„Santaka“ / Žolinės jomarkas stebino senųjų amatų gausa

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-19 22:14

Dalinkitės:  


Jomarkas Virbalyje unikalus tuo, kad jame savo amatus ir darbus demonstravo tik vietiniai miestelio ir seniūnijos meistrai.

Autoriaus nuotr.


Žolinės jomarkas stebino senųjų amatų gausa

Amatininkai siūlė pa­si­ga­min­ti pa­tiems

Jau tra­di­ci­niu tam­pan­tis Žo­li­nės jo­mar­kas Vir­ba­ly­je šie­met bu­vo su­reng­tas ant­rą kar­tą. Šven­tė pra­si­dė­jo šv. Mi­šio­mis mies­te­lio baž­ny­čio­je. Po jų vi­si su­sku­bo į gre­ta šur­mu­liuo­jan­tį jo­mar­ką, ku­rio ati­da­ry­mą kiek su­truk­dė lyg iš ki­bi­ro pra­pliu­pęs lie­tus. Tik jam pa­si­trau­kus, ren­gi­nio ve­dė­jai – bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Sta­nis­lo­vas Lo­pe­ta ir bend­ruo­me­nės ta­ry­bos na­rė Re­na­ta Bu­ra­gie­nė – pa­svei­ki­no vi­sus at­vy­ku­sius. Trum­pai su­pa­žin­di­nę su mies­te­lio is­to­ri­ja, jie pa­kvie­tė pa­si­ner­ti į jo­mar­ko sū­ku­rį.

Skam­bant vie­ti­nio bei kvies­ti­nių an­samb­lių mu­zi­kai, čia sa­vo dir­bi­nius ir vers­lus de­monst­ra­vo dau­gy­bė įvai­rių ama­tų meist­rų bei jų pa­gal­bi­nin­kų. Šven­tė­je bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti odos ap­dir­bi­mo ir me­džio dro­žė­jų, py­ni­mo vy­te­lė­mis ir vil­nos vė­li­mo, vir­vių vi­ji­mo ir mo­lio ga­mi­nių, mez­gi­mo, nė­ri­mo ir siu­vi­nė­ji­mo bei ki­to­kių rank­dar­bių meist­rų dir­bi­nių. No­rin­tie­ji tu­rė­jo pro­gą pa­ban­dy­ti kai ką pa­si­ga­min­ti pa­tys.



„Tre­jen­kos“ gamyba – se­na šei­mos tra­di­ci­ja

Bu­vo pre­kiau­ja­ma ir spe­cia­liai pa­ga­min­tais su­ve­ny­rais: vie­ne­ti­nė­mis Lie­tu­vos tūks­tant­me­čiui skir­to­mis mo­ne­to­mis, Vir­ba­lio is­to­ri­ją me­nan­čiu per­ga­men­tu su ka­ra­lie­nės Bo­nos ant­spau­du ir kt. Vis dėl­to pa­grin­di­niu ren­gi­nio ak­cen­tu ta­po ne pre­ky­ba, o se­nų­jų mies­te­lio bei se­niū­ni­jos ama­tų pri­sta­ty­mas. Per šven­tę bu­vo ga­li­ma ap­si­lan­ky­ti kir­pyk­lo­je ar pas siu­vė­ją, nuo­tai­kin­gas ma­lū­ni­nin­kas lei­do pa­suk­ti gir­nas, o ša­lia sė­din­tis dai­li­nin­kas pie­šė sve­čių po­rtre­tus ar drau­giš­kus šar­žus.

Ne­nusk­riaus­ti li­ko ir išal­kę jo­mar­ko da­ly­viai – jie ga­lė­jo pa­si­vai­šin­ti įvai­rių rū­šių bly­nais, pa­ra­gau­ti švie­žiai su­muš­to svies­to, su­spaus­to sū­rio ar rie­bios agur­kie­nės. Nors vai­šių ne­trū­ko, ta­čiau vi­si la­biau­siai lau­kė mies­te­lio kle­bo­no do­va­no­to kep­to avi­no. Išt­roš­kę bu­vo pa­gir­dy­ti na­mi­ne gi­ra ar alu­mi. No­rin­tie­ji pa­ra­gau­ti šiek tiek stip­res­nių gė­ri­mų ga­lė­jo pa­ska­nau­ti „Tre­jen­ka“ va­di­na­mos už­pil­ti­nės. Ji to­kį var­dą ga­vo dėl su­dė­ty­je esan­čių tri­jų rū­šių žo­lių, iš ku­rių tik vie­nos pa­va­di­ni­mą ga­lė­jo įvar­dy­ti bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas S. Lo­pe­ta. „Tai – va­le­ri­jo­nas. Kaip va­di­na­si ki­ti du au­ga­lai, net neį­si­vaiz­duo­ju. Pro­se­ne­lė juos va­di­no „vė­žiu­kais“ ir „dzin­ge­liais“, – nu­si­juo­kė pa­šne­ko­vas. – Ma­no pro­se­ne­lė da­rė ši­tą už­pil­ti­nę, vė­liau se­ne­liai, tė­vai, da­bar ir aš tę­siu jų tra­di­ci­ją.“



Jo­mar­kai Vir­ba­ly­je vyk­da­vo ir anks­čiau

Kaip pa­sa­ko­jo S. Lo­pe­ta, šis jo­mar­kas yra tar­si aliu­zi­ja į tuos, ku­rie vyk­da­vo prieš dau­gy­bę me­tų. „Vir­ba­lis nuo pat sa­vo įkū­ri­mo bu­vo reikš­min­gas Už­ne­mu­nės pre­ky­bos ir ama­tų cent­ras. Jau XVI am­žiaus pa­bai­go­je čia kas­met šur­mu­liuo­da­vo nuo 4 iki 6 jo­mar­kų. Kaip pa­sa­ko­ja se­no­liai, di­džiau­si vyk­da­vo bū­tent per Žo­li­nę. Šie­met jau ant­rus me­tus iš ei­lės sie­kia­me at­gai­vin­ti šią gra­žią tra­di­ci­ją“, – kal­bė­jo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas.

Jis tei­gė, kad se­no­vė­je mies­to aikš­tė­je įsi­kū­ru­sia­me tur­gu­je pre­kia­vo įvai­rių ama­tų meist­rai: kal­viai, ke­pė­jai, kar­šė­jai, gink­li­nin­kai, pei­li­nin­kai, bat­siu­viai, siu­vė­jai ir kt. Šių die­nų jo­mar­kas, anot pa­šne­ko­vo, sten­gia­si ly­giuo­tis į tuos, ku­rie vyk­da­vo prieš ke­lis šimt­me­čius.



Nes­kai­čia­vo nei sa­vo lai­ko, nei pi­ni­gų

Pak­laus­tas, kam ki­lo idė­ja at­gai­vin­ti jo­mar­kų tra­di­ci­ją, S. Lo­pe­ta ne­ga­lė­jo konk­re­čiai at­sa­ky­ti. Anot jo, vi­sa bend­ruo­me­nė yra ini­cia­ty­vi ir nė­ra to vie­no, ku­riam bū­tų ga­li­ma pri­skir­ti vi­sus nuo­pel­nus. „Yra bran­duo­lys žmo­nių, ku­rie rei­ka­lui esant vi­sa­da pa­de­da ne­skai­čiuo­da­mi nei sa­vo lai­ko, nei pi­ni­gų. Vi­si esa­me bend­ra­min­čiai. Šį­kart taip pat vi­si kar­tu nu­spren­dė­me, kad jo­mar­kas pri­va­lo bū­ti at­gai­vin­tas“, – kal­bė­jo vy­riš­kis.

Jis pa­si­džiau­gė, kad mies­te­lio bend­ruo­me­nė nuo­lat ple­čia­si. Anot jo, vos įsi­kū­ru­si, ji vie­ni­jo apie 30 žmo­nių, da­bar – jau per 100. „Mes nuo­la­tos or­ga­ni­zuo­ja­me įvai­rius ren­gi­nius, sten­gia­mės įtrauk­ti tiek jau­nus, tiek se­nus. Mies­te­ly­je yra mo­te­rų, ra­šan­čių ei­lė­raš­čius, – jos kvie­čia į poe­zi­jos va­ka­rus. Kle­bo­nas per ad­ven­tą kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį or­ga­ni­zuo­ja bend­ruo­me­nės pa­si­sė­dė­ji­mus, ren­gia­mos „tri­jų kar­tų dis­ku­si­jos“, ku­rių me­tu vai­kai, tė­vai ir se­ne­liai da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi“, – džiau­gė­si bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas.



Leista dalyvauti tik saviems meistrams

Šis jo­mar­kas uni­ka­lus tuo, kad ja­me sa­vo ama­tus ir dar­bus de­monst­ra­vo tik vie­ti­niai mies­te­lio bei se­niū­ni­jos meist­rai. „Bu­vo daug no­rin­čių­jų, ku­rie sie­kė at­vež­ti ba­tu­tus, įvai­rius at­rak­cio­nus, bet mes neį­si­lei­do­me, ki­taip bū­tu­me pra­ra­dę sa­vi­tą dva­sią“, – tei­gė S. Lo­pe­ta.

Vy­riš­kis ti­ki­si, kad at­gims­tan­ti jo­mar­kų tra­di­ci­ja gy­vuos dar ne vie­nus me­tus. Pa­sak jo, per­nai gana ne­drą­siai į pro­jek­tą žiū­rė­ję vie­ti­niai ama­ti­nin­kai šie­met su džiaugs­mu pa­tys siū­lė­si pri­si­dė­ti. Net bu­vo bi­jo­ma­si, kad vi­siems neuž­teks vie­tos mies­te­lio aikš­tė­je, ta­čiau taip neat­si­ti­ko.

Šven­tė­je ne­trū­ko nei ama­ti­nin­kų, nei sve­čių. Se­niau­siam meist­rui Vin­cui Juš­ke­vi­čiui – 93 me­tai. Šie­met su žmo­na dei­man­ti­nes ves­tu­ves at­šven­tęs se­no­lis ener­gin­gais mos­tais de­monst­ra­vo vir­vių py­ni­mo me­ną, ku­ris pri­trau­kė di­džiu­lį bū­rį smal­suo­lių. Su­si­do­mė­ji­mo sty­giu­mi ne­ga­lė­jo skųs­tis nė vie­nas ama­ti­nin­kas – dėl di­džiu­lės žmo­nių mi­nios prie kai ku­rių net bu­vo sun­ku pri­siar­tin­ti.

Vi­si sve­čiai ir da­ly­viai džiau­gė­si pa­vy­ku­sia šven­te ir ki­tais me­tais ža­dė­jo dar įspū­din­ges­nį re­gi­nį.



And­rius GRY­GE­LAI­TIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas