„Santaka“ / Kalbos svetainė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-03 22:29

Dalinkitės:  


Kalbos svetainė

Peticijos autoriai klausia: ar pritarimas išdavystei nėra išdavystė?

Lie­tu­vių kal­ba, se­niau­sia gy­vo­ji in­doeu­ro­pie­čių kal­ba, pa­si­žy­mi ypa­tin­gu gro­žiu, skam­bu­mu, tur­tin­gu­mu, vi­sus ža­vi ir uni­ka­lia, to­bu­liau­sia pa­var­džių da­ry­bos sis­te­ma.

Tik mū­sų tau­tos su­si­kur­to­je kal­bo­je vy­rai, mer­gai­tės ir iš­te­kė­ju­sios mo­te­rys tu­ri skir­tin­gos da­ry­bos, sa­vaip gra­žiai skam­ban­čias, links­niuo­ja­mas, su ki­to­mis kal­bos da­li­mis de­ri­na­mas pa­var­des. Mer­gai­čių pa­var­dės su ma­žy­bi­nė­mis prie­sa­go­mis -ai­tė, -utė, -(i)ūtė vi­siš­kai ati­tin­ka jų am­žiaus ypa­ty­bes, gy­ve­ni­mo pra­džios tarps­nius – kū­di­kys­tę, vai­kys­tę, jau­nys­tę. Iš­te­kė­ju­sių mo­te­rų pa­var­dės su tra­di­ci­nė­mis prie­sa­go­mis –ienė, -(i)uvie­nė pa­si­žy­mi ne tik gra­žiu skam­bė­ji­mu, ori­gi­na­lu­mu, bet ir ro­do šven­tą pri­klau­sy­mą šei­mai, pa­gar­bą my­li­mam su­tuok­ti­niui, sim­bo­li­zuo­ja iš­ti­ki­my­bę. Be šių prie­sa­gų tau­ta nuo se­no pra­var­džiuo­ti drįs­ta tik amo­ra­liai, ne­gar­bin­gai gy­ve­nan­čias mo­te­ris.

Pa­sau­lio kal­bi­nin­kams ir pa­pras­tiems žmo­nėms ža­vin­tis šiuo mū­sų kal­bos per­lu, Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja 2003 m. bir­že­lio 26 d. priė­mė ab­sur­diš­ką nu­ta­ri­mą Nr. N-2 (87) „Dėl mo­te­rų pa­var­džių da­ry­mo“, ku­riuo leis­ta da­ry­ti mo­te­rų pa­var­des iš vy­riš­kos pa­var­dės for­mos su ga­lū­ne -ė. Aps­tul­bo ne tik kal­bi­nin­kai, bal­tis­tai, bet ir pa­pras­ti tau­tie­čiai, kad pa­nie­ki­na­mo­sios pra­var­dės pa­vers­tos ofi­cia­lio­mis mo­te­rų pa­var­dė­mis. Sa­ko­ma, kad taip pa­sielg­ta rei­ka­lau­jant ke­lioms ar ke­lio­li­kai mies­čio­nių, no­rin­čių ne­nu­ro­dy­ti šei­mi­nės pa­dė­ties, bei Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių kont­ro­lie­riaus tar­ny­bai siū­lant.

Ko­kias „ly­gias ga­li­my­bes“ lai­mė­jo tos da­mos, sun­ku su­pras­ti. Da­bar jau, pa­vyz­džiui, po­nai Juo­dis, Šy­vis, Sar­tys tu­rės tei­sę gy­ven­ti su Juo­de, Šy­ve, Sar­te. Po­nas Ža­lys ga­lės my­lė­ti Ža­lę, Rai­bys – Rai­bę. Gai­la po­no Ša­kio – jam vi­sai „ša­kės“, nes teks pa­si­ten­kin­ti tik su ša­ke.

Dar links­miau bus, kai pa­var­des jau „pa­si­to­bu­li­nu­sios“ ma­my­tės į lop­še­lius-dar­že­lius, mo­kyk­las at­ves sa­vo ma­žą­sias Juo­des, Šy­ves, Sar­tes... Pa­nie­ki­na­ma­sis pra­si­var­džia­vi­mas jos di­de­ny­bės Ko­mi­si­jos įtei­sin­tas, ir pra­var­džių ne­rei­kės su­gal­vo­ti, nes šiuos „na­mų dar­bus“ jau bus at­li­ku­sios mer­gai­čių ma­my­tės. Nuo­bo­du ne­bus...

Dėl ko kai ku­rios mo­te­rys taip at­kak­liai trokš­ta bū­ti pa­nie­ki­na­mos, pra­var­džiuo­ja­mos? Dau­gu­ma jų tei­gia, kad taip da­riu­sios dėl to, jog tai da­bar ma­din­ga, nau­jo­viš­ka, no­rė­ju­sios bū­ti pa­na­šios į te­le­vi­zi­jos „žvaigž­des“, ne­ži­no­ju­sios, kad tai yra ne­rim­tų mo­te­rų pa­nie­ki­na­mo­sios pra­var­dės. Iš­girs­ta ir rim­tų prie­kaiš­tų Vals­ty­bi­nei lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai, Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riams, mo­kyk­loms, ko­dėl klai­di­na, neįs­pė­ja, ne­paaiš­ki­na, o ži­niask­lai­dos va­do­vai pra­var­džia­vi­mą to­le­ruo­ja, jo ne­nut­rau­kia... Ma­tyt, šių įstai­gų va­do­vams rei­kė­tų rim­tai su­si­mąs­ty­ti, kad pa­na­šių „ne­ži­no­ji­mo“ au­kų bū­tų ma­žiau ir jos neaug­tų kaip gry­bai po lie­taus.

Vi­sa tau­ta ma­to, kad Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja, ku­rios šven­ta pa­rei­ga gin­ti gim­tą­ją kal­bą, ją nuo­lat iš­duo­da, dar­ko, už­lei­džia jos po­zi­ci­jas sve­ti­moms kal­boms. Ne iš ge­ro pro­f. ha­bil. dr. Vin­cas Ur­bu­tis, ati­dė­jęs rim­čiau­sius kal­bo­ty­ros dar­bus, sė­do ra­šy­ti kny­gą „Lie­tu­vių kal­bos iš­da­vys­tė“, ku­rio­je iš­var­dy­tos 54 ger­bia­mų kal­bi­nin­kų pro­fe­so­rių ir do­cen­tų, pri­ta­rian­čių au­to­riaus min­tims, pa­var­dės. 2009 m. va­sa­rio 9 d. Sei­me bu­vo įre­gist­ruo­ta ži­no­mų vi­suo­me­nės vei­kė­jų pe­ti­ci­ja, ku­ria pra­šo­ma ne­del­siant at­leis­ti VLKK pir­mi­nin­kę Ire­ną Sme­to­nie­nę ir jos pa­va­duo­to­ją Jū­ra­tę Pa­lio­ny­tę ne­pa­si­bai­gus jų įga­lio­ji­mų lai­kui.

Ba­lan­džio 6 d. Sei­mui įteik­tas žy­miau­sių lie­tu­vių kal­bi­nin­kų, ra­šy­to­jų, sig­na­ta­rų, mo­ky­to­jų li­tua­nis­tų laiš­kas, ku­ria­me rei­ka­lau­ja­ma at­šauk­ti pir­miau mi­nė­tą nu­ta­ri­mą. Gal pa­ga­liau ateis šven­ta at­pil­do va­lan­da už iš­da­vys­tę?

„Lie­tu­vių kal­bą iš­da­vus tiems, ku­rie ofi­cia­liai įpa­rei­go­ti ją gin­ti, ne­bė­ra ki­tos išei­ties, kaip jung­tis į gy­nė­jų gre­tas vi­siems ki­tiems, kal­bi­nin­kams ir ne­kal­bi­nin­kams, dar jau­čian­tiems mei­lę ir įsi­pa­rei­go­ji­mą sa­vo gim­ta­jai kal­bai“, – ra­šo pro­f. V. Ur­bu­tis mi­nė­to­je kny­go­je. Jun­ki­mės! O svar­biau­sia – pa­tys ne­tap­ki­me iš­da­vi­kais, su­lai­ky­ki­me pa­si­šo­vu­sius nu­sku­bė­ti iš­da­vys­tės šun­ke­liais.

Ne ki­to­kių tiks­lų ska­ti­na­mas ir šio straips­nio au­to­rius lai­ki­nai iš­kei­tė so­do ir dar­žo įran­kius į plunks­ną. Ap­mau­du, kad jau ir Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus, Vin­co Ku­dir­kos, Jo­no Jab­lons­kio že­mė­je ir kal­bo­je įsi­vei­sė pik­tas iš­da­vys­tės vi­ru­sas. Su­si­mąs­ty­ki­me, ar čia pa­ti tin­ka­miau­sia dir­va šiam bjau­riam už­kra­tui veis­tis ir ve­šė­ti. Ar pri­ta­ri­mas iš­da­vys­tei nė­ra iš­da­vys­tė?.. Var­dan ko?



Al­bi­nas PET­RU­LIS

Mo­ky­to­jas iš Vil­niaus





Komisijos nutarimo esmė – ne nuolaidžiavimas, o tolerancija



Ele­na SA­BA­LIAUS­KIE­NĖ



2009 m. ge­gu­žės 14 d. Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) po­sė­dy­je bu­vo svars­ty­tas gru­pės as­me­nų siū­ly­mas pa­nai­kin­ti lei­di­mą su­da­ry­ti mo­te­rų pa­var­des be prie­sa­gos tik su ga­lū­ne -ė. Ne­sant kal­bi­nių ar­gu­men­tų, ku­rie pa­neig­tų ne­prie­sa­gi­nės mo­te­rų pa­var­džių da­ry­bos ga­li­my­bę, li­ko ga­lio­ti VLKK 2003 m. bir­že­lio 26 d. nu­ta­ri­mas Nr. N-2 (87).

Pa­gal šį nu­ta­ri­mą pa­grin­di­nė­mis lai­ko­mos kny­go­je „Lie­tu­vių kal­bos ra­šy­ba ir sky­ry­ba“ (Vil­nius: Moks­las, 1992, § 46, 47) skel­bia­mos lie­tu­viš­kų mo­te­rų pa­var­džių da­ry­mo nuo­sta­tos.

Mer­gai­čių pa­var­dės, su­tei­kia­mos pa­gal tė­vų pa­var­dę, da­ro­mos su prie­sa­go­mis:

-ai­tė – ve­dant iš vy­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­nė­mis -as, -a, pvz.: Gi­rė­nai­tė (iš Gi­rė­nas), Mont­vi­lai­tė (iš Mont­vi­la);

-ytė – ve­dant iš vy­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­nė­mis -is, -ys, -ė ar­ba -ia (po minkš­to­jo prie­bal­sio, tai­gi ir po j), pvz.: Jur­gu­ty­tė (iš Jur­gu­tis), Sto­ny­tė (iš Sto­nys), Lio­gy­tė (iš Lio­gė), Stun­džy­tė (iš Stun­džia); Sa­jy­tė (iš Sa­ja);

-utė – ve­dant iš vy­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­ne -us (po kie­to­jo prie­bal­sio), pvz., Mei­du­tė (iš Mei­dus);

-ūtė – ve­dant iš vy­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­ne -jus, pvz., Zu­jū­tė (iš Zu­jus);

-iū­tė – ve­dant iš vy­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­ne -ius (po minkš­to­jo prie­bal­sio), pvz., Ku­bi­liū­tė (iš Ku­bi­lius).

Pas­ta­ba: mer­gai­čių pa­var­dės ga­li bū­ti su­da­ry­tos ir su ga­lū­ne -ė be prie­sa­gos, pvz.: Jur­gu­tė, Gi­rė­nė, Mei­dė.

Iš­te­kė­ju­sių mo­te­rų pa­var­dės da­ro­mos iš vy­riš­kų pa­var­džių dau­giau­sia su prie­sa­ga -ie­nė. Iš dvis­kie­me­nių vy­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­nė­mis -us, -ius, -jus mo­te­riš­kos pa­var­dės da­ro­mos su prie­sa­ga -(i)uvie­nė ar­ba -ie­nė.

Ka­da ku­rią prie­sa­gą dė­ti?

-ie­nė – ve­dant iš vi­sų vy­riš­kų pa­var­džių, pvz.: Tal­man­tie­nė (iš Tal­man­tas), Ma­žy­lie­nė (iš Ma­žy­lis), Jo­vai­šie­nė (iš Jo­vai­ša), Stun­džie­nė (iš Stun­džia), Rim­kie­nė (iš Rim­kus);

-uvie­nė ga­li bū­ti de­da­ma, kai mo­ters pa­var­dė ve­da­ma iš dvis­kie­me­nių vy­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­ne -us, pvz., Rim­ku­vie­nė (iš Rim­kus);

-iu­vie­nė ga­li bū­ti de­da­ma, kai mo­ters pa­var­dė ve­da­ma iš dvis­kie­me­nių vy­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­ne -ius, pvz., Rim­džiu­vie­nė (iš Rim­džius).

Tais at­ve­jais, kai no­ri­ma tu­rė­ti (su­teik­ti) pa­var­dės for­mą, ku­ri ne­nu­ro­dy­tų šei­mi­nės pa­dė­ties, pa­var­dė iš vy­riš­kos pa­var­dės ga­li bū­ti da­ro­ma su ga­lū­ne -ė, pvz.: Tal­man­tė (iš Tal­man­tas), Ma­žy­lė (iš Ma­žy­lis), Stun­džė (iš Stun­džia). Kai vy­riš­ka pa­var­dė tu­ri ga­lū­nę -ė, mo­te­riš­ka pa­var­dė lie­ka ne­pa­ki­tu­si, pvz.: La­pė, Kregž­dė.

Al­ter­na­ty­vu­sis da­ry­bos bū­das bū­tent su ga­lū­ne -ė pa­si­rink­tas at­si­žvel­gus į tar­mių duo­me­nis. Prof. ha­bil. dr. Alek­sand­ras Va­na­gas kny­go­je „Mū­sų var­dai ir pa­var­dės“ (Vil­nius: Moks­las, 1982, 105 p.) ra­šo, kad „dar XVII a. met­ri­kų kny­go­se, krikš­ti­jant mer­gai­tes, pa­var­dė kar­tais ra­šo­ma su prie­sa­ga (pvz., Rau­dai­tė), o suau­gu­si ta pa­ti mo­te­ris va­di­na­ma Rau­dė. Se­no­vė­je vy­rų ir mo­te­rų var­dai, vė­liau ir pa­var­dės sky­rė­si tik gi­mi­ne: gre­ta Taut­vil­to bu­vo Taut­vil­tė, gre­ta Bud­riausBud­rė... To­kios mo­te­rų pa­var­džių da­ry­bos at­gar­sių ir da­bar te­bė­ra iš­li­ku­sių kai ku­rio­se pie­tų Lie­tu­vos tar­mė­se, kur vy­ras tu­ri pa­var­dę Nau­džiū­nas, o mo­te­ris – Nau­džiū­nė.“

Ne pa­slap­tis, kad mo­te­rys tam tik­ruo­se am­žiaus tarps­niuo­se kar­tais pa­ti­ria dis­kom­for­tą dėl sa­vo mer­gau­ti­nės pa­var­dės. Net pa­tys krei­pi­mo­si į Sei­mą au­to­riai teks­te tei­gia, kad mer­gau­ti­nės pa­var­dės su ma­žy­bi­nė­mis prie­sa­go­mis „or­ga­niš­kai ati­tin­ka“ mer­gai­čių am­žiaus ypa­ty­bes ir ma­lo­niai skam­ba. Mer­gai­čių ir mer­gi­nų am­žiaus ypa­ty­bes gal ir ati­tin­ka – o vy­res­nių mo­te­rų?

Te­kė­da­ma mo­te­ris ga­li pa­si­rink­ti ir dvi­gu­bą pa­var­dę, su­da­ry­tą iš mer­gau­ti­nės ir po­san­tuo­ki­nės pa­var­džių, to­kia pa­var­dė ra­šo­ma su brūkš­ne­liu, pvz.: Rū­ta Si­mu­ty­tė-Gai­die­nė, As­ta Jur­gu­tė-Rim­šie­nė, Jo­lan­ta Ra­dze­vi­čie­nė-Bud­rė.

Siū­ly­mai iš­te­kė­ju­sioms mo­te­rims teik­ti pa­var­des, tu­rin­čias vy­riš­ko­sios gi­mi­nės for­mas, pvz.: Ona Si­mu­tis, In­ga Dau­gir­das ir pan., yra ne­priim­ti­ni, nes prieš­ta­rau­ja lie­tu­vių kal­bos nor­moms ir nea­ti­tin­ka nu­sta­ty­tos pa­var­džių tei­ki­mo tvar­kos. Įtei­si­nę to­kias pa­var­des, at­ver­tu­me ke­lią aiš­kiai klai­din­giems sa­ki­niams, pvz.: Dau­gir­das bu­vo tur­tin­ga naš­lė, ir pan.

Sa­ko­ma, kad to­le­ran­ci­ja – vie­na svar­biau­sių žmo­gaus sa­vy­bių, ku­rios trū­ku­mas ne­re­tai ga­li bū­ti pra­žū­tin­gas ap­lin­ki­niams. No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad jos už­teks ir kal­bi­nin­kams, ir vi­suo­me­nei. VLKK nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė tu­rė­ti mo­te­riš­ką pa­var­dę be prie­sa­gos nė­ra pri­va­lo­ma.

Tiek tė­vai, su­teik­da­mi sa­vo duk­re­lei pa­var­dę, tiek suau­gu­sios mo­te­rys, ją pa­si­keis­da­mos, ti­kė­ti­na, rink­sis iš­min­tin­gai ir at­sa­kin­gai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas