„Santaka“ / Pagarbos ženklas didžiosioms vertybėms

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-07 22:33

Dalinkitės:  


Pagarbos ženklas didžiosioms vertybėms

Skulp­to­riaus K. Bal­čiū­no rai­te­lis ant jau­no verž­laus žir­go pa­ga­liau už­šuo­lia­vo į obe­lis­ko vir­šū­nę – Ma­ri­jam­po­lė ir vi­sa Lie­tu­va įgi­jo mo­nu­men­ta­lų pa­gar­bos ženk­lą ne­su­lau­žo­moms sa­vo ver­ty­bėms – gim­ta­jai kal­bai, tau­tai ir gar­bin­gai is­to­ri­jai.

Tik Sū­du­vos sos­ti­nė­je toks pa­mink­las pir­miau­sia ir te­ga­lė­jo iš­kil­ti.

Kul­tū­ri­nė­je ir pi­lie­ti­nė­je mū­sų kraš­to mi­to­lo­gi­jo­je kal­bai ten­ka ypa­tin­ga vie­ta. Net vos pra­ku­tęs ūki­nin­ko vai­kas ar gim­na­zis­tė šo­kė­jė­lė, vos pa­kel­ti iš sap­no, ga­li iš­ber­ti: mū­sų kal­ba (tar­mė) yra bend­ri­nės lie­tu­vių kal­bos pa­grin­das ar mo­ti­na; mes kal­ba­me „tei­sin­giau­siai“ (te­ned­rįs­ta nie­kas su mu­mis ly­gin­tis!), o tos kal­bos tė­vas – tai­gi vi­sai ne­to­li­mas kai­my­nas J. Jab­lons­kis, bu­vęs Ma­ri­jam­po­lės gim­na­zis­tas. O jei dar ro­man­tiš­kai ma­ny­si­me, kad ir vi­sa Lie­tu­vos vals­ty­bė la­biau­siai ki­lu­si iš lie­tu­vių tau­tos ko­vų už gim­tą­ją kal­bą, už raš­tą ir už lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą XIX a., kad toms ko­voms va­do­va­vo ir vals­ty­bės vi­zi­jas for­mu­la­vo dau­giau­sia mū­sų kraš­to švie­suo­liai, – vi­si dar la­biau pa­si­ju­si­me esan­tys gim­to­sios kal­bos že­mės žmo­nės.

La­bai no­rė­čiau, kad šio pa­mink­lo ver­ti­ni­mai pir­miau­sia rem­tų­si pla­tes­niais kul­tū­ri­niais, vi­suo­me­ni­niais, pi­lie­ti­niais ar­gu­men­tais ir taip vi­sur trūks­ta­mu ge­ra­no­riš­ku­mu. Tu­rė­ki­me sa­vo po­žiū­rį dėl pa­mink­lo for­mos, dėl de­ta­lių, dėl mies­to aikš­tės ur­ba­nis­ti­nių spren­di­mų, dėl skulp­to­riaus idė­jų, dėl ki­niš­ko gra­ni­to, dar­bų kai­nos, Sa­vi­val­dy­bės sko­lų ar kiek pra­si­mu­šan­čio po­li­ti­nio šio pro­jek­to pa­mu­ša­lo ir pan. Bet vi­suo­se šiuo­se iš es­mės bui­ti­niuo­se ir šian­die­nos sunk­me­čio, o kar­tais – ir tie­siog ne­di­de­lio pa­vy­do le­mia­muo­se pa­zy­zi­muo­se te­ne­pas­kęs­ta įvy­kio es­mė: pa­gar­bos ženk­lų di­džio­sioms ver­ty­bėms, už ku­rias lie­tas krau­jas ir ant ku­rių lai­ko­si vi­sa mū­sų vals­ty­bė ir pi­lie­ti­nis kiek­vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­mas, nie­ka­da ne­bus per daug. Ir toks pa­gar­bos ženk­las nuo praei­to sek­ma­die­nio puo­šia Ma­ri­jam­po­lę!

Šią kiek di­dak­tiš­ką pa­strai­pą ra­šau dėl to, kad skai­tau ir gir­džiu ne vie­ną ne­pa­si­ten­ki­ni­mo bal­są. Ra­šau dėl to, kad at­si­me­nu ne­gai­les­tin­gą kri­ti­ką ne­so­cial­de­mok­ra­ti­nei Vil­ka­viš­kio val­džiai, prieš ko­kius de­šimt me­tų už­si­mo­ju­siai mies­to cent­re pa­sta­ty­ti pa­mink­lą (V. Kudirkai – red. past.). Kri­zė, žie­ma, dir­ba­ma šil­dan­tis po­lie­ti­le­no pa­la­pi­nė­je, pi­ni­gų trūks­ta, o „tei­sy­bė“ iš kai­rės neat­re­mia­ma: vai­kai ne­tu­ri ko val­gy­ti, at­ly­gi­ni­mai vė­luo­ja, o jie čia kaž­ko­kį Kudirką sta­to!

Šian­dien Vil­ka­viš­kis be Kudirkos neį­si­vaiz­duo­ja­mas. Nea­be­jo­ju, toks pat kil­min­gas li­ki­mas lau­kia ir nau­jo­jo pa­mink­lo.

Aną pa­strai­pą ra­šau ir dėl lais­vo­je Ma­ri­jam­po­lės ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­džiu­sių ma­kab­riš­kų ne­kro­lo­gų lie­tu­vių kal­bai ir tau­tai: jei jau pa­mink­las sta­to­mas, tai nei vie­nos, nei ki­tos nė­ra gy­vos! Juo­kau­ti, ži­no­ma, vi­saip ga­li­ma. Ir nuo­mo­nę sa­ky­ti vi­so­kią ga­li­ma. Tai ir aš sa­vą­ją sa­kau: man pa­mink­las kal­bai, tau­tai ir Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čiui ne­tu­ri ne­kro­lo­go ir pa­bars­ty­tų eg­li­ša­kių kva­po. Tik­rai ne­ver­ta ge­du­lin­gai rė­min­ti tai, ko ne­su­nai­ki­no si­bi­rai ir oku­pa­ci­jos, ru­si­ni­mai, len­ki­ni­mai ir vi­sų lai­kų emig­ra­ci­jos.

Pa­gar­bos ženk­lų am­ži­no­sioms ver­ty­bėms nie­ka­da ne­bus per daug.

Šis pa­mink­las kaip tik ga­li tap­ti pa­ska­ta Ma­ri­jam­po­lės mies­te ir vi­so­je Sū­du­vo­je į kal­bos ir is­to­ri­jos da­ly­kus im­ti žvelg­ti nau­jo­mis aki­mis, im­tis nau­jų veik­los for­mų, Ma­ri­jam­po­lę pa­da­ry­ti kal­bos moks­lo ir po­pu­lia­ri­ni­mo cent­ru. Gal ver­tė­tų Ma­ri­jam­po­lė­je at­gai­vin­ti ša­kie­čių gra­žiai kaž­ka­da pra­dė­tą, bet šian­dien nu­slo­pu­sią ini­cia­ty­vą teik­ti me­ti­nes J. Jab­lons­kio pre­mi­jas už ge­riau­sius kal­bos moks­lo ar nor­mi­ni­mo dar­bus? Mė­gi­nam. Gir­džiu apie ini­cia­ty­vą pra­dė­ti reng­ti J. Jab­lons­kio skai­ty­mus – res­pub­li­ki­nes moks­li­nin­kų kon­fe­ren­ci­jas, ne per daug su­dė­tin­gas, su lie­tu­vių kal­bos po­pu­lia­ri­ni­mo at­spal­viu. Da­rom. O gal, pa­vyz­džiui, Ma­ri­jam­po­lės ko­le­gi­ja im­tų­si ini­ci­juo­ti ko­kį jau­nų­jų fi­lo­lo­gų res­pub­li­ki­nį kon­kur­są? Gal ne­bū­ti­nai ko­le­gi­ja? O kas man už­draus ti­kė­tis, kad Ma­ri­jam­po­lės val­džia, pa­sta­čiu­si to­kį pa­mink­lą, kal­bai ir hu­ma­ni­ta­ri­nei kul­tū­rai ims skir­ti di­džiau­sią dė­me­sį tarp vi­sų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių, pa­vyz­džiui, skirs dau­giau­sia lė­šų bib­lio­te­koms – kny­goms ir kul­tū­ros lei­di­niams įsi­gy­ti...

G. Be­res­ne­vi­čius yra ra­šęs, kad lie­tu­vių tau­ta per am­žius reiš­kia­si dviem pa­vi­da­lais – Rū­pin­to­jė­lio ir Vy­čio. Kai rei­kia, ji kaip Rū­pin­to­jė­lis – kant­ry­bės, ra­my­bės, ši­lu­mos, ti­kė­ji­mo ir neį­vei­kia­mos dva­sios sim­bo­lis. Kai tik ran­da­si są­ly­gos, mū­sų tau­ta kaip Vy­tis – ryž­tin­ga, verž­li, mo­der­ni, ko­vo­jan­ti ir nu­ga­lin­ti. Man la­bai pa­tin­ka rū­pin­to­jė­liai, bet aš džiau­giuo­si, kad skulp­to­rius sa­vo idė­jai iš­reikš­ti pa­si­rin­ko – kas už­draus man taip ma­ny­ti! – lai­min­čio, ryž­tin­go, ne­sus­tab­do­mo sti­li­zuo­to Vy­čio sim­bo­lį. Skulp­to­rius pa­siū­lė mums per­ga­lės sim­bo­lį. Mo­der­nios ir at­si­vė­ru­sia­me pa­sau­ly­je lai­min­čios tau­tos sim­bo­lį. Kil­min­gos, nuo­lat at­si­nau­ji­nan­čios ir jo­kiems ki­tų kal­bų spau­di­mams ne­pa­si­duo­dan­čios kal­bos sim­bo­lį.

Ma­ri­jam­po­lė tu­ri sti­lin­gą pa­gar­bos ženk­lą aukš­to­sioms ver­ty­bėms. To­kių ženk­lų nie­ka­da ne­ga­li bū­ti per daug. To­dėl su­di­lu­sio ska­ti­ko ne­ver­ti gin­čai dėl pa­mink­lo au­to­rys­tės. Ge­ros idė­jos vi­sa­da tu­ri daug tė­vų ir mo­ti­nų. O kas pa­neigs, kad tik­ro­ji pa­mink­lo idė­ja ki­lo iš Są­jū­džio va­do­vau­to Lie­tu­vos At­gi­mi­mo, ku­rį tik įfor­mi­no anos val­džios vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas. Nea­be­jo­ju, ša­lia ki­tų rė­mę­sis tik­ro­mis kul­tū­ri­nė­mis in­ten­ci­jo­mis.



Dr. Ar­vy­das VI­DŽIŪ­NAS

Sei­mo na­rys






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas