„Santaka“ / Partizanų pagerbimo šventėje atskleista krašto laisvės kovų istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-14 22:21

Dalinkitės:  


Pa­mink­lą Lie­tu­vos par­ti­za­nų apy­gar­dų va­dų ir at­sto­vų pir­ma­jam su­va­žia­vi­mui at­min­ti ati­den­gė Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio ta­ry­bos pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­kas, di­mi­si­jos pul­ki­nin­kas Jo­nas Če­po­nis, Lie­tu­vos par­ti­za­nas, Tau­ro apy­gar­dos va­das, di­mi­si­jos ka­pi­to­nas Jo­nas Ma­tu­ke­vi­čius ir Tau­ro apy­gar­dos va­do pa­va­duo­to­jas, LPKTS Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties koor­di­na­to­rius Vy­tau­tas Rai­bi­kis.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Partizanų pagerbimo šventėje atskleista krašto laisvės kovų istorija

Birutė NENĖNIENĖ

Programa pra­si­dė­jo mies­te­ly­je

Praei­tą penk­ta­die­nį Pil­viš­kiuo­se pra­si­dė­ju­si ir Juo­du­pių kai­me pra­tęs­ta edu­ka­ci­nė pi­lie­ti­nio bei tau­ti­nio ug­dy­mo pro­gra­ma „Var­dan Lietuvos“ su­trau­kė dau­gy­bę jau­ni­mo ir mo­ky­to­jų iš vi­sos ap­skri­ties mo­kyk­lų. At­vy­ko bu­vę trem­ti­niai, par­ti­za­nai, jų ry­ši­nin­kai, šei­mų na­riai, šau­liai. Da­ly­va­vo Sei­mo na­rys Al­gir­das But­ke­vi­čius, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sau­su­mos pa­jė­gų va­das bri­ga­dos ge­ne­ro­las Jo­nas Vy­tau­tas Žu­kas, ki­ti ka­riuo­me­nės va­dai, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos va­das Juo­zas Šir­vins­kas, Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos pir­mi­nin­kas An­ta­nas Luk­ša, daug ki­tų gar­bių sve­čių.

Ren­gi­nys bu­vo skir­tas 1947 me­tų sau­sio 15–16 d. Nad­raus­vės ir Juo­du­pių kai­muo­se įvy­ku­siam Lie­tu­vos par­ti­za­nų apy­gar­dų va­dų ir at­sto­vų pir­ma­jam su­va­žia­vi­mui at­min­ti. Or­ga­ni­za­to­riai – Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Ma­ri­jam­po­lės fi­lia­las.

Šven­ti­nę nuo­tai­ką nuo pat pra­džių su­kū­rė per Pil­viš­kius nuo „Santakos“ gim­na­zi­jos iki baž­ny­čios nu­žy­gia­vęs Lie­tu­vos ka­ri­nių pa­jė­gų pu­čia­mų­jų inst­ru­men­tų or­kest­ras. Baž­ny­čio­je prie vė­lia­vų į gar­bės sar­gy­bą sto­jo šau­liai, Pil­viš­kių „Santakos“ gim­na­zi­jos gim­na­zis­tai. Sak­ra­lu­mo ren­gi­niui su­tei­kė iš­kil­min­gos šv. Mi­šios. Joms va­do­va­vo bu­vęs Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės vy­riau­sia­sis ka­pe­lio­nas kun. A. Bu­lo­ta, ku­ris pa­moks­le pa­brė­žė par­ti­za­nų, lais­vės ko­vo­to­jų dva­sios stip­ry­bę, jų pa­trio­tiz­mą. Mi­šių me­tu gro­jo ka­riš­kių or­kest­ras, gie­do­jo Pil­viš­kių baž­ny­čios cho­ras.



Skambėjo dai­nos, kal­bos, sal­vės

Juo­du­pių kai­me pa­sta­ty­tas pa­mink­li­nis ak­muo nuo Pil­viš­kių pa­sie­kia­mas per ke­lias mi­nu­tes. Į šią vie­tą su­kan­čių au­to­mo­bi­lių vo­ra kai­mo ke­liais nu­si­tie­sė tiek, kiek tik akys už­ma­to. Lau­kas ta­po di­džiu­le sa­le, kur bu­vo įreng­ta pa­sto­gė me­ni­nės pro­gra­mos at­li­kė­jams, pre­kiau­ja­ma pa­trio­ti­ne li­te­ra­tū­ra, už­kan­džiais, vai­ši­na­ma ka­rei­viš­ka ko­še. Tarp dau­ge­lio kal­bė­ju­sių­jų žo­džių skam­bė­jo ir ap­skri­ties kul­tū­ros cent­rų cho­rų at­lie­ka­mos pa­trio­ti­nės, par­ti­za­nų dai­nos. Dai­na­vo Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cent­ro po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių cho­ras „Godos“, Kal­va­ri­jos kul­tū­ros cent­ro po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių cho­ras „Trem­ti­nių dainos“, Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­ro miš­rus cho­ras „Uosija“, Pil­viš­kių kul­tū­ros na­mų miš­rus vo­ka­li­nis an­samb­lis „Jovaras“. Šo­ko ir dai­na­vo moks­lei­vių ko­lek­ty­vai.

Pa­mink­lą Lie­tu­vos par­ti­za­nų apy­gar­dų va­dų ir at­sto­vų pir­ma­jam su­va­žia­vi­mui at­min­ti pa­šven­ti­no mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas.

Ka­riai iš­šo­vė gar­bės sal­ves Lie­tu­vos par­ti­za­nams, žu­vu­siems už Lie­tu­vos lais­vę. Pa­bai­go­je bu­vo įteik­tos įvai­rios pa­dė­kos ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams.



Pa­gar­bos ne­bus per daug

Ren­gi­nį ve­dė ak­to­rius Pet­ras Venc­lo­vas. Ce­re­mo­ni­ja prie pa­mink­lo pra­si­dė­jo ty­los mi­nu­te. Jung­ti­nis cho­ras, va­do­vau­ja­mas Lai­mos Venc­lo­vie­nės, su­gie­do­jo Lie­tu­vos him­ną. Į dan­gaus žyd­ry­nę oro ba­lio­nas iš­kė­lė ir to­li virš lau­kų nu­skrai­di­no Tris­pal­vę.

Pir­ma­sis žo­dį ta­ręs ren­gi­nio or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, Tau­ro apy­gar­dos par­ti­za­nų va­do pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Rai­bi­kis pa­svei­ki­no gau­siai su­si­rin­ku­sius mo­ks­leivius. Kal­bė­to­jas pri­mi­nė, kad prieš­ka­ry­je per trum­pą lai­ką ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos mo­kyk­la su­ge­bė­jo išug­dy­ti to­kį jau­ni­mą, ku­ris ka­ro ir po­ka­rio oku­pa­ci­jos me­tais su­ge­bė­jo or­ga­ni­zuo­tai pa­si­prie­šin­ti šim­te­rio­pai ga­lin­ges­niam prie­šui. V. Rai­bi­kis iš­reiš­kė vil­tį, kad jei iš­kil­tų pa­vo­jus Tė­vy­nei, da­bar­ti­nis jau­ni­mas sa­vo pa­rei­gą at­lik­tų taip, kaip at­li­ko jau­ni jo kar­tos žmo­nės.

Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties vir­ši­nin­kė B. Ka­že­mė­kai­tė pa­brė­žė, jog pa­mink­lų ir pa­gar­bos tiems, ku­rie paau­ko­jo sa­vo gy­ve­ni­mą už Lie­tu­vos lais­vę, nie­ka­da ne­bus per daug. „Gal to­kie ren­gi­niai kar­tais ir at­ro­do nuo­bo­do­ki, ta­čiau la­bai rei­ka­lin­gi, jei­gu mes no­ri­me iš­lik­ti kaip stip­ri, sa­vo šak­nis tu­rin­ti ir lais­vę bran­gi­nan­ti tau­ta“, – sa­kė kal­bė­to­ja. Apsk­ri­ties vir­ši­nin­kė lin­kė­jo pa­žin­ti sa­vo gy­ve­na­mo­sios vie­to­vės praei­tį, tė­vų, se­ne­lių is­to­ri­jas ir kur­ti to­kią atei­tį, ku­rio­je bū­tų kuo ma­žiau ne­tek­čių ir skau­džių vie­tų.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė R. Juk­ne­vi­čie­nė sa­kė, jog gra­žu žiū­rė­ti į gau­siai su­si­rin­ku­sius moks­lei­vius, ku­riuos ren­gi­ny­je da­ly­vau­ti, be abe­jo, pa­ra­gi­no mo­ky­to­jai. Bet kaip pa­siek­ti, kad jau­ni žmo­nės gi­liau su­pras­tų tiek mi­ni­mo, tiek ir ki­tų įvy­kių pra­smę? Juk dabar vi­sa tai jiems at­ro­do be ga­lo se­na praei­tis. Ge­rai, jog to­kie pa­mink­lai yra pa­sta­ty­ti ir dar sta­to­mi Lie­tu­vos lau­kuo­se, pa­miš­kė­se. Ta­čiau rei­kia nuo­la­tos kal­bė­ti su jau­ni­mu, kad jis su­vok­tų is­to­ri­ją, kad tie da­ly­kai, ku­rių at­mi­ni­mui sta­to­mi pa­mink­lai, ne­pa­si­kar­to­tų.

Tik­ras ka­rys nei­šei­na į at­sar­gą, ko­va ne­baig­ta, tad bū­ki­me bud­rūs, sau­go­ki­me sa­vo ša­lies lais­vę da­ry­da­mi ge­rus dar­bus – to­kiais lin­kė­ji­mais dau­ge­lis kal­bė­ju­sių­jų kvie­tė gerb­ti žu­vu­sių­jų už lais­vę at­mi­ni­mą.



Is­to­ri­nė reikš­mė

Ma­ri­jam­po­lės ko­le­gi­jos dės­ty­to­jas is­to­ri­kas Jo­nas Gus­tai­tis pla­čiau su­pa­žin­di­no su lais­vės ko­vų is­to­ri­ja, ap­ta­rė, ko­dėl pa­mink­li­nis ak­muo iš­ki­lo bū­tent Pil­viš­kių se­niū­ni­jos lau­kuo­se.

Nuo 1944 me­tų va­sa­ros Lie­tu­vo­je ki­lo ga­lin­gas pa­si­prie­ši­ni­mas, re­zis­ten­ci­ja. „Tai gy­ni­mo­si, ko­vos už lais­vę, už ne­prik­lau­so­my­bę pro­ce­sas. O kas ga­li bū­ti gra­žiau už šias di­džią­sias ver­ty­bes?“ – klau­sė is­to­ri­kas.

Gink­luo­tas pa­si­prie­ši­ni­mas apė­mė vi­są Lie­tu­vą. Nuo 1944 iki 1953 me­tų ša­ly­je vei­kė de­vy­nios par­ti­za­nų apy­gar­dos. Kai tik pra­si­dė­jo pa­si­prie­ši­ni­mas Lie­tu­vo­je, bu­vo pra­dė­tos kur­ti įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos. Vie­na svar­biau­sių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­ri ko­re­ga­vo vi­są pa­si­prie­ši­ni­mą, bu­vo Bend­ras de­mok­ra­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo są­jū­dis, įkur­tas 1946 m. bir­že­lio mė­ne­sį. Ta­čiau at­si­ti­ko bai­sus da­ly­kas – pa­si­ro­dė, kad šis są­jū­dis at­si­dū­rė so­vie­ti­nio oku­pan­to ran­ko­se. Dėl J. Mar­ku­lio iš­da­vys­tės iš­ki­lo di­džiau­sia grės­mė vi­sam gink­luo­tam pa­si­prie­ši­ni­mui Lie­tu­vo­je. Rei­kė­jo šią pa­dė­tį tai­sy­ti, ir to ėmė­si Tau­ro apy­gar­dos par­ti­za­nų va­do­vy­bė, ku­ri su­kvie­tė ki­tų apy­gar­dų va­dus į su­va­žia­vi­mą. Nors at­vy­ko ne vi­sų apy­gar­dų at­sto­vai, ta­čiau pa­si­ta­ri­mas įvy­ko, bu­vo priim­ti la­bai rim­ti spren­di­mai.

Nu­tar­ta kur­ti nau­ją Bend­rą de­mok­ra­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo są­jū­dį, pa­siųs­ti par­ti­za­nų at­sto­vus į Va­ka­rus, pa­ša­lin­ti J. Mar­ku­lį-Ere­lį iš pa­si­prie­ši­ni­mo są­jū­džio na­rių. Tau­ro apy­gar­dos va­das J. Bal­tū­sis bu­vo iš­rink­tas vy­riau­siuo­ju gink­luo­to pa­si­prie­ši­ni­mo są­jū­džio va­do­vu. Vi­sas gink­luo­to pa­si­prie­ši­ni­mo cent­ras per­si­kė­lė į mū­sų kraš­tą, pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vai ėmė „di­ri­guo­ti“ Tau­ro apy­gar­dos va­do­vy­bė. Po su­va­žia­vi­mo bu­vo pra­dė­tas kur­ti nau­jas Bend­ro de­mok­ra­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo są­jū­dis, jo na­riais ta­po daug in­te­lek­tua­lų, mo­kė­ju­sių po ke­le­tą kal­bų.

Nad­raus­vės ir Juo­du­pių kai­me vy­ku­sio par­ti­za­nų su­va­žia­vi­mo re­zo­liu­ci­ja bu­vo iš­spaus­din­ta še­šiais eg­zemp­lio­riais. Bend­ras de­mok­ra­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo są­jū­dis pri­ly­gin­tas Lie­tu­vos vy­riau­sy­bei, ku­riai tu­rė­jo bū­ti pa­val­džios vi­sos ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Šis są­jū­dis tu­rė­jo už­duo­tį su­jung­ti vi­sas po­grin­džio jė­gas, su­si­siek­ti su vi­sais lie­tu­vių ko­mi­te­tais už­sie­ny­je ir per juos iš ang­lų bei ame­ri­kie­čių pra­šy­ti po­grin­džiui pa­gal­bos, o pra­si­dė­jus ka­rui im­tis va­do­vau­ti ša­liai.

Pa­sip­rie­ši­ni­mo mas­tai ir idea­liz­mas Sū­du­vos kraš­te tuo me­tu bu­vo ne­pap­ras­tai di­de­li. Tas mil­ži­niš­kas dar­bas, ku­rį pa­da­rė Tau­ro par­ti­za­nų apy­gar­da, kur­da­ma cent­ri­nę va­do­vy­bę, iš­ryš­kė­jo vė­liau. Tik po dve­jų me­tų, 1949 m. va­sa­rio 16 d., bu­vo įkur­tas Lie­tu­vos lais­vės ko­vų są­jū­dis ir pa­si­ra­šy­ta gar­sio­ji dek­la­ra­ci­ja, ku­rios še­šias­de­šimt­me­tį šie­met ir mi­ni­me.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas