„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-07 08:09

Dalinkitės:  


Di­džiu­lis gin­ta­ro ga­ba­las V. Aku­ce­vi­čiui pri­me­na sma­gų bai­da­rių žy­gio nuo­ty­kį.

Lai­mos VA­BA­LIE­NĖS nuo­tr.


Buvo buvo, kaip nebuvo...

Kaip gy­va­tes ir vo­kie­čių kau­ko­les rin­ko­me



Vil­ka­viš­kie­tis Vy­tau­tas AKU­CE­VI­ČIUS:

– Tai dau­giau nei ket­vir­čio am­žiaus se­nu­mo įvy­kis, ta­čiau nea­be­jo­ju, kad jo da­ly­viai ir šian­dien jį pri­si­mi­nę nu­si­kva­to­ja.

Tais lai­kais ret­kar­čiais da­ly­vau­da­vau „Ais­tos“ tu­ris­tų klu­bo or­ga­ni­zuo­ja­muo­se žy­giuo­se bai­da­rė­mis. Ta­da klu­bo na­riai bu­vo su­ma­nę plauk­ti Ra­min­tos (Kras­na­ja) upe nuo Len­ki­jos sie­nos su Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi iki Gum­bi­nės (Gu­se­vo). Gru­pės va­do­vas Alf­re­das pa­si­rū­pi­no bū­ti­nais pa­sie­nio zo­nai lei­di­mais. Sunk­ve­ži­mis pa­va­ka­re nu­ve­žė mū­sų gru­pę į pa­sie­nį Kras­no­lies­ko miš­ke ir pa­li­kęs prie se­nų vo­kie­čių ka­pi­nai­čių kur­ti sto­vyk­lą, iš­va­žia­vo na­mo į Lie­tu­vą.

Ta­čiau ra­miai per­nak­vo­ti mums ne­pa­vy­ko: ne­tru­kus pri­si­sta­tė gink­luo­ti ru­sų pa­sie­nie­čiai su šu­ni­mi ir pa­reiš­kė, kad mes ap­si­sto­jo­me per ar­ti sie­nos, tad tu­ri­me kuo grei­čiau iš­si­neš­din­ti. Pa­ro­džius lei­di­mą pa­sie­nie­čiai ku­riam lai­kui pa­si­trau­kė, bet ne­tru­kus grį­žo su, jų nuo­mo­ne, rei­ka­lin­ga ver­tė­ja. Ji, be­je, lie­tu­viš­kai kal­bė­jo kur kas blo­giau nei mes ru­siš­kai.

Bu­vo pa­kar­to­tas rei­ka­la­vi­mas tuč­tuo­jau ding­ti, ta­čiau mes pra­dė­jo­me aiš­kin­ti, kad mū­sų trans­por­tas iš­vy­kęs, o plauk­ti nak­ties tam­so­je srau­nia, vin­giuo­ta ir pil­na kerp­lė­šų upe tie­siog neį­ma­no­ma. Įsi­ti­ki­nu­si, kad lie­tu­viš­kai su­si­kal­bė­ti ne­pa­vyks, ver­tė­ja pra­dė­jo mus gąs­din­ti ru­siš­kai: „Vai­ki­nai, čia vi­sur vo­kie­čių kau­ko­lės mė­to­si, pil­na gy­va­čių.“

Tuo me­tu iš krū­mų iš­lin­do mū­sų bend­ra­žy­gis Ri­čar­das ir, ma­tyt ne­nu­gir­dęs pa­sku­ti­nių ver­tė­jos žo­džių, pa­reiš­kė: „Ry­toj ry­te mes vis­ką su­rink­si­me ir iš­va­žiuo­si­me.“ Ver­tė­ja kaip bu­vo iš­si­žio­ju­si, taip ir li­ko. Jos iš­tį­sęs vei­das by­lo­te by­lo­jo: ma­tyt, ko­kie ne­visp­ro­čiai! O Ri­čar­das spok­so į mus ir ne­sup­ran­ta, ko­dėl mes rai­čio­ja­mės iš juo­ko. Juk jis, aiš­ku, gal­vo­je tu­rė­jo ne kau­ko­les ir gy­va­tes, o mū­sų pa­la­pi­nes, bai­da­res ir ki­tą tu­ris­ti­nį in­ven­to­rių...

De­ry­bas mes vis dėl­to pra­lai­mė­jo­me. Nak­vy­nei ka­ri­niu sunk­ve­ži­miu bu­vo­me per­kraus­ty­ti į se­ną žvy­ro kar­je­rą, bu­vu­sį už ke­lių ki­lo­met­rų.

Man ši ke­lio­nė įsi­mi­nė ir dar dėl vie­no įvy­kio – Ra­min­tos smė­lio ne­ri­jo­je ra­dau ket­vir­tį ki­log­ra­mo sve­rian­tį gin­ta­ro ga­ba­lą. So­li­di „su­plau­ko­vų“ (žy­gio da­ly­vės Vio­le­tos su­gal­vo­tas ter­mi­nas) ko­mi­si­ja nu­spren­dė, kad tai vei­kiau­siai eks­po­na­tas iš Ge­rin­go me­džiok­lės na­me­lio, ku­rio pa­ma­tai ir ap­tva­ro el­niams li­ku­čiai tais lai­kais Ra­min­tos pau­py­je dar bu­vo ge­rai ma­to­mi. Mįs­lė, ar tai tik­rai Ge­rin­go gin­ta­ras, at­si­tik­ti­nai pa­te­kęs į upę, ma­tyt, taip ir liks neį­min­ta.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas