„Santaka“ / Skaitytojų laiškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-07 22:43

Dalinkitės:  


Iš­vy­kos da­ly­viai – Pa­lan­gos bo­ta­ni­kos so­de.

Vy­tau­to ZDA­NA­VI­ČIAUS nuo­tr.


Skaitytojų laiškai

Su­jau­di­no ne­pa­žįs­ta­mosios ge­ra­no­riš­ku­mas

Bu­vau la­bai nu­ste­bin­ta, kai šį pa­va­sa­rį nu­vy­kau į An­tu­pių ka­pi­nes tvar­ky­ti sa­vo se­ne­lio ka­po. Žiū­riu – ka­pas jau pra­žy­dęs gė­lė­mis. Ir kas ga­lė­jo to­kį siurp­ri­zą pa­teik­ti?

Sa­vo at­si­vež­tas so­din­ti gė­les ga­lė­jau vež­tis at­gal. Apė­mė ma­lo­nus dė­kin­gu­mo jaus­mas, kad yra ge­rų žmo­nių. Tik gai­la, kad ne­ži­no­jau, ko­kiam ge­ra­da­riui ar ge­ra­da­rei dė­ko­ti. Ta­čiau kai to­se pa­čio­se ka­pi­nė­se ap­si­lan­kiau ki­tą kar­tą, pa­slap­tis paaiš­kė­jo. Prie se­ne­lio ka­po su­ti­kau ma­lo­nią mo­te­rį, ku­ri, pa­si­ro­do, ir tvar­kė mū­sų ar­ti­mo žmo­gaus ka­pą. Su­si­pa­ži­no­me. Tai – Va­le­ri­ja Šle­kie­nė iš Bač­kiš­kių kai­mo, esan­čio ne­to­li An­tu­pių. Iš­bu­čia­vau šią mie­lą mo­te­rį, su­jau­din­ta jos kil­naus poel­gio. No­rė­jau jai at­si­ly­gin­ti, ta­čiau jo­kio at­ly­gio ji ne­priė­mė. Pak­vie­čiau į sve­čius. Pa­si­ju­to­me tar­si bū­tu­me gi­mi­nės.

To­kią uo­lią sve­ti­mų ka­pų pri­žiū­rė­to­ją pa­žįs­tu ir Ža­lio­jo­je, kur gy­ve­na mū­sų šei­ma. Tai – kai­my­nė Te­re­sė Kro­cai­tė. Ji tvar­ko dau­ge­lio sa­vo bu­vu­sių pa­žįs­ta­mų am­ži­no­jo poil­sio vie­tas, ku­rių jau ne­bė­ra kam pri­žiū­rė­ti. Mo­te­ris pa­lais­to gė­les, au­gan­čias ant tų ka­pų, ku­riais be­si­rū­pi­nan­tys ar­ti­mie­ji gy­ve­na to­li.

Žiū­rė­da­ma į šias darbš­čias ir ne­sa­va­nau­diš­kas mo­te­ris, la­bai ste­bė­jau­si iš­gir­du­si apie tai, kad paaug­lės mer­gai­tės iš­nie­ki­no ka­pus Ma­ri­jam­po­lės ka­pi­nė­se, ku­rio­se il­si­si ir ma­no ar­ti­mie­ji.

Koks kont­ras­tas! Vie­nos puo­šia ka­pus, ki­tos – įvai­riais šlykš­čiais bū­dais juos nio­ko­ja ir nie­ki­na. Sun­ku su­pra­ti, kas su­ke­lia to­kią nea­py­kan­tą žmo­nėms, ne­tgi mi­ru­siems. Ir ne­si­gė­di­ja­ma to­kius „vaiz­dus“ pa­teik­ti in­ter­ne­te.

At­si­bus­ki­te, jau­nie­ji žmo­nės, ku­rie ši­taip el­gia­tės. Pa­mė­gin­ki­te sa­ve gar­sin­ti tik ge­rais dar­bais.



Ju­li­ja VIZ­GIR­DIE­NĖ



Ke­lio­nė į pa­jū­rį mums buvo di­de­lė do­va­na

Viš­ty­čio se­niū­ni­jos neį­ga­lie­ji, ly­di­mi Vil­ka­viš­kio ra­jo­no neį­ga­lių­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kės Va­lės Ja­sio­nie­nės bei Viš­ty­čio neį­ga­lių­jų gru­pės va­do­vės Onu­tės Krau­ju­tai­tie­nės, iš­si­ruo­šė į pra­smin­gą tri­jų die­nų ke­lio­nę po Lie­tu­vos pa­jū­rį.

Pir­ma­sis su­sto­ji­mas bu­vo Kre­tin­go­je – čia ap­lan­kė­me baž­ny­čią ir pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­ną. Neiš­dil­do­mą įspū­dį pa­li­ko baž­ny­čios po­že­miai, kur me­ta­li­niuo­se sar­ko­fa­guo­se il­si­si Lie­tu­vos di­di­kai Chod­ke­vi­čiai, kur ka­rų su šve­dais me­tu bu­vo gy­vi už­mū­ry­ti vie­nuo­liai. Ap­lan­kė­me Žie­mos so­dą, dva­rą, tur­tin­gą mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ją, me­nan­čią gra­fų Chod­ke­vi­čių ir Tiš­ke­vi­čių lai­kus.

At­vy­kę į Šven­tą­ją įsi­kū­rė­me ir ne­tru­kus pa­trau­kė­me prie jū­ros. Ji bu­vo ne­ra­mi, pa­si­puo­šu­si bal­tais ban­gų vė­ri­niais. Koks ne­nu­sa­ko­mas gro­žis!

Pa­lan­go­je ap­si­lan­kė­me Bo­ta­ni­kos so­de, ap­žiū­rė­jo­me Gin­ta­ro mu­zie­jų, pa­si­vaikš­čio­jo­me pa­jū­riu, pa­trau­kė­me į jud­rią J. Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vę. Čia pa­ty­rė­me daug įspū­džių, net nuo­ty­kių. Da­ly­va­vo­me fir­mos „Bauer“ ga­mi­nių pri­sta­ty­me, kur lai­mė­jo­me prizų.

Tre­čio­ji die­na pra­džiu­gi­no gra­žiu oru, to­dėl ne­ma­žai lai­ko pra­lei­do­me prie jū­ros, lan­kė­mės mo­der­nio­je Šven­to­sios baž­ny­čio­je.

Šio­je ke­lio­nė­je bu­vo ge­ra pro­ga ap­si­lan­ky­ti po­pu­lia­rio­se užei­go­se „Par­še­lio ro­jus“, „Pas Juo­zapą“, „Šiau­di­nė­je pa­sto­gė­je“. Vai­ši­no­mės, gė­rė­jo­mės gra­žiai su­tvar­ky­ta jų ap­lin­ka.

Grį­žo­me pail­sė­ję nuo kas­die­ny­bės, įde­gę sau­lė­je, ku­pi­ni tei­gia­mų įspū­džių, dva­siš­kai pra­tur­tė­ję.

Už tai, kad ke­lio­nė bu­vo in­ten­sy­vi ir puikiai or­ga­ni­zuo­ta, esa­me dė­kin­gi ge­ros nuo­tai­kos ir pa­ta­ri­mų ne­sto­ko­ju­siai ra­jo­no Neį­ga­lių­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kei Va­lei Ja­sio­nie­nei, la­bai pa­slau­giam vai­ruo­to­jui Jo­nui. Mū­sų gru­pės va­do­vei dė­ko­ja­me, kad suor­ga­ni­za­vo šią ke­lio­nę ir nuo­lat pa­kvie­čia mus į vi­so­kius ren­gi­nius, lab­da­ros ak­ci­jas, šven­tes, pa­ro­das, pra­mo­gi­nes, pa­žin­ti­nes iš­vy­kas. Jau pla­nuo­ja­ma iš­vy­ka į spek­tak­lį „Links­mo­ji naš­lė“ Kau­no mu­zi­ki­nia­me teat­re. Sa­vo gru­pės va­do­vei lin­ki­me ge­ros svei­ka­tos, ne­pa­varg­ti rū­pi­nan­tis, kad ir to­liau mū­sų, neį­ga­lių­jų, gy­ve­ni­mas bū­tų leng­ves­nis, įdo­mes­nis.



Amalija GLASIENĖ

Kelionės dalyvė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas