„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-11 04:41

Dalinkitės:  


Atodangos

Er­zi­nan­tis Len­ki­jos ūkio tva­ru­mas

Fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė nu­ste­bi­no. Ne dėl to, kad „Vers­lo ži­nio­se“ pa­skel­bė, ko ge­ro, pir­mą­sias au­to­ri­nes ana­li­ti­nes įžval­gas. Jo­se mi­nist­rė iš es­mės pa­tvir­ti­no ir pa­grin­dė da­bar­ti­nę vy­riau­sy­bės fi­nan­sų po­li­ti­ką. „Kuo ser­gi, nuo to ir gy­dy­kis“ – per­fra­za­vu­si ži­no­mą po­sa­kį I. Ši­mo­ny­tė, re­gis, siū­lo nu­sto­ti pa­vy­džiai žvilg­čio­ti į tei­gia­mą ūkio di­na­mi­ką sunk­me­čiu iš­sau­go­ju­sią Len­ki­ją.

Net pa­vir­šu­ti­niš­kai pa­var­čius va­ka­rie­tiš­kus laik­raš­čius, man­ding, apie Len­ki­ją ga­li­ma at­ras­ti kur kas gi­les­nės ana­li­zės, nei tai da­ro I. Ši­mo­ny­tė ar jos pa­dė­jė­jai.

An­tai „The Wall Street Jour­nal“ pus­la­piuo­se „Dans­ke“ ban­ko (be­je, vei­kian­čio ir Lie­tu­vo­je) ana­li­ti­kas Lar­sas Chris­ten­se­nas, ma­no po­žiū­riu, da­ro es­mi­nę iš­va­dą: „Vie­nos ša­lys, kaip, pa­vyz­džiui, Ar­gen­ti­na, gy­ve­na nuo kri­zės iki kri­zės, tuo tar­pu ki­tos mo­ko­si iš ki­tų klai­dų.“ Ki­ti vers­li­nin­kai ir ana­li­ti­kai pa­žy­mi Len­ki­ją pa­si­mo­kius iš 1989–1991 me­tų re­for­mų lai­ko­tar­pio bei stai­gaus ūkio au­gi­mo su­lė­tė­ji­mo 2001–2002 me­tais. Kal­bant po­pu­lia­riau, tva­rus – be di­de­lių bur­bu­lų ir nuo­smu­kių – kai­my­nų eko­no­mi­kos vys­ty­ma­sis liu­di­ja ne pra­ra­di­mus (jei­gu tai tu­ri gal­vo­je fi­nan­sų mi­nist­rė), o pa­žan­gią pa­tir­tį Ry­tų Eu­ro­po­je.

Šia pra­sme aukš­tiems Lie­tu­vos pa­rei­gū­nams ir po­li­ti­kams iš prin­ci­po bū­tų pra­smin­giau įver­tin­ti net ne Len­ki­jos, o tre­čią sun­kią kri­zę (1994–1995 m. žlu­gu­sių ban­kų, 1998–2001 m. Ru­si­jos de­fol­to pa­sek­mių ir da­bar­ti­nę) nuo rin­kos re­for­mų pra­džios per tą pa­tį lai­ko­tar­pį pa­ti­rian­čią Lie­tu­vą. Bus ma­zo­chis­tų, ku­rie pa­si­ten­kins tik pa­si­ju­tę vie­no­je gre­to­je su Ar­gen­ti­na. Ta­čiau gal vis dėl­to ra­sis to­ji kri­ti­nė vi­suo­me­nės ma­sė, ku­ri ims klaus­ti, ko­dėl mū­sų po­li­ti­kos ir vers­lo eli­tas daž­niau dėl sa­vo as­me­ni­nių in­te­re­sų pu­čia tik at­si­ra­du­sius ūky­je fi­nan­sų, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­lus, užuo­t iš pa­rei­gos vi­suo­me­nei prie­der­mės lai­ku juos ge­si­nę.

Nors tai, at­ro­do, la­bai ne­pa­tin­ka I. Ši­mo­ny­tei, vis dar akies kraš­te­liu pa­žvel­gus į Len­ki­ją ky­la klau­si­mas, kas 2001–2002 m. ver­tė Len­ki­jos na­cio­na­li­nio ban­ko pir­mi­nin­ką Le­še­ką Bal­ce­ro­vi­čių ap­ri­bo­ti ša­lies na­mų ūkių sko­li­ni­mą­si už­sie­nio va­liu­ta (skir­tin­gai nei Veng­ri­jo­je ar Bal­ti­jos ša­ly­se), iš­girs­ti kal­ti­ni­mus stab­dant ša­lies ūkio vys­ty­mą­si, bran­gi­nant kre­di­tus ir t. t. Juk ga­lė­jo įžy­mu­sis fi­nan­si­nin­kas ska­tin­ti ko­mer­ci­nius ban­kus šer­te šer­ti rin­ką do­le­riais, eu­rais, sva­rais ir dar švei­ca­riš­kais fran­kais. Žiū, gal net bū­tų įgi­jęs rei­kia­mo po­pu­lia­ru­mo ir lai­mė­jęs pi­giais kre­di­tais pra­si­sko­li­nu­sių bal­suo­to­jų sim­pa­ti­jas 2005 me­tų rin­ki­muo­se, užuo­t da­bar kuk­liai pro­fe­so­ria­vęs Var­šu­vos eko­no­mi­kos mo­kyk­lo­je.

Pa­gal lie­tu­viš­ką tra­di­ci­ją į to­kius klau­si­mus at­sa­ko­ma la­bai pa­pras­tai: grin­džiant de­šim­ti­mis įsta­ty­mų, mo­de­lių, ta­ria­mų „tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do ir ES rei­ka­la­vi­mų“ ir šūs­ni­mi ki­to­kių prie­žas­čių. Ta­čiau, kaip daž­niau­siai bū­na, kuo to­liau nuo es­mės.

Ko ga­li­ma pa­si­ges­ti I. Ši­mo­ny­tės įžval­go­se, tai at­sa­ky­mo apie kre­di­to iš­tek­lių pro­ble­mą. Nors Vy­riau­sy­bė dek­la­ruo­ja iš įvai­rių šal­ti­nių kau­pian­ti lė­šas pa­ra­mos vers­lui pro­gra­moms, ša­lies va­do­vai vi­zi­tuo­ja „mo­ti­ni­nius“ Skan­di­na­vi­jos ban­kus, o šių va­do­vai ret­sy­kiais už­su­ka į Vil­nių, Lie­tu­vos ban­kų rin­ko­je do­mi­nuo­jan­čių ban­kų po­li­ti­ka jau net di­džiau­siems nai­vuo­liams ne­ke­lia jo­kių abe­jo­nių. Ska­ti­nę be­sai­kį sko­li­ni­mą­si ir vi­sai su­pran­ta­mai sie­kę už­dirb­ti gal tik Bal­ti­jos ša­ly­se įma­no­mas pel­no mar­žas, ban­kai da­bar sie­kia su­si­grą­žin­ti pi­ni­gus bet ko­kia kai­na. Nors mū­sų prem­je­ras ir mur­ma, jog to­kia po­li­ti­ka reiš­kia ly­giai tą pat, kaip pjau­ti ša­ką, ant ku­rios sė­di (jis tu­ri gal­vo­je rin­ko­je vei­kian­čius ban­kus).

Eko­no­mi­kos eks­per­tas Val­de­ma­ras Kat­kus in­ter­viu „Vers­lo kla­sei“ tei­gia, jog iki šių me­tų pa­bai­gos iš Lie­tu­vos fi­nan­sų rin­kos do­mi­nuo­jan­tys ban­kai ga­li su­si­grą­žin­ti (ta­čiau tuo pat me­tu ir iš­trauk­ti) apie 10 mlrd. Lt. Šiau­rės ša­lių ži­niask­lai­do­je jau ge­rą pus­me­tį dis­ku­tuo­ja­ma, kaip nuo kri­zės Bal­ti­jos ša­ly­se nu­ken­tės skan­di­na­viš­ki pen­si­jų fon­dai, ku­rių pi­ni­gus ban­kai vai­ky­da­mie­si pel­no taip pat eks­por­ta­vo į Lie­tu­vą, Lat­vi­ją ir Es­ti­ją. Kad ir kaip no­rė­tų­si, ta­čiau tik­ro­ji ša­ka, ant ku­rios sė­di Skan­di­na­vi­jos ban­kai, yra skan­di­na­viš­kos ge­ro­vės rams­čiai – pen­si­jų fon­dai. Tai­gi ir ak­tua­lio­ji grės­mė yra bū­tent tai, o ne Bal­ti­jos ša­lių vers­lo in­te­re­sai.

Prob­le­ma ne ta, kad Lie­tu­vo­je neį­ma­no­ma pi­giai pa­si­sko­lin­ti (tai pa­brė­žia I. Ši­mo­ny­tė). Lie­tu­vo­je vers­las ap­skri­tai ne­ga­li pa­si­sko­lin­ti. O gal Vy­riau­sy­bė yra įsi­pa­rei­go­ju­si mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais pir­miau­siai pa­deng­ti vi­sų ban­kų pa­tir­tus nuo­sto­lius, bu­vu­sias, esa­mas ir bū­si­mas ri­zi­kas? Tai­gi ga­li­ma ti­kė­tis, jog pa­dė­tis ne­si­keis tol, kol ban­kų gerk­lė ne­bus už­kiš­ta? Į šį klau­si­mą I. Ši­mo­ny­tė, de­ja, neat­sa­ko.



Ry­tas STA­SE­LIS

Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas