„Santaka“ / Meniški molio dirbiniai „gimė“ kūrybinio plenero metu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-02 22:52

Dalinkitės:  


Pa­si­ruo­ši­mas mo­li­nių dar­bų de­gi­mui atė­mė ne­ma­žai jė­gų.

Meniški molio dirbiniai „gimė“ kūrybinio plenero metu

Jau ant­rą­jį rugp­jū­tį Vil­ka­viš­kio me­ni­nin­kus pas sa­vo mo­čiu­tę į Beb­ri­nin­kus pa­kvie­čia pa­vie­šė­ti Mo­ni­ka Gus­tai­ty­tė. Kai gam­ta ir me­nas su­si­lie­ja, bū­na iš­ties nuo­sta­bu.

Jau­nie­ji me­ni­nin­kai su­si­ti­ko Še­šu­pės vin­giais iš­raiz­gy­ta­me kam­pe­ly­je, kur dau­gy­bė aug­me­ni­jos ir gai­vus be­si­bai­gian­čios va­sa­ros dvelks­mas bei žo­ly­nų kva­pas su­tei­kia no­rą kur­ti. Vi­si su­kvies­tie­ji – bu­vę Vil­ka­viš­kio vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro dai­lės stu­di­jos auk­lė­ti­niai. Kai ku­rie dar mo­ko­si, ki­ti jau bai­gę stu­di­jas Vil­niu­je ar Kau­ne. Ai­da Dur­nei­kai­tė gi­li­na­si į stik­lo pa­slap­tis, šios kryp­ties moks­lus jau bai­gė Ali­na Bi­si­kirs­kai­tė. Ar­chi­tek­tai Ro­lan­das Ma­tu­le­vi­čius, Ind­rė Kas­pa­rai­ty­tė, vit­ra­žis­tė Jo­lan­ta Skrins­kai­tė, in­ter­je­ro di­zai­ne­rė Re­na­ta Kal­vai­ty­tė, pa­sta­rą­ją spe­cia­ly­bę stu­di­juo­jan­čios Kris­ti­na Pi­li­pa­vi­čiū­tė, Mo­ni­ka Gus­tai­ty­tė, sce­nog­ra­fi­jos bei teks­ti­lės moks­lus krem­tan­čios Eg­lė Juš­kai­tė ir Jus­ti­na Bri­cai­tė – at­vy­ku­sių sve­čių iš­ties ne­trū­ko. Kai ku­rie iš šių me­ni­nin­kų jau tu­ri ne­men­ką kū­ry­bi­nės pa­tir­ties ba­ga­žą.

Vy­ku­sio ple­ne­ro te­ma – „Pu­sė“. Tai nea­pib­rėž­ta są­vo­ka, iš ku­rios iš­si­ru­tu­lio­ja daug idė­jų, pra­smių ir ieš­ko­ji­mų. Jį suor­ga­ni­zuo­ti pa­dė­jo vi­sa­da be­si­šyp­san­tis, nie­ka­da ne­sto­ko­jan­tis kū­ry­bi­nių min­čių bei pa­ta­ri­mų And­rius Ja­nu­lai­tis. Jis jau bai­gęs moks­lus ir įgi­jęs dai­li­nin­ko ke­ra­mi­ko spe­cia­ly­bės ma­gist­ro laips­nį. Jau­nas spe­cia­lis­tas su­grį­žo į tė­viš­kę ir dir­ba neį­ga­laus jau­ni­mo mo­ky­to­ju Pil­viš­kiuo­se. And­rius, tik ką par­vy­kęs iš ke­ra­mi­kų ple­ne­ro Bal­ta­ru­si­jo­je, grie­bė­si dar­bo Beb­ri­nin­kuo­se.

Į sa­vo na­mus kū­rė­jus įsi­lei­du­si Mo­ni­kos mo­čiu­tė Sta­sė Gus­tai­tie­nė ne tik vi­są lai­ką pa­ga­min­da­vo ska­nių pa­tie­ka­lų, bet ir kar­tu klau­sė­si šiuo­lai­ki­nės mu­zi­kos, džiau­gė­si kū­ry­bin­gu, man­da­giu jau­ni­mu. Ji sa­kė, kad bū­da­ma ša­lia at­jau­nė­jo ir pa­ti.

Koks ple­ne­ras bū­tų be me­ce­na­to Sta­sio Gus­tai­čio – Mo­ni­kos tė­čio. Tai žmo­gus, iš tie­sų mėgs­tan­tis kū­ry­bą ir jau­ni­mą.

Kie­me pa­sta­ty­tas ži­di­nys su sto­gi­ne ta­po kū­ry­bi­ne dirb­tu­ve, ku­rio­je mo­lio ply­tos vir­to me­no ob­jek­tu.

Pa­dir­bė­jus po­rą die­nų, at­vy­ko ir dau­giau dai­li­nin­kų. Ta­da vi­sa kū­ry­ba ta­po tik­ru per­for­man­su, ku­ria­me ke­lios me­no rū­šys su­si­lie­jo į vie­ną vi­su­mą. Mo­lio ga­ba­lai vir­to au­to­port­re­tais, kai iš gip­so iš­lie­ta ir ant vei­do su­stin­gu­si vei­do for­ma at­spau­džia­ma mo­ly­je. Dau­ge­lis tai da­rė pir­mą kar­tą. Per sa­vai­tę vi­sa ži­di­nio pa­tal­pa bu­vo ap­sta­ty­ta me­no kū­ri­niais.

Še­šu­pės kil­pos sa­lo­je, ga­na to­lo­kai nuo na­mų, Mo­ni­kos tė­tis nu­tie­sė elekt­ros ka­be­lį ir įren­gė lau­ko ek­ra­ną su pa­vė­si­ne. Ten mes va­ka­rais žiū­rė­da­vo­me fil­mus, ap­žval­gas iš me­ni­nin­kų gy­ve­ni­mo. Prieš ek­ra­ną bu­vo įreng­ta sto­gi­nė su „kė­dė­mis“ – pa­gal­vė­mis iš šiau­dų. To­kio pra­šmat­naus pa­si­sė­dė­ji­mo ga­lė­tų pa­vy­dė­ti ir pra­ban­giau­sių ki­no teat­rų lan­ky­to­jai.

Pas­ku­ti­nį va­ka­rą su­si­rin­ko dar dau­giau me­ni­nin­kų ir drau­gų. Vi­si no­rė­jo pa­ma­ty­ti ke­ra­mi­kos dar­bų de­gi­mo pro­ce­są.

Iš­ka­sę duo­bę, ple­ne­ro da­ly­viai sa­vo dar­bus su­dė­jo taip, kad vi­si su­tilp­tų ir užim­tų kuo ma­žiau vie­tos. Vi­sa tai uo­liai at­li­ko And­rius. Ki­ti rū­pi­no­si mal­ko­mis ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis.

Mo­ni­ka ma­lo­niai nu­ste­bi­no pa­sku­ti­nio­jo va­ka­ro staig­me­no­mis. Su­te­mus pie­va su­mirk­sė­jo žva­ku­tė­mis, ku­rio­mis bu­vo nu­žy­mė­tas ta­kas iki de­gi­mo vie­tos. Lau­žui įsi­lieps­no­jus de­gan­čios mal­kos, su­dė­tos ap­link dir­bi­nius, su­da­rė ug­ni­nį ra­tą. Su­sė­dę prie lau­žo vi­si links­mai šne­ku­čia­vo­mės, ke­pė­me deš­re­les.

Mal­koms su­de­gus, ga­mi­nius už­py­lė­me me­džio drož­lė­mis ir že­mė­mis. Prieš auš­tant vi­si, su­kri­tę ant šiau­di­nių pa­gal­vių, po žvaigž­dė­tu dan­gu­mi žiū­rė­jo­me nuo­tai­kin­gą fil­mą.

Po il­gos nak­ties pa­bu­do­me tik pu­siau­die­nį. Su­sit­var­kė­me sto­vyk­la­vie­tę ir lau­kė­me mo­men­to, ka­da ga­lė­si­me pa­ma­ty­ti sa­vo dar­bus. Na štai, jie jau at­kas­ti. Su įdo­mu­mu ap­žiū­rė­jo­me sa­vo kū­ri­nius.

Šis ple­ne­ras iš­si­sky­rė iš ki­tų, nes jo rė­mė­jais bu­vo pa­tys dai­li­nin­kai. Jų di­de­lis no­ras kur­ti bet kur ir bet ko­kio­mis są­ly­go­mis pa­ro­dė, kad kū­rė­jo ne­ga­li­ma su­var­žy­ti. Čia ne­pri­rei­kė jo­kių ata­skai­tų – kū­ry­bos lais­vė su­tei­kė daug pla­tes­nes ga­li­my­bes.

Šia­me ple­ne­re labiau vy­ra­vo kon­cep­tua­lus me­nas. Ma­ny­čiau, jog tai ge­ra kū­ry­bi­nė pa­tir­tis kiek­vie­nam iš mū­sų. Bu­vo nuo­sta­bu taip pa­ly­dė­ti va­sa­rą ir iš­vyks­tan­tiems įdė­ti žiups­ne­lį ge­ros nuo­tai­kos bei pa­sa­ky­ti: „Iki ki­to kar­to...“



Sta­sė ZE­LI­NAUS­KAI­TĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas