„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26

Parduoda 2 kambarių butą Alvite (I a., sava pakura). Tel. 8 647 46 922.
Galioja iki: 2019-08-31 13:18:44



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-07 08:09

Dalinkitės:  


Di­džiu­lis gin­ta­ro ga­ba­las V. Aku­ce­vi­čiui pri­me­na sma­gų bai­da­rių žy­gio nuo­ty­kį.

Lai­mos VA­BA­LIE­NĖS nuo­tr.


Buvo buvo, kaip nebuvo...

Kaip gy­va­tes ir vo­kie­čių kau­ko­les rin­ko­me



Vil­ka­viš­kie­tis Vy­tau­tas AKU­CE­VI­ČIUS:

– Tai dau­giau nei ket­vir­čio am­žiaus se­nu­mo įvy­kis, ta­čiau nea­be­jo­ju, kad jo da­ly­viai ir šian­dien jį pri­si­mi­nę nu­si­kva­to­ja.

Tais lai­kais ret­kar­čiais da­ly­vau­da­vau „Ais­tos“ tu­ris­tų klu­bo or­ga­ni­zuo­ja­muo­se žy­giuo­se bai­da­rė­mis. Ta­da klu­bo na­riai bu­vo su­ma­nę plauk­ti Ra­min­tos (Kras­na­ja) upe nuo Len­ki­jos sie­nos su Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi iki Gum­bi­nės (Gu­se­vo). Gru­pės va­do­vas Alf­re­das pa­si­rū­pi­no bū­ti­nais pa­sie­nio zo­nai lei­di­mais. Sunk­ve­ži­mis pa­va­ka­re nu­ve­žė mū­sų gru­pę į pa­sie­nį Kras­no­lies­ko miš­ke ir pa­li­kęs prie se­nų vo­kie­čių ka­pi­nai­čių kur­ti sto­vyk­lą, iš­va­žia­vo na­mo į Lie­tu­vą.

Ta­čiau ra­miai per­nak­vo­ti mums ne­pa­vy­ko: ne­tru­kus pri­si­sta­tė gink­luo­ti ru­sų pa­sie­nie­čiai su šu­ni­mi ir pa­reiš­kė, kad mes ap­si­sto­jo­me per ar­ti sie­nos, tad tu­ri­me kuo grei­čiau iš­si­neš­din­ti. Pa­ro­džius lei­di­mą pa­sie­nie­čiai ku­riam lai­kui pa­si­trau­kė, bet ne­tru­kus grį­žo su, jų nuo­mo­ne, rei­ka­lin­ga ver­tė­ja. Ji, be­je, lie­tu­viš­kai kal­bė­jo kur kas blo­giau nei mes ru­siš­kai.

Bu­vo pa­kar­to­tas rei­ka­la­vi­mas tuč­tuo­jau ding­ti, ta­čiau mes pra­dė­jo­me aiš­kin­ti, kad mū­sų trans­por­tas iš­vy­kęs, o plauk­ti nak­ties tam­so­je srau­nia, vin­giuo­ta ir pil­na kerp­lė­šų upe tie­siog neį­ma­no­ma. Įsi­ti­ki­nu­si, kad lie­tu­viš­kai su­si­kal­bė­ti ne­pa­vyks, ver­tė­ja pra­dė­jo mus gąs­din­ti ru­siš­kai: „Vai­ki­nai, čia vi­sur vo­kie­čių kau­ko­lės mė­to­si, pil­na gy­va­čių.“

Tuo me­tu iš krū­mų iš­lin­do mū­sų bend­ra­žy­gis Ri­čar­das ir, ma­tyt ne­nu­gir­dęs pa­sku­ti­nių ver­tė­jos žo­džių, pa­reiš­kė: „Ry­toj ry­te mes vis­ką su­rink­si­me ir iš­va­žiuo­si­me.“ Ver­tė­ja kaip bu­vo iš­si­žio­ju­si, taip ir li­ko. Jos iš­tį­sęs vei­das by­lo­te by­lo­jo: ma­tyt, ko­kie ne­visp­ro­čiai! O Ri­čar­das spok­so į mus ir ne­sup­ran­ta, ko­dėl mes rai­čio­ja­mės iš juo­ko. Juk jis, aiš­ku, gal­vo­je tu­rė­jo ne kau­ko­les ir gy­va­tes, o mū­sų pa­la­pi­nes, bai­da­res ir ki­tą tu­ris­ti­nį in­ven­to­rių...

De­ry­bas mes vis dėl­to pra­lai­mė­jo­me. Nak­vy­nei ka­ri­niu sunk­ve­ži­miu bu­vo­me per­kraus­ty­ti į se­ną žvy­ro kar­je­rą, bu­vu­sį už ke­lių ki­lo­met­rų.

Man ši ke­lio­nė įsi­mi­nė ir dar dėl vie­no įvy­kio – Ra­min­tos smė­lio ne­ri­jo­je ra­dau ket­vir­tį ki­log­ra­mo sve­rian­tį gin­ta­ro ga­ba­lą. So­li­di „su­plau­ko­vų“ (žy­gio da­ly­vės Vio­le­tos su­gal­vo­tas ter­mi­nas) ko­mi­si­ja nu­spren­dė, kad tai vei­kiau­siai eks­po­na­tas iš Ge­rin­go me­džiok­lės na­me­lio, ku­rio pa­ma­tai ir ap­tva­ro el­niams li­ku­čiai tais lai­kais Ra­min­tos pau­py­je dar bu­vo ge­rai ma­to­mi. Mįs­lė, ar tai tik­rai Ge­rin­go gin­ta­ras, at­si­tik­ti­nai pa­te­kęs į upę, ma­tyt, taip ir liks neį­min­ta.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkų laukuose žydi facelijos, dobilai, noksta grikiai
* Metusi vadovės darbą banke kraštietė iš naujo atrado save
* Rajono kolektyvai Žolinės šventėje linksmino Punsko lietuvius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas