„Santaka“ / Kūrybinga moteris namuose savo darbų nesutalpina

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-11 04:47

Dalinkitės:  


Tūks­tan­čius įvai­rių dar­bų su­kū­ru­si Lo­re­ta Va­si­liaus­kie­nė sa­vo na­muo­se juos var­giai su­tal­pi­na.

Autorės nuotr.


Kūrybinga moteris namuose savo darbų nesutalpina

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Vir­ba­lie­tę Lo­re­tą Va­si­liaus­kie­nę ga­li­ma su­tik­ti be­veik vi­suo­se vie­tos bend­ruo­me­nės „Vir­ba­lio var­tai“ or­ga­ni­zuo­ja­muo­se ren­gi­niuo­se. Jos pir­mi­nin­kas Sta­nis­lo­vas Lo­pe­ta su pa­si­di­džia­vi­mu šia jau­ną mo­te­rį įvar­di­jo ne tik kaip ak­ty­vią bend­ruo­me­nės na­rę, bet ir kaip ne­men­kų ta­len­tų ir darbš­tu­mo pa­vyz­dį.

– Nė vie­na mu­gė neap­siei­na be jos su­kur­tų rank­dar­bių, – džiau­gė­si vir­ba­lie­tės su­ge­bė­ji­mais S. Lo­pe­ta. – Ko tik ji ne­mo­ka: mez­ga, ne­ria, lip­do, pjaus­to, siu­vi­nė­ja, kli­juo­ja. Net­gi keramikos pa­mo­kė­lę vie­ti­nėms mo­te­rims bu­vo su­ren­gu­si. Tik­rai ver­ta, kad apie ją ži­no­tų vi­sas ra­jo­nas.

Lo­re­ta, pa­si­ti­ku­si mus sa­vo kie­me, tik kuk­liai šyp­so­jo­si ir ban­dė tei­sin­tis, jog tie jos dar­be­liai ne­di­de­li. Tai esąs tik lais­va­lai­kio už­siė­mi­mas, ir tų ta­len­tų – ne ka­žin kiek.

Užė­jus į vi­dų, Lo­re­tos pa­ga­min­tų dar­bų gau­sa ap­stul­bi­no. Ant so­fos at­kal­tės iš­ties­tos di­džiu­lės vir­ba­lais megz­tos stal­tie­sės, išskleisti įvai­rių ažū­ri­nių raš­tų skė­čiai, lentynėlėse – lip­di­niai iš mo­lio, rai­žy­ti, vy­nio­ti, lip­dy­ti ve­ly­ki­niai mar­gu­čiai, siu­vi­nė­ti svei­ki­ni­mai, ner­ti rū­bai, pa­puoš­ti vel­ta vil­na, pa­čios lip­dy­tos, de­ku­pa­žo tech­ni­ka puoš­tos lėkš­tės – vi­sų dar­bų neį­ma­no­ma iš­var­dy­ti.

– Nie­ko čia ypa­tin­go, tik iš ne­tu­rė­ji­mo ką veik­ti vis kuo nors už­sii­mu, – šyp­so­jo­si dai­li ru­daa­kė mo­te­ris. – Ka­dan­gi nie­kur ne­dir­bu, tai rei­kia kaž­ką veik­ti.

Dėl aiš­ku­mo rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad Lo­re­ta jau daug me­tų tu­ri ne­ga­lią ir be vais­tų ne­ga­li gy­ven­ti nė die­nos. Žvel­giant į jos pa­pras­tą, at­vi­ru­mu spin­din­tį vei­dą, to net ne­ga­li­ma bū­tų nu­ma­ny­ti.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad sun­kia li­ga su­si­rgo iš­kart po mo­kyk­los bai­gi­mo. Tad ir moks­lų jo­kių ne­bai­gė, te­ko gy­dy­tis ir mo­ky­tis iš­gy­ven­ti.

Da­bar Lo­re­ta – dvie­jų sū­ne­lių, And­riaus ir Ti­to, ma­ma. And­riu­kas yra la­bai jud­rus, jo pil­na vi­sur. Gal to­dėl dar pir­mo­je kla­sė­je jis ga­vo „Me­tų ašt­ria­dan­čio“ ti­tu­lą, mat nu­kan­do nau­jo va­do­vė­lio kam­pą. Dvi­ra­čiu it vė­jas po Vir­ba­lį laks­tan­tis vai­kas lan­ko „Ky­bar­tų“ pu­čia­mų­jų or­kest­ro re­pe­ti­ci­jas ir tai jud­riam berniukui, at­ro­do, pa­tin­ka.

Jau­ny­liui Ti­tu­kui – tik pen­ke­ri. Vai­kas nei­na į dar­že­lį ir die­nas lei­džia su ma­ma bei sa­vo ge­riau­siu drau­gu Man­gir­du. Bū­da­mas ša­lia Lo­re­tos, Ti­tu­kas taip pat už­si­krė­tė lip­dy­mo aist­ra. Vai­kui pa­tin­ka vi­si ma­mos dar­bai. Jis – tar­si gi­das, ku­ris ga­li pa­pa­sa­ko­ti, kam ir ką ma­ma da­rė, ko­dėl ga­vo­si toks, o ne ki­toks dar­be­lis.

– Gal dar tik me­džio ne­su iš­ban­džiu­si, bet dar se­nat­vė to­li, – spin­dė­jo šyp­se­na mo­ters akys.

L. Va­si­liaus­kie­nė sa­kė, jog jos su­ma­ny­mus vi­sa­da pa­lai­ko ir vy­ras. Mat Lo­re­ta ne­sė­di prie sa­vo rank­dar­bių nuo ry­to iki va­ka­ro. Jiems mo­te­ris ran­da lai­ko po na­mų ruo­šos dar­bų, va­ka­re įsi­tai­siu­si prie te­le­vi­zo­riaus. Ky­bar­tų prieš­gais­ri­nė­je komando­je dir­ban­tis Aud­rius sten­gia­si pa­dė­ti žmo­nai. Jis jau nu­žiū­rė­jo, kaip pa­da­ry­tas mo­lio žie­di­mo sta­las, ir pa­ts sa­vo mo­te­riai to­kį meist­rau­ja.

– Jis man ir švies­tu­vą pri­ka­bi­no to­je vie­to­je, kur aš mėgs­tu įsi­tai­siu­si megz­ti, – švel­niai di­džia­vo­si su­tuok­ti­niu Lo­re­ta. – Nors aš pa­ti nie­ka­da ne­si­skun­džiau, jog trūks­ta švie­sos.

Ma­ža­me na­me­ly­je gy­ve­nan­ti šei­ma ta­me pa­čia­me kie­me jau pa­si­sta­tė di­de­lį būs­tą, ku­ria­me tu­ri tilp­ti vi­sos jų sva­jo­nės ir po­mė­giai. Lo­re­ta pla­nuo­ja, jog rū­sy­je bus jos dirb­tu­vės, kur sto­vės mo­lio žie­di­mo sta­las, de­gi­mo kros­ne­lė, Aud­riaus tė­vo do­va­no­tos me­džio te­ki­ni­mo stak­lės, ki­ti jos dar­bui rei­ka­lin­gi daik­tai.

Ne ma­žiau erd­vės rei­kės ir Aud­riui, ku­ris ko­lek­cio­nuo­ja tu­ši­nu­kus, bo­ka­lus, eti­ke­tes, mo­ne­tas... Vis­ką iš­var­dy­ti sun­ku.

– Kai pa­baig­si­me įsi­reng­ti na­mą, ta­da ši­tas na­mu­kas liks Aud­riaus eks­po­zi­ci­joms, – pla­nuo­ja atei­tį Lo­re­ta. – Tik ne­ži­nia, ka­da tos įkur­tu­vės bus, nes vis­ką da­ro­me pa­tys. Aud­rius tu­ri auk­si­nes ran­kas, tad ki­tiems sa­vo būs­to įreng­ti ne­pa­ti­ki. Kai rei­kia, ir aš ran­ką pri­de­du.

Trys Lo­re­tos vy­riš­kiai ir ji pa­ti la­bai mėgs­ta lan­ky­tis įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, va­žiuo­ja į šven­tes, vykstančias ne tik ra­jo­ne, bet ir to­li­mes­niuo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se.

– Tik­rai sma­gu gy­ven­ti, kai ša­lia yra žmo­nės, ku­rie pa­lai­ko, su­pran­ta. Ta­da ir ne­ga­la­vi­mai ne to­kie skau­dūs, ir min­čių kū­ry­bai at­si­ran­da, – švie­tė Lo­re­tos akys. – Kai vie­ni­ja bend­ri po­mė­giai ir su­pra­ti­mas, dau­giau nie­ko ne­rei­kia. Vis­kas ta­da atei­na sa­vai­me...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas