„Santaka“ / Pagarbos ženklas didžiosioms vertybėms

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-07 22:33

Dalinkitės:  


Pagarbos ženklas didžiosioms vertybėms

Skulp­to­riaus K. Bal­čiū­no rai­te­lis ant jau­no verž­laus žir­go pa­ga­liau už­šuo­lia­vo į obe­lis­ko vir­šū­nę – Ma­ri­jam­po­lė ir vi­sa Lie­tu­va įgi­jo mo­nu­men­ta­lų pa­gar­bos ženk­lą ne­su­lau­žo­moms sa­vo ver­ty­bėms – gim­ta­jai kal­bai, tau­tai ir gar­bin­gai is­to­ri­jai.

Tik Sū­du­vos sos­ti­nė­je toks pa­mink­las pir­miau­sia ir te­ga­lė­jo iš­kil­ti.

Kul­tū­ri­nė­je ir pi­lie­ti­nė­je mū­sų kraš­to mi­to­lo­gi­jo­je kal­bai ten­ka ypa­tin­ga vie­ta. Net vos pra­ku­tęs ūki­nin­ko vai­kas ar gim­na­zis­tė šo­kė­jė­lė, vos pa­kel­ti iš sap­no, ga­li iš­ber­ti: mū­sų kal­ba (tar­mė) yra bend­ri­nės lie­tu­vių kal­bos pa­grin­das ar mo­ti­na; mes kal­ba­me „tei­sin­giau­siai“ (te­ned­rįs­ta nie­kas su mu­mis ly­gin­tis!), o tos kal­bos tė­vas – tai­gi vi­sai ne­to­li­mas kai­my­nas J. Jab­lons­kis, bu­vęs Ma­ri­jam­po­lės gim­na­zis­tas. O jei dar ro­man­tiš­kai ma­ny­si­me, kad ir vi­sa Lie­tu­vos vals­ty­bė la­biau­siai ki­lu­si iš lie­tu­vių tau­tos ko­vų už gim­tą­ją kal­bą, už raš­tą ir už lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą XIX a., kad toms ko­voms va­do­va­vo ir vals­ty­bės vi­zi­jas for­mu­la­vo dau­giau­sia mū­sų kraš­to švie­suo­liai, – vi­si dar la­biau pa­si­ju­si­me esan­tys gim­to­sios kal­bos že­mės žmo­nės.

La­bai no­rė­čiau, kad šio pa­mink­lo ver­ti­ni­mai pir­miau­sia rem­tų­si pla­tes­niais kul­tū­ri­niais, vi­suo­me­ni­niais, pi­lie­ti­niais ar­gu­men­tais ir taip vi­sur trūks­ta­mu ge­ra­no­riš­ku­mu. Tu­rė­ki­me sa­vo po­žiū­rį dėl pa­mink­lo for­mos, dėl de­ta­lių, dėl mies­to aikš­tės ur­ba­nis­ti­nių spren­di­mų, dėl skulp­to­riaus idė­jų, dėl ki­niš­ko gra­ni­to, dar­bų kai­nos, Sa­vi­val­dy­bės sko­lų ar kiek pra­si­mu­šan­čio po­li­ti­nio šio pro­jek­to pa­mu­ša­lo ir pan. Bet vi­suo­se šiuo­se iš es­mės bui­ti­niuo­se ir šian­die­nos sunk­me­čio, o kar­tais – ir tie­siog ne­di­de­lio pa­vy­do le­mia­muo­se pa­zy­zi­muo­se te­ne­pas­kęs­ta įvy­kio es­mė: pa­gar­bos ženk­lų di­džio­sioms ver­ty­bėms, už ku­rias lie­tas krau­jas ir ant ku­rių lai­ko­si vi­sa mū­sų vals­ty­bė ir pi­lie­ti­nis kiek­vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­mas, nie­ka­da ne­bus per daug. Ir toks pa­gar­bos ženk­las nuo praei­to sek­ma­die­nio puo­šia Ma­ri­jam­po­lę!

Šią kiek di­dak­tiš­ką pa­strai­pą ra­šau dėl to, kad skai­tau ir gir­džiu ne vie­ną ne­pa­si­ten­ki­ni­mo bal­są. Ra­šau dėl to, kad at­si­me­nu ne­gai­les­tin­gą kri­ti­ką ne­so­cial­de­mok­ra­ti­nei Vil­ka­viš­kio val­džiai, prieš ko­kius de­šimt me­tų už­si­mo­ju­siai mies­to cent­re pa­sta­ty­ti pa­mink­lą (V. Kudirkai – red. past.). Kri­zė, žie­ma, dir­ba­ma šil­dan­tis po­lie­ti­le­no pa­la­pi­nė­je, pi­ni­gų trūks­ta, o „tei­sy­bė“ iš kai­rės neat­re­mia­ma: vai­kai ne­tu­ri ko val­gy­ti, at­ly­gi­ni­mai vė­luo­ja, o jie čia kaž­ko­kį Kudirką sta­to!

Šian­dien Vil­ka­viš­kis be Kudirkos neį­si­vaiz­duo­ja­mas. Nea­be­jo­ju, toks pat kil­min­gas li­ki­mas lau­kia ir nau­jo­jo pa­mink­lo.

Aną pa­strai­pą ra­šau ir dėl lais­vo­je Ma­ri­jam­po­lės ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­džiu­sių ma­kab­riš­kų ne­kro­lo­gų lie­tu­vių kal­bai ir tau­tai: jei jau pa­mink­las sta­to­mas, tai nei vie­nos, nei ki­tos nė­ra gy­vos! Juo­kau­ti, ži­no­ma, vi­saip ga­li­ma. Ir nuo­mo­nę sa­ky­ti vi­so­kią ga­li­ma. Tai ir aš sa­vą­ją sa­kau: man pa­mink­las kal­bai, tau­tai ir Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čiui ne­tu­ri ne­kro­lo­go ir pa­bars­ty­tų eg­li­ša­kių kva­po. Tik­rai ne­ver­ta ge­du­lin­gai rė­min­ti tai, ko ne­su­nai­ki­no si­bi­rai ir oku­pa­ci­jos, ru­si­ni­mai, len­ki­ni­mai ir vi­sų lai­kų emig­ra­ci­jos.

Pa­gar­bos ženk­lų am­ži­no­sioms ver­ty­bėms nie­ka­da ne­bus per daug.

Šis pa­mink­las kaip tik ga­li tap­ti pa­ska­ta Ma­ri­jam­po­lės mies­te ir vi­so­je Sū­du­vo­je į kal­bos ir is­to­ri­jos da­ly­kus im­ti žvelg­ti nau­jo­mis aki­mis, im­tis nau­jų veik­los for­mų, Ma­ri­jam­po­lę pa­da­ry­ti kal­bos moks­lo ir po­pu­lia­ri­ni­mo cent­ru. Gal ver­tė­tų Ma­ri­jam­po­lė­je at­gai­vin­ti ša­kie­čių gra­žiai kaž­ka­da pra­dė­tą, bet šian­dien nu­slo­pu­sią ini­cia­ty­vą teik­ti me­ti­nes J. Jab­lons­kio pre­mi­jas už ge­riau­sius kal­bos moks­lo ar nor­mi­ni­mo dar­bus? Mė­gi­nam. Gir­džiu apie ini­cia­ty­vą pra­dė­ti reng­ti J. Jab­lons­kio skai­ty­mus – res­pub­li­ki­nes moks­li­nin­kų kon­fe­ren­ci­jas, ne per daug su­dė­tin­gas, su lie­tu­vių kal­bos po­pu­lia­ri­ni­mo at­spal­viu. Da­rom. O gal, pa­vyz­džiui, Ma­ri­jam­po­lės ko­le­gi­ja im­tų­si ini­ci­juo­ti ko­kį jau­nų­jų fi­lo­lo­gų res­pub­li­ki­nį kon­kur­są? Gal ne­bū­ti­nai ko­le­gi­ja? O kas man už­draus ti­kė­tis, kad Ma­ri­jam­po­lės val­džia, pa­sta­čiu­si to­kį pa­mink­lą, kal­bai ir hu­ma­ni­ta­ri­nei kul­tū­rai ims skir­ti di­džiau­sią dė­me­sį tarp vi­sų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių, pa­vyz­džiui, skirs dau­giau­sia lė­šų bib­lio­te­koms – kny­goms ir kul­tū­ros lei­di­niams įsi­gy­ti...

G. Be­res­ne­vi­čius yra ra­šęs, kad lie­tu­vių tau­ta per am­žius reiš­kia­si dviem pa­vi­da­lais – Rū­pin­to­jė­lio ir Vy­čio. Kai rei­kia, ji kaip Rū­pin­to­jė­lis – kant­ry­bės, ra­my­bės, ši­lu­mos, ti­kė­ji­mo ir neį­vei­kia­mos dva­sios sim­bo­lis. Kai tik ran­da­si są­ly­gos, mū­sų tau­ta kaip Vy­tis – ryž­tin­ga, verž­li, mo­der­ni, ko­vo­jan­ti ir nu­ga­lin­ti. Man la­bai pa­tin­ka rū­pin­to­jė­liai, bet aš džiau­giuo­si, kad skulp­to­rius sa­vo idė­jai iš­reikš­ti pa­si­rin­ko – kas už­draus man taip ma­ny­ti! – lai­min­čio, ryž­tin­go, ne­sus­tab­do­mo sti­li­zuo­to Vy­čio sim­bo­lį. Skulp­to­rius pa­siū­lė mums per­ga­lės sim­bo­lį. Mo­der­nios ir at­si­vė­ru­sia­me pa­sau­ly­je lai­min­čios tau­tos sim­bo­lį. Kil­min­gos, nuo­lat at­si­nau­ji­nan­čios ir jo­kiems ki­tų kal­bų spau­di­mams ne­pa­si­duo­dan­čios kal­bos sim­bo­lį.

Ma­ri­jam­po­lė tu­ri sti­lin­gą pa­gar­bos ženk­lą aukš­to­sioms ver­ty­bėms. To­kių ženk­lų nie­ka­da ne­ga­li bū­ti per daug. To­dėl su­di­lu­sio ska­ti­ko ne­ver­ti gin­čai dėl pa­mink­lo au­to­rys­tės. Ge­ros idė­jos vi­sa­da tu­ri daug tė­vų ir mo­ti­nų. O kas pa­neigs, kad tik­ro­ji pa­mink­lo idė­ja ki­lo iš Są­jū­džio va­do­vau­to Lie­tu­vos At­gi­mi­mo, ku­rį tik įfor­mi­no anos val­džios vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas. Nea­be­jo­ju, ša­lia ki­tų rė­mę­sis tik­ro­mis kul­tū­ri­nė­mis in­ten­ci­jo­mis.



Dr. Ar­vy­das VI­DŽIŪ­NAS

Sei­mo na­rys






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas