„Santaka“ / Pagarbos ženklas didžiosioms vertybėms

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-07 22:33

Dalinkitės:  


Pagarbos ženklas didžiosioms vertybėms

Skulp­to­riaus K. Bal­čiū­no rai­te­lis ant jau­no verž­laus žir­go pa­ga­liau už­šuo­lia­vo į obe­lis­ko vir­šū­nę – Ma­ri­jam­po­lė ir vi­sa Lie­tu­va įgi­jo mo­nu­men­ta­lų pa­gar­bos ženk­lą ne­su­lau­žo­moms sa­vo ver­ty­bėms – gim­ta­jai kal­bai, tau­tai ir gar­bin­gai is­to­ri­jai.

Tik Sū­du­vos sos­ti­nė­je toks pa­mink­las pir­miau­sia ir te­ga­lė­jo iš­kil­ti.

Kul­tū­ri­nė­je ir pi­lie­ti­nė­je mū­sų kraš­to mi­to­lo­gi­jo­je kal­bai ten­ka ypa­tin­ga vie­ta. Net vos pra­ku­tęs ūki­nin­ko vai­kas ar gim­na­zis­tė šo­kė­jė­lė, vos pa­kel­ti iš sap­no, ga­li iš­ber­ti: mū­sų kal­ba (tar­mė) yra bend­ri­nės lie­tu­vių kal­bos pa­grin­das ar mo­ti­na; mes kal­ba­me „tei­sin­giau­siai“ (te­ned­rįs­ta nie­kas su mu­mis ly­gin­tis!), o tos kal­bos tė­vas – tai­gi vi­sai ne­to­li­mas kai­my­nas J. Jab­lons­kis, bu­vęs Ma­ri­jam­po­lės gim­na­zis­tas. O jei dar ro­man­tiš­kai ma­ny­si­me, kad ir vi­sa Lie­tu­vos vals­ty­bė la­biau­siai ki­lu­si iš lie­tu­vių tau­tos ko­vų už gim­tą­ją kal­bą, už raš­tą ir už lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą XIX a., kad toms ko­voms va­do­va­vo ir vals­ty­bės vi­zi­jas for­mu­la­vo dau­giau­sia mū­sų kraš­to švie­suo­liai, – vi­si dar la­biau pa­si­ju­si­me esan­tys gim­to­sios kal­bos že­mės žmo­nės.

La­bai no­rė­čiau, kad šio pa­mink­lo ver­ti­ni­mai pir­miau­sia rem­tų­si pla­tes­niais kul­tū­ri­niais, vi­suo­me­ni­niais, pi­lie­ti­niais ar­gu­men­tais ir taip vi­sur trūks­ta­mu ge­ra­no­riš­ku­mu. Tu­rė­ki­me sa­vo po­žiū­rį dėl pa­mink­lo for­mos, dėl de­ta­lių, dėl mies­to aikš­tės ur­ba­nis­ti­nių spren­di­mų, dėl skulp­to­riaus idė­jų, dėl ki­niš­ko gra­ni­to, dar­bų kai­nos, Sa­vi­val­dy­bės sko­lų ar kiek pra­si­mu­šan­čio po­li­ti­nio šio pro­jek­to pa­mu­ša­lo ir pan. Bet vi­suo­se šiuo­se iš es­mės bui­ti­niuo­se ir šian­die­nos sunk­me­čio, o kar­tais – ir tie­siog ne­di­de­lio pa­vy­do le­mia­muo­se pa­zy­zi­muo­se te­ne­pas­kęs­ta įvy­kio es­mė: pa­gar­bos ženk­lų di­džio­sioms ver­ty­bėms, už ku­rias lie­tas krau­jas ir ant ku­rių lai­ko­si vi­sa mū­sų vals­ty­bė ir pi­lie­ti­nis kiek­vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­mas, nie­ka­da ne­bus per daug. Ir toks pa­gar­bos ženk­las nuo praei­to sek­ma­die­nio puo­šia Ma­ri­jam­po­lę!

Šią kiek di­dak­tiš­ką pa­strai­pą ra­šau dėl to, kad skai­tau ir gir­džiu ne vie­ną ne­pa­si­ten­ki­ni­mo bal­są. Ra­šau dėl to, kad at­si­me­nu ne­gai­les­tin­gą kri­ti­ką ne­so­cial­de­mok­ra­ti­nei Vil­ka­viš­kio val­džiai, prieš ko­kius de­šimt me­tų už­si­mo­ju­siai mies­to cent­re pa­sta­ty­ti pa­mink­lą (V. Kudirkai – red. past.). Kri­zė, žie­ma, dir­ba­ma šil­dan­tis po­lie­ti­le­no pa­la­pi­nė­je, pi­ni­gų trūks­ta, o „tei­sy­bė“ iš kai­rės neat­re­mia­ma: vai­kai ne­tu­ri ko val­gy­ti, at­ly­gi­ni­mai vė­luo­ja, o jie čia kaž­ko­kį Kudirką sta­to!

Šian­dien Vil­ka­viš­kis be Kudirkos neį­si­vaiz­duo­ja­mas. Nea­be­jo­ju, toks pat kil­min­gas li­ki­mas lau­kia ir nau­jo­jo pa­mink­lo.

Aną pa­strai­pą ra­šau ir dėl lais­vo­je Ma­ri­jam­po­lės ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­džiu­sių ma­kab­riš­kų ne­kro­lo­gų lie­tu­vių kal­bai ir tau­tai: jei jau pa­mink­las sta­to­mas, tai nei vie­nos, nei ki­tos nė­ra gy­vos! Juo­kau­ti, ži­no­ma, vi­saip ga­li­ma. Ir nuo­mo­nę sa­ky­ti vi­so­kią ga­li­ma. Tai ir aš sa­vą­ją sa­kau: man pa­mink­las kal­bai, tau­tai ir Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čiui ne­tu­ri ne­kro­lo­go ir pa­bars­ty­tų eg­li­ša­kių kva­po. Tik­rai ne­ver­ta ge­du­lin­gai rė­min­ti tai, ko ne­su­nai­ki­no si­bi­rai ir oku­pa­ci­jos, ru­si­ni­mai, len­ki­ni­mai ir vi­sų lai­kų emig­ra­ci­jos.

Pa­gar­bos ženk­lų am­ži­no­sioms ver­ty­bėms nie­ka­da ne­bus per daug.

Šis pa­mink­las kaip tik ga­li tap­ti pa­ska­ta Ma­ri­jam­po­lės mies­te ir vi­so­je Sū­du­vo­je į kal­bos ir is­to­ri­jos da­ly­kus im­ti žvelg­ti nau­jo­mis aki­mis, im­tis nau­jų veik­los for­mų, Ma­ri­jam­po­lę pa­da­ry­ti kal­bos moks­lo ir po­pu­lia­ri­ni­mo cent­ru. Gal ver­tė­tų Ma­ri­jam­po­lė­je at­gai­vin­ti ša­kie­čių gra­žiai kaž­ka­da pra­dė­tą, bet šian­dien nu­slo­pu­sią ini­cia­ty­vą teik­ti me­ti­nes J. Jab­lons­kio pre­mi­jas už ge­riau­sius kal­bos moks­lo ar nor­mi­ni­mo dar­bus? Mė­gi­nam. Gir­džiu apie ini­cia­ty­vą pra­dė­ti reng­ti J. Jab­lons­kio skai­ty­mus – res­pub­li­ki­nes moks­li­nin­kų kon­fe­ren­ci­jas, ne per daug su­dė­tin­gas, su lie­tu­vių kal­bos po­pu­lia­ri­ni­mo at­spal­viu. Da­rom. O gal, pa­vyz­džiui, Ma­ri­jam­po­lės ko­le­gi­ja im­tų­si ini­ci­juo­ti ko­kį jau­nų­jų fi­lo­lo­gų res­pub­li­ki­nį kon­kur­są? Gal ne­bū­ti­nai ko­le­gi­ja? O kas man už­draus ti­kė­tis, kad Ma­ri­jam­po­lės val­džia, pa­sta­čiu­si to­kį pa­mink­lą, kal­bai ir hu­ma­ni­ta­ri­nei kul­tū­rai ims skir­ti di­džiau­sią dė­me­sį tarp vi­sų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių, pa­vyz­džiui, skirs dau­giau­sia lė­šų bib­lio­te­koms – kny­goms ir kul­tū­ros lei­di­niams įsi­gy­ti...

G. Be­res­ne­vi­čius yra ra­šęs, kad lie­tu­vių tau­ta per am­žius reiš­kia­si dviem pa­vi­da­lais – Rū­pin­to­jė­lio ir Vy­čio. Kai rei­kia, ji kaip Rū­pin­to­jė­lis – kant­ry­bės, ra­my­bės, ši­lu­mos, ti­kė­ji­mo ir neį­vei­kia­mos dva­sios sim­bo­lis. Kai tik ran­da­si są­ly­gos, mū­sų tau­ta kaip Vy­tis – ryž­tin­ga, verž­li, mo­der­ni, ko­vo­jan­ti ir nu­ga­lin­ti. Man la­bai pa­tin­ka rū­pin­to­jė­liai, bet aš džiau­giuo­si, kad skulp­to­rius sa­vo idė­jai iš­reikš­ti pa­si­rin­ko – kas už­draus man taip ma­ny­ti! – lai­min­čio, ryž­tin­go, ne­sus­tab­do­mo sti­li­zuo­to Vy­čio sim­bo­lį. Skulp­to­rius pa­siū­lė mums per­ga­lės sim­bo­lį. Mo­der­nios ir at­si­vė­ru­sia­me pa­sau­ly­je lai­min­čios tau­tos sim­bo­lį. Kil­min­gos, nuo­lat at­si­nau­ji­nan­čios ir jo­kiems ki­tų kal­bų spau­di­mams ne­pa­si­duo­dan­čios kal­bos sim­bo­lį.

Ma­ri­jam­po­lė tu­ri sti­lin­gą pa­gar­bos ženk­lą aukš­to­sioms ver­ty­bėms. To­kių ženk­lų nie­ka­da ne­ga­li bū­ti per daug. To­dėl su­di­lu­sio ska­ti­ko ne­ver­ti gin­čai dėl pa­mink­lo au­to­rys­tės. Ge­ros idė­jos vi­sa­da tu­ri daug tė­vų ir mo­ti­nų. O kas pa­neigs, kad tik­ro­ji pa­mink­lo idė­ja ki­lo iš Są­jū­džio va­do­vau­to Lie­tu­vos At­gi­mi­mo, ku­rį tik įfor­mi­no anos val­džios vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas. Nea­be­jo­ju, ša­lia ki­tų rė­mę­sis tik­ro­mis kul­tū­ri­nė­mis in­ten­ci­jo­mis.



Dr. Ar­vy­das VI­DŽIŪ­NAS

Sei­mo na­rys






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas