„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-21 09:46

Dalinkitės:  


And­rius Šut­ri­kas pri­si­mi­nė, kaip su drau­gu pavai­ši­nę gru­zi­nus pa­tys li­ko „su no­si­mi“.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.


Buvo buvo, kaip nebuvo...

And­rius ŠUT­RI­KAS, vil­ka­viš­kie­tis:

– Ši­ta is­to­ri­ja nu­ti­ko 1991 me­tais sau­lė­ta­me Tbi­li­sy­je. Drau­go Ra­mū­no pa­kal­bin­tas, nu­ta­riau tuo­kart tap­ti ko­mer­san­tu. Su juo pri­si­kro­vė­me į ba­ga­žą daug svies­to (gru­zi­nai tuo me­tu ypač ver­ti­no šį lie­tu­viš­ką ga­mi­nį) ir, sėk­min­gai įvei­kę Lie­tu­vos mui­ti­nės for­ma­lu­mus Vil­niu­je, iš­skri­do­me į Gru­zi­jos sos­ti­nę. Tuo lai­ku ten bu­vo pi­ges­ni teks­ti­lės ga­mi­niai, pvz., ant­klo­dės su tig­rais, lie­tu­viams pa­tin­kan­tis kon­ja­kas „Arag­vi“ (to­kie di­de­li bu­te­liai su ran­ke­na). Tai­gi, jų mes ir gal­vo­jo­me nu­pirk­ti bei par­si­ve­žę na­mo par­duo­ti.

Sėk­min­gai par­da­vę da­lį svies­to, mes, aiš­ku, pir­miau­sia nu­si­pir­ko­me kon­ja­ko. Taip at­si­ti­ko, kad po kul­tū­ri­nės pro­gra­mos po Tbi­li­sį su drau­gu už­si­no­rė­jo­me pa­ra­gau­ti to kon­ja­ko. Grį­žę į vieš­bu­tį, kam­ba­ry­je at­si­da­rė­me vie­ną bu­te­lį. Aiš­ku, ir už­kan­dė­lė ne­pras­ta – lie­tu­viš­ka deš­ra, la­ši­niai. Ša­lia mū­sų tuo me­tu gy­ve­no iš pro­vin­ci­jos į sos­ti­nę at­va­žia­vę su rei­ka­lais trys gru­zi­nai. Jie pa­si­kvie­tė mus pas sa­ve.

Ir štai mes jau sė­di­me pas juos kam­ba­ry­je, ge­ria­me mū­sų kon­ja­ką, už­kan­da­me lie­tu­viš­ku ski­lan­džiu, gru­zi­nai pa­ten­kin­ti čep­si. At­si­la­po­ję marš­ki­nius ir drau­giš­kai skėt­rio­da­mi ran­ko­mis jie mums žars­to pa­ža­dus, kaip pa­si­kvies pas sa­ve į sve­čius, kaip ve­šis į kal­nus, keps avi­ną mū­sų gar­bei, vai­šins vy­nu, ro­do už lan­go sto­vin­čią juo­dą „Vol­gą“.

Ge­ro­kai įkai­tęs nuo gru­zi­nų pa­ža­dų, išei­nu į lau­ką at­si­pūs­ti. Tik žiū­riu, jog vie­nas jų jau glė­bes­čiuo­ja „pa­var­gu­sį“ nuo vai­šių ma­no drau­gą ir įsi­kir­tęs į žan­dus ban­do jį pa­bu­čiuo­ti. Aš, ne­sup­ra­tęs to­kių švel­nu­mų, įpuo­lu į kam­ba­rį ir tem­piu sa­vo drau­gą į mū­sų nu­me­rį. Už­ra­ki­nu du­ris ir net ne­ma­nau įsi­leis­ti už du­rų prie­kaiš­tau­jan­čių gru­zi­nų.

Ki­tą ry­tą vieš­bu­čio kie­me lau­kia­me pla­nuo­tos iš­vy­kos. Tik mū­sų va­ka­rykš­čiai drau­gai kaž­ko ne­la­bai šne­kūs – su­ka no­sis į ša­lį. Ga­lų ga­le pa­pra­šo, kad pa­dė­tu­me pa­stum­ti jų juo­dą­ją „Vol­gą“, nes šio­ji kaž­ko neuž­si­ku­ria. Mes, aiš­ku, pa­de­da­me, ma­ši­na už­burz­gia, o jie su­šo­ka į au­to­mo­bi­lį ir nu­rūks­ta sa­vais ke­liais. Tiek ir te­ma­tė­me kal­nus, avi­ną, vy­ną ir tik­rą gru­zi­niš­ką vai­šin­gu­mą. Iš jų pa­ža­dų mums be­li­ko tik dū­mų ka­muo­liai iš iš­me­ti­mo vamz­džio...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas