„Santaka“ / Vaistažolių auginimas muziejaus dailininkei – ne tik verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-17 06:26

Dalinkitės:  


Jū­ra­tės Rut­kaus­kie­nės ran­ko­mis mei­liai nu­glos­ty­ti vi­si so­dy­bo­je au­gan­tys au­ga­lai ir augintiniai.

Autorės nuotr.


Vaistažolių auginimas muziejaus dailininkei – ne tik verslas

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Tur­būt ne­daug kas ži­no, jog Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne yra vie­nin­te­lis ser­ti­fi­kuo­tas eko­lo­giš­kas ūkis, ku­ria­me au­gi­na­mos ir perdirbamos vais­ta­žo­lės. Prieš ke­le­tą me­tų jį įkū­ru­si vil­ka­viš­kie­tė ne­si­sten­gia bū­ti žo­li­nin­ke ir ne­da­li­ja pa­ta­ri­mų gy­dy­mo klau­si­mais. Mo­te­ris tie­siog au­gi­na vais­ta­žo­les, jas džio­vi­na, pa­kuo­ja ir par­duo­da jų no­rin­tiems žmo­nėms.



No­rė­jo kai­mo

– Aš nie­ka­da ne­tu­rė­jau „sa­vo kai­mo“, užau­gau Vil­ka­viš­kio mies­te, tad gy­ve­ni­mas vien­kie­my­je bu­vo ma­no di­de­lė sva­jo­nė, – pa­sa­ko­jo prieš ke­le­tą me­tų Kar­pie­jų kai­me ne­to­li Gra­žiš­kių su šei­ma so­dy­bą įsi­gi­ju­si Jū­ra­tė Rut­kaus­kie­nė. – Man kai­mas – ge­riau ne­gu Ha­va­jai.

Čia, Gra­žiš­kių apy­lin­kė­se, yra ir jos vy­ro Ri­mo šak­nys, bet na­me­lį vaiz­din­go­se kal­vo­se, ne­to­li Svir­kal­nio, sū­ne­lį Ig­ną au­gi­nan­ti šei­ma ra­do per­skai­čiu­si skel­bi­mus ir tie­siog nu­vy­ku­si pa­žiū­rė­ti. Vie­ta pa­ke­rė­jo. Tad jau ke­le­tą me­tų Jū­ra­tės au­to­mo­bi­lis vis „kur­suo­ja“ marš­ru­tu Karpiejai–Paežerių dva­ras. Jau­na mo­te­ris Vil­ka­viš­kio kraš­to mu­zie­ju­je dir­ba dai­li­nin­ke.



Ieš­ko­jo so­dy­bos

– Kai mes dar ne­tu­rė­jo­me sa­vo so­dy­bos, prieš ko­kius pen­ke­rius me­tus gi­mi­nai­čiai mums lei­do nau­do­tis sa­vąja. Ten aš ir pra­dė­jau au­gin­ti vais­ta­žo­les, – sa­vo vers­lo pra­džią pri­si­mi­nė J. Rut­kaus­kie­nė. – Mums tai bu­vo toks džiaugs­mas! Pa­ty­rė­me tik­rai neap­sa­ko­mai pui­kų jaus­mą brai­dy­da­mi po pie­vas, ste­bė­da­mi sau­lė­ly­džius.

Ta­da rim­tai už­siė­mė­me so­dy­bos paieš­ko­mis. De­šim­ties ki­lo­met­rų spin­du­liu apie Gra­žiš­kius vis­ką ap­va­ži­nė­jo­me ir ste­bė­jo­me: kur rūks­ta dū­mai iš ka­mi­no, va­di­na­si, so­dy­ba gy­ve­na­ma, o jei­gu ty­lu – rei­kia ieš­ko­ti sa­vi­nin­kų ir klaus­ti, ar ne­par­duo­da. Ga­lų ga­le mums nu­si­šyp­so­jo lai­mė.



At­si­ra­do po­rei­kis

Da­bar prie na­mų esan­čia­me Rut­kaus­kų tri­jų hek­ta­rų skly­pe, tiks­liau – 25 aruo­se, au­ga Jū­ra­tės vais­ta­žo­lės. Jas mo­te­ris sa­kė pra­dė­ju­si au­gin­ti to­dėl, kad yra di­džiu­lis po­rei­kis, ir ne tik Lie­tu­vo­je. Be to, no­rė­jo­si sau ir gi­mi­nai­čiams už­tik­rin­ti, kad jie var­to­ja ko­ky­biš­kas žo­le­les.

Ko­kių tik vais­ta­žo­lių nė­ra žo­li­nin­kės lys­vė­se! Čia au­ga le­van­dos, ežiuo­lės, me­li­sos, me­det­kos, de­be­sy­lai, mė­tos, kmy­nai ir ki­to­kie vais­ti­niai au­ga­lai – be­ga­lė po­pu­lia­rių ir ver­ti­na­mų vais­ta­žo­lių, su­so­din­tų il­go­mis ei­lė­mis.

Jau­na mo­te­ris au­gi­na ir ke­lias rū­šis eko­lo­giš­kų dar­žo­vių. Kiek­vie­nam au­ga­lui ser­ti­fi­ka­tai iš­duo­ti pa­gal pa­va­di­ni­mus. Ant sa­vo išau­gin­tų vais­ta­žo­lių pa­kuo­čių J. Rut­kaus­kie­nė vie­nin­te­lė ra­jo­ne ga­li nau­do­ti eko­lo­gi­nio že­mės ūkio eti­ke­tę, ku­rios nau­jas ženk­li­ni­mas pa­tvir­tin­tas šių me­tų sau­sį.



Tin­ka abu dar­bai

Pa­sak Jū­ra­tės, gau­ti ser­ti­fi­kuo­to eko­lo­gi­nio ūkio do­ku­men­tus nė­ra pa­pras­ta. Ne vie­ną kar­tą te­ko ap­lan­ky­ti vie­šą­ją įstai­gą „Ekoag­ros“. J. Rut­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad nors žmo­nės ten dir­ba la­bai ma­lo­nūs, bet po kaž­ke­lin­to kar­to jau no­rė­jo­si nu­leis­ti ran­kas. Ap­si­gink­la­vu­si kant­ry­be, mo­te­ris už­bai­gė vi­sas pro­ce­dū­ras ir ta­po ūki­nin­ke.

– Man kar­tais žmo­nės pa­skam­bi­na ir klau­sia, ar čia ūki­nin­kė Jū­ra­tė, – šyp­so­si ji. – Aš at­sa­kau, kad esu dai­li­nin­kė.

Vais­ta­žo­lių au­gin­to­ja ti­ki­na, jog vie­nas už­siė­mi­mas ki­tam tik­rai ne­truk­do. Abu – tik­ra at­gai­va sie­lai. Ir vais­ta­žo­lių sky­ni­mas, ir džio­vi­ni­mas Jū­ra­tei neį­si­vaiz­duo­ja­mas kaip dar­bas. Ji sa­kė nie­ka­da ne­gal­vo­jan­ti, kad rei­kės nu­skin­ti dar tūks­tan­tį la­pe­lių ar kaž­kiek žie­de­lių. Mo­te­ris tie­siog pa­skęs­ta kva­pų de­be­sy­je ir mė­gau­ja­si gam­tos glė­biu.



Ga­mi­na ir prie­sko­nius

So­dy­bo­je vais­ta­žo­lėms įreng­ta ir nau­ju­tė­lė džio­vyk­la. Čia, įvai­ria­me aukš­ty­je įreng­to­se len­ty­no­se, džiūs­ta skir­tin­gą džio­vi­ni­mo tem­pe­ra­tū­rą pa­ke­lian­tys au­ga­lai. Mo­te­ris sa­kė per­skai­čiu­si be­ga­lę li­te­ra­tū­ros ir ži­nan­ti, kad kai ku­rie žo­ly­nai, džio­vi­na­mi karš­čiau, pra­ran­da sa­vo vais­ti­nes sa­vy­bes. Tad kiek­vie­nai vais­ta­žo­lei skir­ta sa­va len­ty­na skir­tin­ga­me aukš­ty­je, kur tin­ka­miau­sia tem­pe­ra­tū­ra.

Jū­ra­tės vais­ta­žo­lės – ne la­pų, ko­tų ir žie­dų mi­ši­nys, bet at­ski­ros au­ga­lo da­le­lės. Jei rei­kia, ga­li­ma pa­pra­šy­ti vien me­det­kų žied­la­pių ar kat­žo­lės la­pe­lių. Ji mai­šo ir prie­sko­nius įvai­riems pa­tie­ka­lams, ku­rie taip pat tu­ri sa­vo ser­ti­fi­ka­tus.

Sa­vo pir­kė­jams dai­li­nin­kė sa­kė ne­sii­man­ti nu­sta­ti­nė­ti li­gas ir pa­ta­ri­nė­ti, ko­kio­mis žo­lė­mis jas gy­dy­ti. Tai, pa­sak jos, tu­ri da­ry­ti ati­tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­nės. Drau­gams ji ga­lin­ti pa­siū­ly­ti tai, ką jau iš­ban­dė pa­ti ir kas pa­dė­jo jos šei­mai, ar­ba tie­siog at­si­ger­ti ska­nios ar­ba­tos, ku­rio­je at­si­sklei­džia gai­vus kai­mo lau­kų aro­ma­tas.



Kū­nui ir sie­lai

Šne­ki mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog dau­ge­lis nu­stem­ba su­ži­no­ję, koks ver­tin­gas yra pe­ly­nas ar net... kie­tis. Jis Jū­ra­tės vais­ta­žo­lių „ga­le­ri­jo­je“ uži­ma ne ma­žiau gar­bin­gą vie­tą ne­gu ki­ti au­ga­lai. Mat šis ne­reik­lus aukš­taū­gis ypač tinka pir­ties van­toms riš­ti. Jis sklei­džia ne­pa­kar­to­ja­mą aro­ma­tą, su­ba­lan­suo­ja žmo­gaus ener­ge­ti­nius lau­kus, nu­ra­mi­na ir lei­džia pa­jus­ti gy­ve­ni­mo pil­nat­vę. Kie­tis šiuo at­ve­ju nė­ra ber­žo kon­ku­ren­tas. Pa­sak J. Rut­kaus­kie­nės, vie­nas yra skir­tas kū­nui, o ki­tas – sie­lai ir min­tims at­gai­vin­ti.

Jei jau pra­kal­bo­me apie van­tas, tai nuo­sta­bus au­ga­lė­lis, taip pat la­biau skir­tas aro­ma­te­ra­pi­jai pir­ty­je, – juo­za­žo­lės šluo­te­lė. Tin­ka­mai su žie­dų bur­buo­lė­mis su­džio­vin­ta žo­le­lė yra nuo­sta­bi pa­gal­bi­nin­kė at­lie­kant pir­ties ri­tua­lus.



Dar­bui ir pra­mo­gai

Va­lan­dų va­lan­das Jū­ra­tė kal­bė­tų apie sa­vo au­ga­lus. Žvilgs­niu pa­glos­ty­tos ir švel­niu žo­džiu pa­ly­tė­tos vi­sos dar­že­lio gė­lės, prie so­dy­bos au­gan­tys ši­lauo­gių krū­mai, vais­me­džiai. Prie na­mo – pa­pras­ta ir jau­ku. Čia daug vie­tos pa­lik­ta vie­nuo­lik­tus me­tus ei­nan­čio sū­ne­lio Ig­no fan­ta­zi­jai, tad jis lai­ko vel­tui ir ne­gaiš­ta. Po me­džiu – iš se­nų len­tų ber­niu­ko sta­ty­ti „na­mai“, įreng­ti tik pa­gal jam vienam ži­no­mus rei­ka­la­vi­mus.

Jū­ra­tė sa­ko, kad jos šei­ma čia jau­čia­si lai­min­ga. Vi­si tu­ri sie­lai ar­ti­mus už­siė­mi­mus, tad na­muo­se mies­te re­tai bū­na. Ir te­le­vi­zo­riaus so­dy­bo­je žiū­rė­ti nė­ra ka­da: per va­sa­rą ap­link vyks­ta tiek „lai­dų“ apie gam­tą, jog ir ne­pas­te­bi, kaip praei­na die­na.

Net ir žie­mą, kai žo­ly­nuo­se ir vy­ro tvar­ko­ma­me ūky­je nė­ra dar­bo, so­dy­bo­je yra ką veik­ti. Vi­si trys, o kar­tais – ir su drau­gų kom­pa­ni­ja ap­lin­kui stūk­san­čio­se kal­vo­se Rut­kaus­kai pra­mo­gau­ja su sli­dė­mis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas