę pūsles kepenyse jas sudeginkite arba giliai užkaskite į žemę, jokiu būdu nesušerkite šunims arba katėms.


Turiu priminti, kad kiekvienu gyvulio kritimo atveju būtina kreiptis į aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, kuris sutvarkys gyvulio nurašymo iš registro dokumentus, iškvies utilizacijos gamyklos automašiną, kuri lavoną nemokamai išveš. Nesinaudokite kritusių gyvulių supirkėjų‚ paslaugomis, nes jų veikla yra nelegali, be to, jie gali išplatinti labai pavojingas ligas. Gyvulių augintojai gauna išmokas iš ES įvairių fondų, o tam dažnai reikalingos ir VMVT pažymos. Jeigu jose bus įrašyta, kad nesilaikoma veterinarijos sanitarijos taisyklių, išmokos gali būti sumažintos arba visai nemokamos.



Naujovės bitininkams

Yra kai kurių naujovių ir bitininkams. Esame gavę naujus pasus, kuriuos privalės turėti kiekvienas bitynas. Bitininkas rajono VMVT viršininkui turi parašyti prašymą, jame nurodyti pavardę, vardą, asmens kodą, adresą, laikomų bičių šeimų skaičių. Gavus prašymą atvyks veterinarijos gydytojas, patikrins bityno būklę, surašys patikrinimo aktą ir juo remiantis išduos bityno pasą.

Pasikeitusi gyvulių užkrečiamų ligų kontrolės tvarka sumažins gyvulių savininkams išlaidas profilaktinėms priemonėms atlikti, tačiau kartu padidins atsakomybę už gyvulių sveikatingumą.



Sigitas JAŠINSKAS

VMVT vyr. vet. gydytojas epizootologas



Publikuota: 2005-07-28 08:08:28

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai