Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-27 16:32

---

G.Klimavičius džiaugiasi gražiai užaugusiais žieminiais rapsais. Kiek jų pavyks surinkti ir nuvežti supirkėjams, dabar priklauso nuo žmogaus, technikos ir... dangaus.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Laukuose pasirodė pirmieji rudens ženklai – nukirstų javų brydės, dirbami pūdymai, paskui kombainus ir traktorius pulkais varlinėjantys gandrai. Prasidėjo masinė rapsapjūtė – taip galėtume pavadinti šios savaitės ūkininkų darbymetį. Augalininkystės konsultantai prognozuoja, kad plačioji javapjūtė gali prasidėti savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje.

Geriau drėgnesni negu išbirę – Jau pirmadienio popietę žieminius rapsus pradėjo kirsti Stirnėnų kaimo ūkininkas Sigitas Žilinskas, Pūstapėdžių kaimo ūkininkas Romualdas Vaišnys, Juozas Laskevičius iš Karklinių, Severinas Ščiuka nuo Būdviečių, Gintautas Klimavičius iš Sodėnų ir kiti šią pelningesnę kultūrą auginantys ūkininkai,– vardijo „Linas ir viza“ augalininkystės skyriaus konsultantas Raimondas Švabas.

Konsultantas priminė, jog rapsas – gana įnoringas augalas. Norint iš jo gauti pelno, reikia šią kultūrą ne tik gerai pažinti, bet ir su ja susidraugauti. Iš visų javų žieminis rapsas prinoksta anksčiausiai. Rapso ankštaros greitai sudrėksta, bet greitai ir išdžiūsta. Augalo stiebai stambūs, ankštaros tarsi pakylėtos ant kuolelių. Po lietaus išlindus saulei ir pūstelėjus vėjui po 2–3 val. vėl gali doroti derlių. Žinoma, sėklų drėgnumas bus didesnis, bet palaukus dieną kitą jų gali visai nerasti. Mat sudrėkusios ankštaros staigiau džiūstant atsidaro, ir sėklos išbyra ant žemės.

Pradedantieji auginti rapsus bijo jų storų šiaudų. Be reikalo. Rapsų šiaudai trapūs, greitai lūžinėja. Jų ražienas aparti, iškultivuoti lengviau ir paprasčiau nei nuklotas kviečių ar miežių šiaudų atliekomis. Rapsų šiaudai greitai supūva. Rapsas yra dirvą taisantis augalas.



Augina ir kiaulėms

Pirmadienio vidurdienį radome Sodėnų kaimo ūkininkus Gintautą ir Laimutę Klimavičius, baigiančius pietauti ir susiruošiusius į javapjūtę. Ji taip pat prasidėjo nuo žieminių rapsų. Klimavičiai dirba 62 ha žemės, iš jos – 54 ha nuosavos. Rapsus augina jau 4 metai. Pernai iš vieno hektaro vidutiniškai prikūlė po 4,5 t grūdų. Gražiai užaugo rapsai ir šiemet. Jais ūkininkas apsėjęs 16 ha žemės. Be rapsų ūkininkai dar augina 18 ha kviečių, 7 ha kvietrugių, 5 ha miežių. Likusioje žemėje brandinamas pūdymas. Anksčiau dar augino ir cukrinius runkelius, bet nuo jų, pasak Gintauto, įskaudo strėnos, naujos technikos cukriniams auginti įsigyti nespėjo, o senoji susidėvėjo.

Rapsus ir kitus grūdus ūkininkas nuo kombaino veža tiesiai supirkėjams. Gintautas bendrauja gal su penkiomis grūdus superkančiomis firmomis. Tik taip, pasak jo, gali išsiaiškinti, kuri ūkininkui geriau sumoka už užaugintą derlių, kurioje gali pigiau nusipirkti trąšų, chemikalų. Šiemet rapsus jis taip pat padalijo dviem supirkėjams: „Linui ir vizai“ parduos derlių nuo 8 ha, „Litagrai“ – nuo 3 hektarų. Kam parduos likusius rapsus dar nenusprendė.

Ūkininkai laiko ir apie 30 kiaulių, pulkelį vištų. Galvijų neaugina, neturi nė vienos karvės.

– Kiaulės tam, kad žiemą nebūtų nuobodu, – sakė šeimininkė. – Be to, auginant javus atlieka įvairių pabirų, viename kitame kampelyje užauga žolėtesni javai – visa tai praverčia kiaulininkystėje.



Darbštūs ir ilgaamžiai

Klimavičiai gyvena ant kalvelės gražiame, tvarkingame Sodėnų kaimo vienkiemyje. Gintautas čia atėjęs į žentus. Gyvi ir uošviai – 78 metų Danutė ir 90-uosius einantis Albinas Mačiuliai. Į pokalbį įsitraukusi Danutė sakė taip pat turinti 16 ha žemės. Jos laukai apsėti rugiais ir kviečiais. Tik tėvas (taip pagyvenusios lietuvės dažnai vadina senstelėjusius vyrus) susižeidė – puolė, įskilo stuburas, kelis mėnesius gydėsi Vilkaviškio ligoninėje. Dabar jau pradeda vaikščioti.

– Šiuose namuose gyvena ilgaamžiai ir tvirti žmonės, gal ir man prigis tos savybės,– vylėsi Gintautas.

Pasidairius matyti, kad žentas myli ir prižiūri uošviją – tvarkingas kiemas, prižiūrėti namai, trumpai nupjauta sodo veja...Net sodo pakraštyje pastatyta sėjamoji, purkštuvas atrodo ne kaip nustumti šiuo metu nereikalingi padargai, o kaip veją paryškinantys daiktai.

– Dabar žmonės puošia sodybas akselinėmis, vežimais, tai kodėl negaliu vejos pakraštyje pastatyti tvarkingai nuvalytą plūgą. Pakabinsiu ant jo pintinėlę žydinčių gėlių ir svečiai nesupras, ar čia laukiantis darbo padargas, ar sodybos akcentas, – juokavo Gintautas.



Vaikai mokosi ir dirba

Gera ir dukros Lauros nuotaika. Ji šiemet baigė vidurinę mokyklą ir parašė prašymą stoti į Žemės ūkio universitetą studijuoti kaimo plėtros administravimą, biosocialinį ūkį ir mitybą. Ką konkrečiai Laura dirbs baigusi tokius sudėtingus mokslus, dar nežino. Tačiau, jei tokių dalykų mokoma, matyt, reikia ir specialistų. Ūkininkai turi kompiuterį, internetinį ryšį.

Laura laukia kompiuteryje pakvietimo pradėti mokslus universitete. Sūnus Linas ėmėsi vyriškesnių reikalų – išvažiavo padirbėti į Airiją. Dirba statybose, nesiskundžia. Už valandą darbdavys duoda 9 eurus, per dieną reikia dirbti 8 valandas. Jei paprašo padirbėti išeiginėmis – uždarbį padvigubina ar patrigubina. Per mėnesį uždirbs 5–6 tūkst. Lt, tuo tarpu Lietuvoje per tokį laiką gaudavo 700 litų. Klimavičiai – darbšti, darni šeima. Retokai sutiksi kaime ūkininkus, kurie nesiskųstų sunkiu darbu, menkomis pajamomis. Šios šeimos žmonių balsuose to nepasigirdo.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---