|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-07-26 08:37
Jonas Narijauskas sakė, kad po tiek darbo metų puikiai žino, kokie filmai patinka vilkaviškiečiams.Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.
Tuo rūpinasi ilgametis buvusio kino teatro, o dabar Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro darbuotojas Jonas Narijauskas, kuris yra ir to įsimintino balso savininkas. Grįžimas į praeitį, į dienos šviesą iškelti prisiminimai net graudino pašnekovą. Jis teigė, jog jeigu būtų galimybė laiką atsukti atgal, nieko nekeistų ir nedarytų kitaip. Šis darbas suteikė daug nepakartojamų akimirkų, ir apskritai, anot pašnekovo, tokia profesija yra be galo įdomi ir viliojanti. Su šia meno rūšimi yra susietas visas J.Narijausko gyvenimas. Jis sakė, kad kino inžinieriaus profesiją rinkosi iš idėjos – ši sritis traukė ir buvo įdomi nuo pat vaikystės. Tad apsispręsti, kokį kelią pasirinkti, nekilo jokių abejonių. Jau prieš studijas Kaliningrado srities Sovietsko technikume (jas baigė 1975 m.) J.Narijauskas ėjo kino mechaniko pareigas senajame Vilkaviškio kino teatre „Aušra“, o nuo 1960 m. paskirtas šio kino teatro inžinieriumi. Vėliau kino teatras „Aušra“ buvo nugriautas. Jo vietoje iškilo modernus pašto pastatas. Dabartinis kino teatras buvo pastatytas 1986 m. Šiuo metu čia įsikūręs Vaikų ir jaunimo centras. Atrodo, kad studijos, profesinė patirtis, galbūt ir įgimtas polinkis bei gyvas domėjimasis kino menu davė nemenkų rezultatų, nes tais pačiais metais Jonas Narijauskas tapo kino teatro direktoriumi. Paklaustas, kuo skyrėsi darbas senajame ir naujajame kino teatruose, pašnekovas dėstė, jog naujajame dirbti nepalyginti lengviau, nes čia sumontuota naujausia aparatūra. Tačiau kino teatrui „Aušra“ vyriškis jaučia nostalgiją – tų laikų prisiminimai vis dar gyvi ir ryškūs. Nebuvo galima nepaklausti, ar tokiam aistringam kino gerbėjui neteko pačiam kada nors demonstruoti aktorinių sugebėjimų? Pašnekovas atsakė, kad vaidinti nebandė, tik kažkada buvo gavęs pasiūlymą dainuoti. Tokiu pasiūlymu nesusigundė, tačiau dėl šios priežasties, t.y. dėl malonaus balso, jis ir darydavęs įrašus apie kino seansus. Pašnekovo niekada neviliojo perspektyvos dirbti didmiestyje, nors tokių galimybių turėjo. J.Narijauskui buvo siūloma išvykti ir kilti karjeros laiptais Kaune, Birštone, Druskininkuose, tačiau nė vieno jis nepriėmė, nes, kaip sakė, buvo įsimylėjęs Vilkaviškį (nors yra kilęs iš Pilviškių miestelio). Be to, niekaip negalėjo įsivaizduoti, kaip būtų reikėję gyventi dideliame mieste, nes „būnant kur nors kitur, taip ir traukdavo atgal į Vilkaviškį nuo triukšmo, nuo šurmulio...“. Šiuo metu J.Narijauskas – informacinio centro vedėjas. Ir dabar nuo šio žmogaus priklauso, kokie filmai bus rodomi kino teatre. Pašnekovas teigė, kad po tiek darbo metų žino vilkaviškiečių skonį, todėl rinkdamas rodyti filmus, visada į tai atsižvelgia. J.Narijauskas pastebėjo, jog pirmaujančias pozicijas užima aštrių siužetų filmai: fantastiniai, siaubo ir pan. Taip pat populiarūs filmai vaikams. O jis pats mėgsta visus žanrus: komedijas, dramas, nuotykių ir kt. Šiam žmogui tenka būti ir operatoriumi, ir montažuotoju, ir rūpintis kitais reikalais, nes pats vienas transliuoja kino filmus. Pagalbininkų neturi. Jam talkina kiti VJC darbuotojai – kasininkas, kuris pardavinėja bilietus, budintis, įleidžiantis žiūrovus į salę. Beje, visą liepos mėnesį kino teatras atostogauja. Jūratė DAPKŪNAITĖ Publikuota: 2005-07-26 08:37:07 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|