„Santaka“ / Apleisti griūvantys dvaro pastatai kelia grėsmę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-17 05:44

Dalinkitės:  


Bart­nin­kų Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja An­ge­lė Ba­ro­nie­nė sa­kė ne­ri­mau­jan­ti dėl ug­dy­mo įstai­gos pa­šo­nė­je griū­van­čio dva­ro pa­sta­to, ku­ris ke­lia grės­mę mo­ki­niams.

Autorės nuotr.


Apleisti griūvantys dvaro pastatai kelia grėsmę

Birutė NENĖNIENĖ

Skam­bu­tis į re­dak­ci­ją

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si laik­raš­čio skai­ty­to­ja iš Bart­nin­kų. Mo­te­ris pra­šė pa­si­do­mė­ti prie Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus vi­du­ri­nės mo­kyk­los esan­čio se­no­jo pa­sta­to būk­le. Jis, ap­griu­vęs ir ne­šva­rus, tie­siog ba­do akis, be to, ke­lia pa­vo­jų. Pa­sak dau­ge­lio ma­mų var­du kal­bė­ju­sios mo­ters, ne­ri­mą ke­lia tai, kad po šį pa­sta­tą mėgs­ta pa­laks­ty­ti vai­kai. Net­ru­kus – rug­sė­jis, tad bai­su, kad neį­vyk­tų ne­lai­mė.

Bart­nin­kie­tė sa­kė gir­dė­ju­si, jog šį pa­sta­tą kaž­kas nu­si­pir­ko. „Bet ko­dėl nie­ko su juo ne­da­ro­ma, ne­tvar­ko­ma? Ar lau­kia­ma, kad įvyk­tų ne­pa­tai­so­ma ne­lai­mė?“ – ne­ri­ma­vo pa­šne­ko­vė.



„Šei­mi­nin­kas“ be­jė­gis

„Sup­ra­tau, kal­ba ei­na apie se­ną­jį dva­ro pastatą“, – daug ne­gal­vo­jęs ta­rė Bart­nin­kų se­niū­nas Pet­ras Čir­vins­kas.

Bet jis, kaip šei­mi­nin­kas, tu­rin­tis dau­giau­siai ži­nių apie jam pa­val­džią te­ri­to­ri­ją, šiuo at­ve­ju ne­ga­lė­jo nie­ko konk­re­taus paaiš­kin­ti. Sa­kė gir­dė­jęs, kad dva­ro pa­sta­tą nu­si­pir­ko vers­li­nin­kas iš Klai­pė­dos, kad lyg ir ruo­šė­si jį par­duo­ti, bet din­go kaip į van­de­nį.

Se­niū­nas pa­tvir­ti­no, kad jau bu­vo gir­dė­jęs su­si­rū­pi­nu­sių bart­nin­kie­čių nu­si­skun­di­mų. Pa­ga­liau ne­rei­kia ir sa­ky­ti, kai žvilgs­nis nuo­lat už­kliū­va už mies­te­lio pa­šo­nė­je stūk­san­čio „vai­duok­lio“.

„Kol pa­sta­tas bu­vo vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė, dar už­ka­li­nė­jo­me kiau­rus lan­gus, kaž­kiek sau­go­jo­me, o da­bar ne­tu­ri­me tei­sės kiš­ti na­gų. Jo prie­žiū­ra – sa­vi­nin­ko kom­pe­ten­ci­ja. Per­nai dar bu­vau su­si­sie­kęs su sa­vi­nin­ku, aiš­ki­nau si­tua­ci­ją, bet grįž­ta­mo­sios in­for­ma­ci­jos ne­su­lau­kiau, „vi­si ga­lai tar­si į vandenį“, – aiš­ki­no dėl pa­dė­ties se­niai ne­ri­mau­jan­tis se­niū­nas ir pa­ta­rė pa­si­tei­rau­ti ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė­je, gal spe­cia­lis­tai dau­giau ką pa­sa­kys.



Nie­kaip ne­pri­si­šau­kia­mas

Ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės Vie­ti­nio ūkio sky­riaus ve­dė­ja Ina Blauz­džiū­nie­nė pa­kar­to­jo, ką bu­vo sa­kęs se­niū­nas: pa­sta­tas pri­va­ti­zuo­tas, sa­vi­nin­kas ne­su­ran­da­mas, į jo­kius paieš­kos sig­na­lus ne­rea­guo­ja. Ji pa­tvir­ti­no ir tai, ką ma­to ir ži­no dau­gu­ma žmo­nių: pa­sta­tas yra ava­ri­nės būk­lės, vai­kus trau­kia kaip mag­ne­tas, iki ne­lai­mės – ne­tgi „ne ma­žas žings­nis, o sprindis“. Jei įvyk­tų ne­pa­tai­so­ma ne­lai­mė, tai gul­tų ant sa­vi­nin­ko są­ži­nės. Tei­siš­kai jis at­sa­ko už pa­sta­to būk­lę ir prie­žiū­rą.

Ina Blauz­džiū­nie­nė paaiš­ki­no, jog Sa­vi­val­dy­bė nė­ra pa­sy­vi ste­bė­to­ja, nors pa­sta­to „at­si­kra­tė“ gal jau prieš dve­jus me­tus.

Pa­gal Sa­vi­val­dy­bė­je tu­ri­mus do­ku­men­tus Bart­nin­kų dva­ro pa­sta­tas da­bar pri­klau­so Ro­lan­dui Bi­lo­tai, gy­ve­nan­čiam Klai­pė­do­je. Sa­vi­val­dy­bė jam pa­ra­šė tris įspė­ji­mus, kvie­tė at­vyk­ti į Sa­vi­val­dy­bę.

„Raš­tus siun­tė­me re­gist­ruo­tais laiš­kais, ta­čiau at­sa­ky­mo ar pa­ties sa­vi­nin­ko taip ir ne­su­lau­kia­me. Re­gist­re nuo­sa­vy­bė įtei­sin­ta mi­nė­to klai­pė­die­čio var­du, tad mes, kaip vyk­dan­tys prie­žiū­rą, tik in­for­muo­ja­me apie ne­re­mon­tuo­ja­mą, ne­sau­go­mą, ap­griu­vu­sį ava­ri­nės būk­lės pa­sta­tą, ku­ris ke­lia pa­vo­jų ap­lin­kai. Pa­gal sta­ty­bos įsta­ty­mą sta­ti­nio tech­ni­nę prie­žiū­rą pri­va­lo vyk­dy­ti sta­ti­nio nau­do­to­jas – sa­vi­nin­kas. Bet jis to ne­da­ro. Ir tie mū­sų raš­tai, per­spė­ji­mai – bergž­džios pa­stan­gos“, – aiš­ki­no I. Blauz­džiū­nie­nė.

Bart­nin­kų dva­ro pirkimo–pardavimo no­ta­ri­nė su­tar­tis su­da­ry­ta 2007 me­tų ge­gu­žės 11 die­ną. Sa­vi­val­dy­bė iš sa­vi­nin­ko ne­su­lau­kia at­sa­ky­mo ne tik į laiš­kus. R. Bi­lo­ta neat­sa­ko net į jo pa­ties nu­ro­dy­to te­le­fo­no skam­bu­čius. Re­dak­ci­jai taip pat ne­pa­si­se­kė su­si­siek­ti su klai­pė­die­čiu.



Gra­ži praei­tis

Bart­nin­kų dva­ras tu­ri sa­vo is­to­ri­ją. XVIII am­žiu­je jį įkū­rė Aly­taus eko­no­mi­jos val­dy­to­jas An­ta­nas Ty­zen­hau­zas. Bu­vo įreng­ta ge­lum­bės au­dyk­la ir ge­le­žies lie­jyk­la. 1923 me­tais dva­ro rū­muo­se, ku­riuo­se iki tol gy­ve­nęs dva­ri­nin­kas Jar­la­kas iš­vy­ko į Vir­ba­lį, bu­vo įkur­tos dvi mo­kyk­los kla­sės, įreng­ti mo­ky­to­jų bu­tai.

Dva­ro rū­mų pa­tal­po­se mo­kyk­la vei­kė iki 1977 me­tų, o mo­ky­to­jų bu­tai bu­vo iki 1982 me­tų. Su­re­mon­tuo­ta­me pa­sta­te bū­da­vo ap­gy­ven­di­na­mi ko­lū­kiui tal­ki­nan­tys ka­rei­viai, stu­den­tai.



Kaž­kam „rū­pi“

Bart­nin­kų Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui An­ge­lė Ba­ro­nie­nė sa­kė, jog anks­tes­niais me­tais mo­kyk­los dar­bi­nin­kai bu­vo už­ka­lę lan­gus, du­ris, bet ne­tru­kus jie bu­vo iš­plė­šy­ti su rė­mais ir stak­to­mis. Pro žio­jin­čias an­gas ma­to­si ant pa­lai­kių at­ra­mų pa­ki­bu­sios me­di­nės si­jos. Aki­vaiz­du, kad kaž­kas už­su­ka pa­siim­ti mal­koms me­die­nos.

Pa­va­duo­to­jai, kaip ir į re­dak­ci­ją skam­bi­nu­sioms ma­moms, taip pat ne­ra­mu, kad vai­kai ten nu­bė­ga per per­trau­kas. Aiš­ku, pe­da­go­gai juos draus­mi­na, per­spė­ja. Nors ru­de­nį bus 32 me­tai, kai iš se­no­jo dva­ro pa­sta­to mo­kyk­la per­si­kė­lu­si į da­bar­ti­nes sa­vo pa­tal­pas, mo­kyk­los dar­bi­nin­kai, kaip ir vi­sa­da anks­čiau, pri­žiū­ri, šie­nau­ja da­lį ap­lin­kos, nes pikt­žo­lių sėk­los pa­si­skleis­tų ir po tvar­kin­gą švie­ti­mo įstai­gos te­ri­to­ri­ją.



Dau­giau „ša­šų“

Dar prie vie­nos ra­jo­no mo­kyk­los – Ža­lio­sios Vin­co Že­mai­čio pa­grin­di­nės Dar­ži­nin­kų sky­riaus – stūk­so bu­vu­sio kolūkio ap­leis­to pa­sta­to lie­ka­nos. Vie­nas jį įsi­gi­jęs as­muo par­da­vė ki­tam sa­vi­nin­kui. Ke­le­rius me­tus sta­ti­nys riog­so­jo ap­leis­tas, kol vir­to pikt­žo­lė­mis ap­žė­lu­sių griu­vė­sių krū­va. Teis­mo spren­di­mu šie­met jis bu­vo pri­pa­žin­tas Sa­vi­val­dy­bės ob­jek­tu.

„Atliko­me daug pro­ce­dū­rų, kol šį tur­tą įsi­tei­si­no­me sa­vo var­du. Ši­to­kiems ne­pri­žiū­ri­miems sta­ti­niams lik­vi­duo­ti ir te­ri­to­ri­jai su­tvar­ky­ti tu­ri bū­ti ski­ria­mos Vy­riau­sy­bės lė­šos. Mes esa­me Vy­riau­sy­bei iš­siun­tę pa­raiš­ką dėl lė­šų, bet šiais me­tais jų negavome“, – pa­dė­tį pa­ko­men­ta­vo I. Blauz­džiū­nie­nė.

Spe­cia­lis­tė sa­kė, jog to­kių pa­sta­tų, ku­rie ke­lia grės­mę ir ga­di­na vaiz­dą, ra­jo­ne yra apie 300. Tai bu­vu­sios ko­lū­kių fer­mos, dirb­tu­vės, ga­ra­žai ir kt.

Jie ypač dar­ko Viš­ty­čio re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jos kraš­to­vaiz­dį. Par­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja ren­gia pro­jek­tus ir ti­ki­si ki­tais me­tais gau­ti lė­šų jiems su­tvar­ky­ti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas