„Santaka“ / Meniški molio dirbiniai „gimė“ kūrybinio plenero metu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-02 22:52

Dalinkitės:  


Pa­si­ruo­ši­mas mo­li­nių dar­bų de­gi­mui atė­mė ne­ma­žai jė­gų.

Meniški molio dirbiniai „gimė“ kūrybinio plenero metu

Jau ant­rą­jį rugp­jū­tį Vil­ka­viš­kio me­ni­nin­kus pas sa­vo mo­čiu­tę į Beb­ri­nin­kus pa­kvie­čia pa­vie­šė­ti Mo­ni­ka Gus­tai­ty­tė. Kai gam­ta ir me­nas su­si­lie­ja, bū­na iš­ties nuo­sta­bu.

Jau­nie­ji me­ni­nin­kai su­si­ti­ko Še­šu­pės vin­giais iš­raiz­gy­ta­me kam­pe­ly­je, kur dau­gy­bė aug­me­ni­jos ir gai­vus be­si­bai­gian­čios va­sa­ros dvelks­mas bei žo­ly­nų kva­pas su­tei­kia no­rą kur­ti. Vi­si su­kvies­tie­ji – bu­vę Vil­ka­viš­kio vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro dai­lės stu­di­jos auk­lė­ti­niai. Kai ku­rie dar mo­ko­si, ki­ti jau bai­gę stu­di­jas Vil­niu­je ar Kau­ne. Ai­da Dur­nei­kai­tė gi­li­na­si į stik­lo pa­slap­tis, šios kryp­ties moks­lus jau bai­gė Ali­na Bi­si­kirs­kai­tė. Ar­chi­tek­tai Ro­lan­das Ma­tu­le­vi­čius, Ind­rė Kas­pa­rai­ty­tė, vit­ra­žis­tė Jo­lan­ta Skrins­kai­tė, in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Re­na­ta Kal­vai­ty­tė, pa­sta­rą­ją spe­cia­ly­bę stu­di­juo­jan­čios Kris­ti­na Pi­li­pa­vi­čiū­tė, Mo­ni­ka Gus­tai­ty­tė, sce­nog­ra­fi­jos bei teks­ti­lės moks­lus krem­tan­čios Eg­lė Juš­kai­tė ir Jus­ti­na Bri­cai­tė – at­vy­ku­sių sve­čių iš­ties ne­trū­ko. Kai ku­rie iš šių me­ni­nin­kų jau tu­ri ne­men­ką kū­ry­bi­nės pa­tir­ties ba­ga­žą.

Vy­ku­sio ple­ne­ro te­ma – „Pu­sė“. Tai nea­pib­rėž­ta są­vo­ka, iš ku­rios iš­si­ru­tu­lio­ja daug idė­jų, pra­smių ir ieš­ko­ji­mų. Jį suor­ga­ni­zuo­ti pa­dė­jo vi­sa­da be­si­šyp­san­tis, nie­ka­da ne­sto­ko­jan­tis kū­ry­bi­nių min­čių bei pa­ta­ri­mų And­rius Ja­nu­lai­tis. Jis jau bai­gęs moks­lus ir įgi­jęs dai­li­nin­ko ke­ra­mi­ko spe­cia­ly­bės ma­gist­ro laips­nį. Jau­nas spe­cia­lis­tas su­grį­žo į tė­viš­kę ir dir­ba neį­ga­laus jau­ni­mo mo­ky­to­ju Pil­viš­kiuo­se. And­rius, tik ką par­vy­kęs iš ke­ra­mi­kų ple­ne­ro Bal­ta­ru­si­jo­je, grie­bė­si dar­bo Beb­ri­nin­kuo­se.

Į sa­vo na­mus kū­rė­jus įsi­lei­du­si Mo­ni­kos mo­čiu­tė Sta­sė Gus­tai­tie­nė ne tik vi­są lai­ką pa­ga­min­da­vo ska­nių pa­tie­ka­lų, bet ir kar­tu klau­sė­si šiuo­lai­ki­nės mu­zi­kos, džiau­gė­si kū­ry­bin­gu, man­da­giu jau­ni­mu. Ji sa­kė, kad bū­da­ma ša­lia at­jau­nė­jo ir pa­ti.

Koks ple­ne­ras bū­tų be me­ce­na­to Sta­sio Gus­tai­čio – Mo­ni­kos tė­čio. Tai žmo­gus, iš tie­sų mėgs­tan­tis kū­ry­bą ir jau­ni­mą.

Kie­me pa­sta­ty­tas ži­di­nys su sto­gi­ne ta­po kū­ry­bi­ne dirb­tu­ve, ku­rio­je mo­lio ply­tos vir­to me­no ob­jek­tu.

Pa­dir­bė­jus po­rą die­nų, at­vy­ko ir dau­giau dai­li­nin­kų. Ta­da vi­sa kū­ry­ba ta­po tik­ru per­for­man­su, ku­ria­me ke­lios me­no rū­šys su­si­lie­jo į vie­ną vi­su­mą. Mo­lio ga­ba­lai vir­to au­to­port­re­tais, kai iš gip­so iš­lie­ta ir ant vei­do su­stin­gu­si vei­do for­ma at­spau­džia­ma mo­ly­je. Dau­ge­lis tai da­rė pir­mą kar­tą. Per sa­vai­tę vi­sa ži­di­nio pa­tal­pa bu­vo ap­sta­ty­ta me­no kū­ri­niais.

Še­šu­pės kil­pos sa­lo­je, ga­na to­lo­kai nuo na­mų, Mo­ni­kos tė­tis nu­tie­sė elekt­ros ka­be­lį ir įren­gė lau­ko ek­ra­ną su pa­vė­si­ne. Ten mes va­ka­rais žiū­rė­da­vo­me fil­mus, ap­žval­gas iš me­ni­nin­kų gy­ve­ni­mo. Prieš ek­ra­ną bu­vo įreng­ta sto­gi­nė su „kė­dė­mis“ – pa­gal­vė­mis iš šiau­dų. To­kio pra­šmat­naus pa­si­sė­dė­ji­mo ga­lė­tų pa­vy­dė­ti ir pra­ban­giau­sių ki­no teat­rų lan­ky­to­jai.

Pas­ku­ti­nį va­ka­rą su­si­rin­ko dar dau­giau me­ni­nin­kų ir drau­gų. Vi­si no­rė­jo pa­ma­ty­ti ke­ra­mi­kos dar­bų de­gi­mo pro­ce­są.

Iš­ka­sę duo­bę, ple­ne­ro da­ly­viai sa­vo dar­bus su­dė­jo taip, kad vi­si su­tilp­tų ir užim­tų kuo ma­žiau vie­tos. Vi­sa tai uo­liai at­li­ko And­rius. Ki­ti rū­pi­no­si mal­ko­mis ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis.

Mo­ni­ka ma­lo­niai nu­ste­bi­no pa­sku­ti­nio­jo va­ka­ro staig­me­no­mis. Su­te­mus pie­va su­mirk­sė­jo žva­ku­tė­mis, ku­rio­mis bu­vo nu­žy­mė­tas ta­kas iki de­gi­mo vie­tos. Lau­žui įsi­lieps­no­jus de­gan­čios mal­kos, su­dė­tos ap­link dir­bi­nius, su­da­rė ug­ni­nį ra­tą. Su­sė­dę prie lau­žo vi­si links­mai šne­ku­čia­vo­mės, ke­pė­me deš­re­les.

Mal­koms su­de­gus, ga­mi­nius už­py­lė­me me­džio drož­lė­mis ir že­mė­mis. Prieš auš­tant vi­si, su­kri­tę ant šiau­di­nių pa­gal­vių, po žvaigž­dė­tu dan­gu­mi žiū­rė­jo­me nuo­tai­kin­gą fil­mą.

Po il­gos nak­ties pa­bu­do­me tik pu­siau­die­nį. Su­sit­var­kė­me sto­vyk­la­vie­tę ir lau­kė­me mo­men­to, ka­da ga­lė­si­me pa­ma­ty­ti sa­vo dar­bus. Na štai, jie jau at­kas­ti. Su įdo­mu­mu ap­žiū­rė­jo­me sa­vo kū­ri­nius.

Šis ple­ne­ras iš­si­sky­rė iš ki­tų, nes jo rė­mė­jais bu­vo pa­tys dai­li­nin­kai. Jų di­de­lis no­ras kur­ti bet kur ir bet ko­kio­mis są­ly­go­mis pa­ro­dė, kad kū­rė­jo ne­ga­li­ma su­var­žy­ti. Čia ne­pri­rei­kė jo­kių ata­skai­tų – kū­ry­bos lais­vė su­tei­kė daug pla­tes­nes ga­li­my­bes.

Šia­me ple­ne­re labiau vy­ra­vo kon­cep­tua­lus me­nas. Ma­ny­čiau, jog tai ge­ra kū­ry­bi­nė pa­tir­tis kiek­vie­nam iš mū­sų. Bu­vo nuo­sta­bu taip pa­ly­dė­ti va­sa­rą ir iš­vyks­tan­tiems įdė­ti žiups­ne­lį ge­ros nuo­tai­kos bei pa­sa­ky­ti: „Iki ki­to kar­to...“



Sta­sė ZE­LI­NAUS­KAI­TĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas