„Santaka“ / Probleminių miesto pastatų seniūnija prižiūrėti nepajėgia

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-04 06:46

Dalinkitės:  


Kam­pi­nė­je laip­ti­nė­je gy­ve­nan­tys či­go­nai bi­jo, kad ant jų gal­vų vie­ną die­ną nu­grius sto­gas.

Autorės nuotr.


Probleminių miesto pastatų seniūnija prižiūrėti nepajėgia

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ru­de­nė­jant kai ku­rie ky­bar­tie­čiai su­si­rū­pi­no sa­vo gy­ve­ni­mo są­ly­go­mis ir dėl ne­pa­to­gių, griūvančių būs­tų krei­pė­si ne tik į se­niū­ni­ją, bet ir į re­dak­ci­ją.

Ap­kar­to nuo­sa­vas būs­tas

Ku­dir­kos Nau­mies­čio g. 12-o na­mo, va­di­na­mo „gul­bės sa­le“, gy­ven­to­ja Ire­na Ile­vi­čie­nė skun­dė­si, kad nuo­sa­va­me bu­te ji jau­čia­si ne­sau­giai, o iš­si­kel­ti ki­tur ne­tu­ri ga­li­my­bės, nes sa­vo būs­to liūd­nai pa­gar­sė­ju­sia­me na­me nie­kaip ne­ga­li par­duo­ti.

– Mes čia gy­ve­na­me su ne­pil­na­me­te duk­ra, – pa­sa­ko­jo ky­bar­tie­tė. – Jai rei­kia lan­ky­ti mo­kyk­lą, bet mer­gai­tė ne­ga­li ra­miai nei išei­ti, nei grįž­ti. Se­niū­ni­ja į šį na­mą įkė­lė to­kias šei­mas, kad gy­ven­ti pa­si­da­rė neį­ma­no­ma. Bai­su ir į laip­ti­nę išei­ti, nes vi­sur pri­terš­ta, smir­da – koš­ma­ras tik­rą­ja žo­džio pra­sme. Nie­kas į mū­sų bė­das ne­krei­pia dė­me­sio.

I. Ile­vi­čie­nė sa­kė, kad iš šio na­mo jau iš­si­kė­lė ke­lios čia bu­tus tu­rė­ju­sios šei­mos, ku­rios ver­čiau pa­li­ko sa­vo būs­tus li­ki­mo va­liai, nei ri­zi­ka­vo gy­ven­ti to­kio­je vie­to­je.

Mo­te­ris tei­gė, jog pa­vo­jaus iš tie­sų esa­ma. Mat ne kar­tą te­ko at­si­bus­ti nuo dū­mų kva­po, sklin­dan­čio pro ven­ti­lia­ci­jos an­gą, nes į ją dūmt­rau­kius su­ve­dę kai­my­nai už­kū­rė kros­nį. Te­ko ne­tgi ug­nia­ge­sius kvies­ti. Ky­bar­tie­tė sa­kė bi­jan­ti, kad ji su duk­ra vie­ną ry­tą ga­li ne­pa­bus­ti ap­si­nuo­di­ju­sios smal­kė­mis.

– To­dėl ma­no mer­gai­tė prieš moks­lo me­tus ir iš­si­kraus­tė iš na­mų, – ai­ma­na­vo I. Ile­vi­čie­nė. – Ji per­si­kė­lė gy­ven­ti į iš­vy­ku­sių pa­žįs­ta­mų bu­tą. Bet ten ir­gi ne py­ra­gai. Ir van­de­nį rei­kia at­si­neš­ti, ir są­ly­gos ne­ko­kios. Nors čia mes tu­ri­me įsi­ve­dę van­den­tie­kį, sau­gu­mas vis dėl­to daug svar­biau už pa­to­gu­mus. Net re­mon­tą bu­vau pra­dė­ju­si da­ry­ti, bet jau ne­si­no­ri kiš­ti pi­ni­gų, nes gy­ven­ti neį­ma­no­ma. Pa­ti esu ant­ros gru­pės in­va­li­dė, tad to­kie iš­ban­dy­mai man svei­ka­tos ne­pri­de­da.

Ky­bar­tie­tė pa­sa­ko­jo, jog ji ne vie­ną kar­tą krei­pė­si į se­niū­ni­ją, į ra­jo­no me­rą, kad pa­dė­tų iš­spręs­ti šią pro­ble­mą. Mat jų spren­di­mu į na­mą pri­kel­ta ro­mų tau­ty­bės at­sto­vų, tad, pa­sak mo­ters, te­gul val­džia ir rū­pi­na­si tais, ku­riems to­kia kai­my­nys­tė kar­ti­na gy­ve­ni­mą. Juo­lab kad taip ir bu­vo ža­dė­ta, o da­bar vi­si jau „plau­na­si ran­kas“.

I. Ile­vi­čie­nė tei­gė, jog jai siū­ly­ta bu­tą par­duo­ti už 4 tūkst. li­tų, bet ji už tiek ne­su­ti­ko. Mat su to­kia pi­ni­gų su­ma nau­jo gy­ve­ni­mo pra­dė­ti neį­ma­no­ma.

Pa­kal­bin­tas Ky­bar­tų se­niū­nas Aud­rius Bal­bie­rius sa­kė, kad šiuo me­tu dėl fi­nan­si­nės kri­zės ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė so­cia­li­niams būs­tams pirk­ti pi­ni­gų ne­nu­ma­čiu­si. Tad ir bu­to iš I. Ile­vi­čie­nės nu­pirk­ti ne­ga­li. Se­niū­nas ža­dė­jo pa­siū­ly­ti jos būs­tą žmo­nėms, ku­rie daž­nai ap­si­lan­ko se­niū­ni­jo­je, no­rė­da­mi nu­si­pirk­ti ne­bran­gius bu­tus.

– I. Ile­vi­čie­nė sa­kė, jog par­duo­tų sa­vo bu­tą už 10 tūkst. li­tų, – pa­sa­ko­jo se­niū­nas. – Už to­kią su­mą ir siū­ly­si­me nu­pirk­ti, jei kas no­rės. O pro­ble­mų Ky­bar­tuo­se tik­rai daug. Toks at­ve­jis, kaip šios gy­ven­to­jos, – ne pir­mas ir ne pa­sku­ti­nis. Mes ir­gi ne­pa­jė­gūs pa­dė­ti vi­siems, nors pa­tys ma­to­me, kad si­tua­ci­ja – ne iš ge­rų­jų...



Grei­tai gy­vens po žvaigž­dė­tu dan­gum...

Do­min­tis pro­ble­mi­nių pa­sta­tų Ky­bar­tuo­se te­ma, su­lauk­ta skam­bu­čio ir iš či­go­nų bend­ruo­me­nės. Tri­jų ne­pil­na­me­čių vai­kų ma­ma Ra­da Alek­sand­ra­vi­čiū­tė kvie­tė už­suk­ti į J. Ba­sa­na­vi­čiaus g. 4-ą na­mą, kur ji ga­vo ket­ve­rius me­tus lauk­tą so­cia­li­nį būs­tą.

– Kiek krei­piau­si į se­niū­ną ir pra­šiau pa­tik­rin­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis mums ten­ka gy­ven­ti, – nė kar­to neap­si­lan­kė, – te­le­fo­nu skun­dė­si Ra­da. – Rei­kia tai­sy­ti sto­gą, bet ma­ne vis nu­ra­mi­na, kad dar ne­ly­ja. Sa­ko, jog at­va­žiuos, kai lis. Bet kai ly­ja – jų nė­ra. Kad čia blo­gai gy­ven­ti, ga­li pa­liu­dy­ti dvy­li­ka na­mo šei­mų.

Kai man sky­rė bu­tą, ža­dė­jo pa­dė­ti re­mon­tuo­ti, o da­bar net ne­si­ro­do“, – ai­dė­jo dau­gia­vai­kės či­go­nės bal­sas iš te­le­fo­no ra­ge­lio.

At­vy­kę į pa­čia­me pa­sie­ny­je sto­vin­tį na­mą pri­si­mi­nė­me, kad čia jau lan­kė­mės ne kar­tą. Kraštinės laip­ti­nės būk­lė per ke­le­tą me­tų tik pa­blo­gė­jo. Na­mo kam­pai bai­gia iš­si­skir­ti, by­ra ply­tos, o vir­šu­ti­nia­me aukš­te ant gal­vos kren­ta su­pu­vu­sios len­tos. At­ro­do, jog grei­tai či­go­nai šio­je laip­ti­nė­je gy­vens kaip ta­bo­re – po žvaigž­dė­tu dan­gu­mi...

Tik to­kios „ro­man­ti­kos“ jiems jau per akis. Taip tvir­ti­no ir laip­ti­nė­je pa­si­ti­ku­sios dvi žvit­riaa­kės či­go­niu­kės.

Nors Ra­dos na­mie ne­bu­vo – ji iš­ve­dė du mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kus į mo­kyk­lą, jos kai­my­nės no­riai ap­ro­dė sa­vo ir jos „apar­ta­men­tus“.

– Pa­žiū­rė­kit, net kros­nies jo­kios pas mus ne­bu­vo, vis­kas iš­griau­ta, tik­ras šiukš­ly­nas, – ai­ma­na­vo ru­daa­kės mo­te­rys. – O rei­kia čia gy­ven­ti, vai­kus į mo­kyk­lą leis­ti. Iš tų pa­čių pa­šal­pų ir kros­nis sta­to­mės, ir re­mon­tą da­ro­mės.

Kai­my­nės ro­dė Ra­dos bu­tą, ku­ria­me ši pra­dė­jo re­mon­tuo­ti du erd­vius kam­ba­rius. Tik kas iš to, kad lu­bas plokš­te iš­ka­lė, tvar­ko sie­nas, grin­dis, – sto­gas kiau­ru­tė­lis, ir ru­de­nį vi­sur pliaups lie­tus.

At­ro­do, jog to­kio­mis są­ly­go­mis gy­ven­ti neį­ma­no­ma. Bet gy­ve­na žmo­nės, ir ne tik ro­mų tau­ty­bės.

Vėl klau­sė­me Ky­bar­tų se­niū­no Aud­riaus Bal­bie­riaus, kaip jis ruo­šia­si pa­dė­ti šiems gy­ven­to­jams.

– Ky­bar­tuo­se to­kių pro­ble­mi­nių pa­sta­tų yra ne vie­nas, – at­vi­rai dės­tė se­niū­nas. – Ne­tu­ri­me lė­šų ne tik nau­jiems būs­tams pirk­ti, bet ir esa­miems iš­lai­ky­ti bei tvar­ky­ti.

Ne­se­niai bu­vo­me nu­vy­kę ap­žiū­rė­ti šio na­mo – pa­dė­tis tik­rai bai­si. Šiuo me­tu duo­tas nu­ro­dy­mas UAB „Ky­bar­tų Dar­na“, kad sto­gą su­tvar­ky­tų tiek, kiek tai įma­no­ma. Jie man ža­dė­jo ten va­žiuo­ti, kai tik gaus sta­ty­bi­nį bokš­te­lį. Kol kas pro­ble­mą iš da­lies iš­sprę­si­me, bet tik lai­ki­nai.

Sto­gą jau se­niai rei­kia keis­ti. Bu­tai šia­me na­me pri­klau­so ne vien Sa­vi­val­dy­bei, tad apie re­mon­tą tu­rė­tų pa­gal­vo­ti ir pa­tys būs­tų sa­vi­nin­kai, ku­rie čia tu­ri nuo­sa­vy­bę.

Be to, ir pa­tys či­go­nai el­gia­si pik­ta­va­liš­kai: pavyzdžiui, pra­dau­žia sto­go ši­fe­rį, kad ga­lė­tų iš­kel­ti te­le­vi­zi­jos an­te­ną. Jau ne kar­tą dėl to jiems teko py­ktis su miesto valdžia, bet po­kal­biai ne­pa­de­da ir pa­si­ža­dė­ji­mai ne­vyk­do­mi.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas