Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-26 08:26

---

Rajono VMVT vet. gydytojas S.Jašinskas (kairėje) gerai vertina Giedrių kaimo ūkininko J.Česnavičiaus pieno fermą ir ruošiasi ją pristatyti europinės pieno fermos vardui suteikti.

Autoriaus nuotr.

Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, laikantys karves ir parduodantys perdirbti ar vartoti pieną, tvartus, pieno laikymo patalpas turi įrengti taip, kad jos atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patvirtintus Veterinarijos ir higienos reikalavimus pieno ūkiui. Juose išdėstyta, kaip turi būti sutvarkytos, įrengtos karvių laikymo patalpos, kaip reikia laikyti ir prižiūrėti melžimo ir pieno šaldymo įrengimus, kokių asmens higienos reikalavimų turi laikytis pieną tvarkantys žmonės.

Pertvarkyti reikia iki 2007 m. sausio 1 d.

Veterinarijos ir higienos reikalavimai pieno ūkiams įsigaliojo nuo 2001 m. lapkričio 29 dienos. Ne vienam kelias karves laikančiam ūkininkui jie atrodė neįveikiami, kiti manė pajėgsiantys įgyvendinti tik per kelerius metus. Rajono VMVT specialistai, ūkius aptarnaujantys privatūs vet. gydytojai patikrino visų ūkininkų pieno fermas, ir su jų savininkais suderino, iki kurio laiko jie pajėgs sutvarkyti tvartus bei kitas pieno ūkio patalpas. VMVT tiems pieno ūkiams, kurie pateikė investicinius planus Veterinarijos ir higienos reikalavimams įgyvendinti, šį darbą pratęsė iki su ūkininku suderintos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2007 m. sausio 1 dienos. Vet. gydytojai kasmet patikrina, kaip pieno fermų savininkai laikosi pieno ūkio patikros akte išdėstytų sąlygų bei reikalavimų.

Kaip paaiškino rajono VMVT viršininkas Jonas Dubauskas, Vilkaviškio rajone yra 5046 pieno ūkiai, kuriuose yra laikoma 13,5 tūkst. karvių. Vienam ūkiui vidutiniškai tenka 2–3 karvės. Pernai VMVT specialistai patikrino 3992 rajono pieno ūkius, iš kurių 384 atitiko pieno fermoms keliamas sąlygas. Iki 2007 m. sausio 1 d. 2897 ūkiai įsipareigojo sutvarkyti pieno fermas taip, kad jos atitiktų veterinarijos ir higienos reikalavimus.

Birželio pabaigoje vykusiame Žemės ūkio ministerijos bei VMVT vadovų ir specialistų pasitarime buvo pabrėžta, jog iš per trejus metus atliktų pieno ūkių patikrinimo rezultatų galima spręsti, kad veterinarijos reikalavimų gali neįveikti 21 proc. šalies pieno ūkių, kuriuose dažniausiai laikoma 1–3 karvės. Tokių ūkių šeimininkai po 2007 m sausio 1 d. pieno gamybą galės perleisti kartu su kvota pagal Kaimo plėtros plano priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ stipresniems pieno ūkiams arba pieną galės parduoti tik toms pieną perdirbančioms įmonėms, kurios gamins ilgo nokinimo sūrius. Apie tokio pieno kainą viešai dar nekalbama, tačiau galima prognozuo- ti, jog ji bus pastebimai mažesnė.



Pieningiausia ferma

Ūkininkai pasiskundžia, jog reikalavimai pieno fermoms labai griežti. Norint pagal juos sutvarkyti tvartus, melžimo vietas, į pieno laikymo patalpą reikia įdėti nemažai lėšų.

Rajono VMVT vyr. vet. gydytojas epizootologas Sigitas Jašinskas pasiūlė kartu apsilankyti ir pasižiūrėti, kaip pieno ūkį tvarko Giedrių kaimo ūkininkai Vida ir Juozas Česnavičiai. Pienininkyste jie užsiima dar nuo kolūkių laikų. Tuomet laikė 2–3 karves, pradėję savarankiškai ūkininkauti įsigijo 7, dabar jau turi 22 karves ir 3 veršingas telyčias. Česnavičių karvės – Lietuvos juodmargių veislės, užpernai iš vienos jie vidutiniškai primelžė 8461 kg pieno ir tarp privačių fermų pagal šį rodiklį užėmė antrą vietą respublikoje. Česnavičių fermoje yra karvė – rajono rekordininkė, kuri užpraeitais metais davė daugiau nei 12 tūkst. kg pieno. Pernai išmilžiai ūkyje šiek tiek sumažėjo, nes bandą atjaunino keliomis pirmaveršėmis.

Ūkininkai bandą plečia ir atnaujina tik savo ūkyje užaugintomis telyčiomis.



Nebrangiai ir tvarkingai

Česnavičiai įsikūrę gyvenvietėje. Jie dar nepasistatė naujoviškų, modernių tvartų. Galvijus laiko keturiose vietose. Viename tvarte įruoštas 5–6 vietų izoliatorius sergantiems gyvuliams. Tačiau, pasak šeimininkės, juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį beveik neteko – karvės serga retai, o užkrečiamų ligų iki šiol nepasitaikė. Todėl toje patalpoje laikomos užtrūkusios karvės. Antras panašaus dydžio tvartelis skirtas besiruošiančioms veršiuotis karvėms – tai veršiavimosi skyrius. Trečiame nedideliame tvartelyje auginamos telyčios.

– Kai taip paskirstėm patalpas, neliko vietos melžiamoms karvėms. Išbetonavome gale klojimo aikštelę, įrengėme pastogę ir padarę iš šiaudų ryšulių sienas mėginome išsiversti, kol pasistatysime didesnes patalpas, – prisiminė pienininkystės plėtrą J.Česnavičius.

Ūkininkai pamatė, kad tokiomis sąlygomis gyvuliai visai neblogai jaučiasi, tik šiaudinės tvarto sienos buvo labai nepatogios – minkštos, tapnios. Ūkininkai nusprendė trisienį patobulinti. Galą klojimo apšiltino, iškalė nebrangia medžio drožlių plokšte. Iš tokių pačių medžiagų sukonstravo ir trisienio galus. Žiemai pastatė ir ketvirtą iš skydų surenkamą sieną. Joje įstatė dvejas duris mėšlui išmėžti.

Vasarą siena išardoma, ir karvės būna tik iš trijų pusių pridengtoje pastogėje. Tokiame tvarte Česnavičiai sutalpina apie 15 karvių. Čia jos šeriamos ištisus metus. Pastogėje įrengtas elektros apšvietimas, girdyklos, išbetonuotos grindys, mėšlo sukaupimo kanalas. Kol kas mėšlas dar sumetamas šakėmis į greta tvarto pastatytą priekabą. Ūkininkas ruošiasi įrengti ir mėšlo šalinimo transporterį.

Ūkiniame pastate įrengta nedidelė, tvarkinga, visus higienos reikalavimus atitinkanti pieno laikymo ir išdavimo patalpa.



Siūlys suteikti europinės fermos vardą

Vet. gydytojas S.Jašinskas sako, kad Česnavičius labiausiai reikėtų pagirti už apgalvotą mėšlo ir srutų tvarkymą.

Prie visų tvartų išbetonuotos mėšlo kaupimo duobės (mėšlidės) ir įkasti į žemę srutų surinkimo rezervuarai (metaliniai). Ūkininko gyvuliai visuomet sausi, švarūs. Karvėms gulėti patiesti specialūs guminiai kilimėliai. Mėšlui išvežti ūkininkai turi priekabą, kratytuvus, srutoms – srutovežį.

Palaikęs karves tokiomis sąlygomis J.Česnavičius galvoja ir ateityje statyti ne mūrinius tvartus, o lengvos konstrukcijos, šviesias, gerai vėdinamas patalpas. Tuo labiau, kad ir didelių pastogių pašarams saugoti dabar nereikia.

Apvytinta žolė susukama į plėvele dengtus šienainio rulonus, silosas suslegiamas kaupuose arba tranšėjose. Pakanka nedidelio klojimaičio porai priekabų šienui veršeliams. Šiemet Česnavičiai jau pasigamino ankstyvosios žolės siloso, pasiruošė daugiau nei 200 rulonų šienainio.

Rajono VMVT specialistai ruošia Česnavičių pieno fermą pateikti respublikinei komisijai europinės pienos fermos vardui suteikti.

– Šis pieno ūkis galėtų būti pavyzdžiu daugumai vidutinių ūkininkų, kaip su nedidelėmis sąnaudomis įveikti ūkiams keliamus veterinarijos ir higienos reikalavimus,– sakė rajono VMVT vyr. vet. gydytojas epizootologas S.Jašinskas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---