„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-21 09:46

Dalinkitės:  


And­rius Šut­ri­kas pri­si­mi­nė, kaip su drau­gu pavai­ši­nę gru­zi­nus pa­tys li­ko „su no­si­mi“.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.


Buvo buvo, kaip nebuvo...

And­rius ŠUT­RI­KAS, vil­ka­viš­kie­tis:

– Ši­ta is­to­ri­ja nu­ti­ko 1991 me­tais sau­lė­ta­me Tbi­li­sy­je. Drau­go Ra­mū­no pa­kal­bin­tas, nu­ta­riau tuo­kart tap­ti ko­mer­san­tu. Su juo pri­si­kro­vė­me į ba­ga­žą daug svies­to (gru­zi­nai tuo me­tu ypač ver­ti­no šį lie­tu­viš­ką ga­mi­nį) ir, sėk­min­gai įvei­kę Lie­tu­vos mui­ti­nės for­ma­lu­mus Vil­niu­je, iš­skri­do­me į Gru­zi­jos sos­ti­nę. Tuo lai­ku ten bu­vo pi­ges­ni teks­ti­lės ga­mi­niai, pvz., ant­klo­dės su tig­rais, lie­tu­viams pa­tin­kan­tis kon­ja­kas „Arag­vi“ (to­kie di­de­li bu­te­liai su ran­ke­na). Tai­gi, jų mes ir gal­vo­jo­me nu­pirk­ti bei par­si­ve­žę na­mo par­duo­ti.

Sėk­min­gai par­da­vę da­lį svies­to, mes, aiš­ku, pir­miau­sia nu­si­pir­ko­me kon­ja­ko. Taip at­si­ti­ko, kad po kul­tū­ri­nės pro­gra­mos po Tbi­li­sį su drau­gu už­si­no­rė­jo­me pa­ra­gau­ti to kon­ja­ko. Grį­žę į vieš­bu­tį, kam­ba­ry­je at­si­da­rė­me vie­ną bu­te­lį. Aiš­ku, ir už­kan­dė­lė ne­pras­ta – lie­tu­viš­ka deš­ra, la­ši­niai. Ša­lia mū­sų tuo me­tu gy­ve­no iš pro­vin­ci­jos į sos­ti­nę at­va­žia­vę su rei­ka­lais trys gru­zi­nai. Jie pa­si­kvie­tė mus pas sa­ve.

Ir štai mes jau sė­di­me pas juos kam­ba­ry­je, ge­ria­me mū­sų kon­ja­ką, už­kan­da­me lie­tu­viš­ku ski­lan­džiu, gru­zi­nai pa­ten­kin­ti čep­si. At­si­la­po­ję marš­ki­nius ir drau­giš­kai skėt­rio­da­mi ran­ko­mis jie mums žars­to pa­ža­dus, kaip pa­si­kvies pas sa­ve į sve­čius, kaip ve­šis į kal­nus, keps avi­ną mū­sų gar­bei, vai­šins vy­nu, ro­do už lan­go sto­vin­čią juo­dą „Vol­gą“.

Ge­ro­kai įkai­tęs nuo gru­zi­nų pa­ža­dų, išei­nu į lau­ką at­si­pūs­ti. Tik žiū­riu, jog vie­nas jų jau glė­bes­čiuo­ja „pa­var­gu­sį“ nuo vai­šių ma­no drau­gą ir įsi­kir­tęs į žan­dus ban­do jį pa­bu­čiuo­ti. Aš, ne­sup­ra­tęs to­kių švel­nu­mų, įpuo­lu į kam­ba­rį ir tem­piu sa­vo drau­gą į mū­sų nu­me­rį. Už­ra­ki­nu du­ris ir net ne­ma­nau įsi­leis­ti už du­rų prie­kaiš­tau­jan­čių gru­zi­nų.

Ki­tą ry­tą vieš­bu­čio kie­me lau­kia­me pla­nuo­tos iš­vy­kos. Tik mū­sų va­ka­rykš­čiai drau­gai kaž­ko ne­la­bai šne­kūs – su­ka no­sis į ša­lį. Ga­lų ga­le pa­pra­šo, kad pa­dė­tu­me pa­stum­ti jų juo­dą­ją „Vol­gą“, nes šio­ji kaž­ko neuž­si­ku­ria. Mes, aiš­ku, pa­de­da­me, ma­ši­na už­burz­gia, o jie su­šo­ka į au­to­mo­bi­lį ir nu­rūks­ta sa­vais ke­liais. Tiek ir te­ma­tė­me kal­nus, avi­ną, vy­ną ir tik­rą gru­zi­niš­ką vai­šin­gu­mą. Iš jų pa­ža­dų mums be­li­ko tik dū­mų ka­muo­liai iš iš­me­ti­mo vamz­džio...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas