„Santaka“ / Netikėtas gerų vaikystės draugų susitikimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-28 10:38

Dalinkitės:  


Po 45 me­tų ne­ti­kė­tai su­si­ti­kę bend­rak­la­siai tu­rė­jo ką pri­si­min­ti.

Autorės nuotr.


Netikėtas gerų vaikystės draugų susitikimas

Birutė NENĖNIENĖ

Pri­mi­nė tė­vą

Gy­ve­ni­me kar­tais įvyks­ta nors ir ma­ži, bet la­bai jau­di­nan­tys ste­buk­lai. Taip nu­ti­ko šio rugp­jū­čio pra­džio­je, kai į Vil­ka­viš­kį, sa­vo vai­kys­tės mies­tą, at­vy­ko H. Ruts­tei­nas. Jo at­vy­ki­mo tiks­las bu­vo su­si­tik­ti su Vil­ka­viš­kio fut­bo­lo ko­man­dos žai­dė­jais ir tra­di­ci­nė­mis ta­pu­sio­se ve­te­ra­nų var­žy­bo­se pa­do­va­no­ti fut­bo­li­nin­kams uni­for­mas.

To­kiu ges­tu sū­nus no­rė­jo pa­kar­to­ti tai, ką prieš dau­ge­lį me­tų pa­da­rė jo tė­vas. Šis, su šei­ma jau gy­ven­da­mas Iz­rae­ly­je, neuž­mir­šo sa­vo po­mė­gio fut­bo­lui ir vil­ka­viš­kie­čiams at­siun­tė spor­ti­nes uni­for­mas, ku­rias dė­vė­da­mi spor­ti­nin­kai anais lai­kais iš­si­sky­rė spal­vin­gu­mu.

H. Ruts­tei­nas Vil­ka­viš­ky­je lan­kė­si ir per­nai. Ju­bi­lie­ji­nio gim­ta­die­nio pro­ga jam vai­kai pa­do­va­no­jo ke­lio­nę į Lie­tu­vą, į vai­kys­tės mies­tą.



Pa­ti­kė­jo, kad žu­vęs

Il­kis, kaip jį vi­si bend­raam­žiai va­di­no vai­kys­tė­je, no­rė­jo su­si­tik­ti kla­sės drau­gus, ta­čiau dėl ke­lių prie­žas­čių tai neį­vy­ko. Po to, kai „San­ta­ko­je“ bu­vo iš­spaus­din­tas ra­ši­nys apie šį jo ap­si­lan­ky­mą, bu­vę moks­lo drau­gai pra­dė­jo klau­si­nė­ti, gal re­dak­ci­ja ži­no ką nors dau­giau, kaip ir kur H. Ruts­tei­nas gy­ve­na.

Tuo la­biau kad Il­kio bend­ra­moks­lius prieš dau­ge­lį me­tų bu­vo pa­sie­ku­si ži­nia, jog jis tar­nau­da­mas Iz­rae­lio ka­riuo­me­nė­je žu­vo ka­re. Bu­vo ti­ki­ma, kad tai tie­sa, nes šio­je ša­ly­je vy­ko ka­ras. Be to, ir kai ku­rie su­si­ra­ši­nė­ję drau­gai ėmė ne­be­gau­ti laiš­kų. Il­giau­siai su sa­vo bu­vu­siu auk­lė­ti­niu su­si­ra­ši­nė­jo mo­ky­to­ja M. Gru­ma­die­nė.



At­pa­ži­no ir pri­si­mi­nė

Vy­res­nio­sios kar­tos vil­ka­viš­kie­čiai, mo­kę­si Sa­lo­mė­jos Nė­ries vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, ge­rai pri­si­me­na ir Il­kio se­se­ris – vy­res­nią­ją Ri­vą ir jau­nes­nią­ją Idą, sma­giai kar­tu leis­tą lai­ką.

Kai bu­vę bend­rak­la­siai su­ži­no­jo, jog Il­kis Ruš­tei­nas (taip jo var­das ir pa­var­dė bu­vo už­ra­šy­ti kla­sės die­ny­ne) vėl at­va­žiuo­ja į Vil­ka­viš­kį, su­sior­ga­ni­za­vo su­si­ti­ki­mą. Kiek­vie­nas šir­dy­je ne­šė­si ai­bes pri­si­mi­ni­mų ir pluoš­tą lin­kė­ji­mų, ku­riuos pra­šė per­duo­ti dau­ge­lis pa­ži­no­ju­sių­jų Il­kį ar jo se­se­ris.

To­kio pa­si­ma­ty­mo net ne­sap­na­vęs Il­kis kla­sės nuo­trau­ko­je, kur bend­ra­moks­liai su auk­lė­to­ja nu­si­fo­tog­ra­fa­vę 1964 me­tais prieš jam iš­vyks­tant į Iz­rae­lį, ban­dė at­pa­žin­ti pa­si­ti­ku­sių drau­gų vei­dus. At­pa­ži­ni­mo džiaugs­mą ly­dė­jo šil­ti ap­si­ka­bi­ni­mai, pri­si­mi­ni­mai. Pa­si­ro­do, tie 45 me­tai, at­stu­mas, skir­tin­gas gy­ve­ni­mo bū­das ir są­ly­gos neišt­ry­nė iš Il­kio at­min­ties moks­lo drau­gų pra­var­džių, bū­do sa­vy­bių, kar­tu iš­krės­tų po­kštų.

Bu­vu­sios bend­rak­la­sės į su­si­ti­ki­mą atė­jo pa­si­puo­šu­sios me­di­nė­mis se­gė­mis. Jas iš­sau­go­jo kaip Il­kio at­si­svei­ki­ni­mo do­va­nė­lę. Jį tai la­bai nu­ste­bi­no, ta­čiau pa­ts ge­rai pri­si­mi­nė, jog se­ges per dar­bų pa­mo­kas iš­te­ki­no kar­tu su mo­ky­to­ju A. Bau­ku­mi. Vil­ka­viš­kie­tės po šį mie­lą su­ve­ny­rą pa­do­va­no­jo Il­kio žmo­nai Lo­re­nai ir duk­roms Na­ta­li­jai bei Sa­rai.



Nuo­la­tos pa­sa­ko­jo

Į Vil­ka­viš­kį, kaip ir pir­mą kar­tą, Il­kį ly­dė­jo žmo­na, duk­ros ir sū­nus Ada­mas. Jie spin­dė­jo džiaugs­mu ma­ty­da­mi, kaip ge­ra tė­čiui su­si­tik­ti su vai­kys­tės drau­gais. Jų lau­kė daug ki­tų su­si­ti­ki­mų, ma­lo­nių įspū­džių, ta­čiau ne­ti­kė­tą pa­bend­ra­vi­mą su bend­ra­moks­liais jie va­di­no fan­tas­tiš­ku.

Vai­kai iš tė­čio ro­do­mų nuo­trau­kų, daug­kar­ti­nių pa­sa­ko­ji­mų nemažai ži­no­jo apie jo vai­kys­tę bei drau­gus, ta­čiau da­bar džiau­gė­si juos pa­ma­tę ir iš­gir­dę. Jie dar la­biau su­pra­to, ką tė­čiui reiš­kia toks su­si­ti­ki­mas.



Kal­bė­ti jau sun­ku

De­ja, lie­tu­viš­kai Il­kis jau ne­kal­ba, bet po emo­cin­go bend­ra­vi­mo kai ką tars­te­lė­jo ir lie­tu­vių kal­ba. Jis sa­kė, jog bū­da­mas su bend­rak­la­siais vis­ką su­pran­ta.

H. Ruts­tei­nas ne­pa­mir­šęs ir ru­sų kal­bos, nes ja ten­ka bend­rau­ti Lon­do­ne, ku­ria­me gy­ve­na. Ten jau 30 me­tų tu­ri sa­vo įkur­tą au­to­mo­bi­lių re­mon­to vers­lą, gy­ve­na nuo­sa­va­me na­me. Jis juo­ka­vo, kad kri­zė pa­čiam išei­na į ge­ra, nes žmo­nės dau­giau per­ka nenaujų au­to­mo­bi­lių.



Gimimo vieta – Vil­ka­viš­kis

1964 me­tų pa­va­sa­rį šei­mai iš­vy­kus iš Vil­ka­viš­kio, Iz­rae­ly­je vai­ki­nas mo­kyk­los ne­bai­gė. Po to ket­ve­rius me­tus tar­na­vo ka­riuo­me­nė­je, no­rė­jo pa­si­rink­ti ka­riš­kio pro­fe­si­ją, bet tė­vas už­pro­tes­ta­vo: tai ne­san­ti jo­kia pro­fe­si­ja.

Kad įgy­tų iš­si­la­vi­ni­mą, vaikinas tu­rė­jo iš­vyk­ti į Vo­kie­ti­ją ar Ang­li­ją. Pa­si­rin­ko Ang­li­ją. Šio­je ša­ly­je H. Ruts­tei­nas ap­si­gy­ve­no 1973 me­tais.

Bu­vo ne­pap­ras­tai sun­ku įsi­kur­ti, nes nie­ko ne­pa­ži­no­jo, ne­tu­rė­jo jo­kių ry­šių. Kad su­si­kal­bė­tų, tu­rė­jo nau­do­tis lie­tu­vių, ru­sų ir ang­lų kal­bų žo­dy­nais. Stu­di­juo­ti jis pra­dė­jo bū­da­mas 25 me­tų.

H. Ruts­tei­nas ro­dė Didžiojoje Britanijoje išduotą sa­vo pa­są, kuria­me Vil­ka­viš­kis įrašytas kaip jo gi­mi­mo vie­ta.

Il­kis pa­ro­dė ir at­si­vež­tas sa­vo vai­kys­tės nuo­trau­kas, ku­rio­se šei­ma nu­si­fo­tog­ra­fa­vu­si prie jų tuo­me­ti­nio na­mo Kęs­tu­čio gat­vė­je. Jis pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo tė­vų li­ki­mus. Ma­mą, su­lau­ku­sią 57 me­tų, nu­tren­kė elekt­ros sro­vė. Tė­tis dėl to la­bai iš­gy­ve­no. Jis mi­rė 1992 me­tais. Se­se­rys Ri­va ir Ida gy­ve­na Iz­rae­ly­je, Hai­fos mies­te, prie Tel Avi­vo.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas