„Santaka“ / Pasinaudoję europine parama nesigaili nei tėvas, nei sūnūs

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-03 22:10

Dalinkitės:  


Ūkininkas K. Venckus sako, kad būtent laikotarpį po 2000 metų jis ir linkęs laikyti kardinalių pokyčių žemės ūkyje periodu.

Pasinaudoję europine parama nesigaili nei tėvas, nei sūnūs

Kren­tant že­mės ūkio pro­duk­ci­jos kai­noms, da­lis pa­si­nau­do­ju­sių­jų ES pa­ra­ma žem­dir­bių tam­pa sa­vo­tiš­kais pa­ra­mos įkai­tais. ES įsi­pa­rei­go­ji­mų ten­ka lai­ky­tis ma­žiau­siai pen­ke­rius me­tus, dar il­ges­nė vel­ka­si kre­di­tų „uo­de­ga“.

Vil­ka­viš­kio ra­jo­no Alks­nė­nų kai­me ūki­nin­kau­jan­tis Ka­zi­mie­ras Venc­kus ir trys jo vai­kai sa­ko, kad jų ūkių šios pro­ble­mos kol kas ne­var­gi­na. O ES pa­ra­mą jie lin­kę ver­tin­ti pa­gal tai, ko­kius tiks­lus sau ke­lia konk­re­tus žem­dir­bys. Tuo­met ga­li at­si­ras­ti tiek „už“, tiek „prieš“ ar­gu­men­tų.



Ga­li­my­bė mo­der­ni­zuo­ti

Lie­pos 31-ąją po trum­po lie­taus že­mę vėl ėmu­si glos­ty­ti sau­lė lei­do žem­dir­biams tęs­ti pra­dė­tą ja­vap­jū­tę. Tuo me­tu Vil­ka­viš­kio ra­jo­no ūki­nin­kas Ka­zi­mie­ras Venc­kus su žmo­na ir sū­nu­mi Vai­do­tu sa­vo iš­puo­se­lė­to­je so­dy­bo­je priė­mė bū­rį ša­lies ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Čia jiems bu­vo pa­ro­dy­ta, ko­kią nau­dą konk­re­čiam žem­dir­biui at­ne­ša ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma. Pak­laus­tas, ar ne­tu­rė­tų to­kiu oru sė­dė­ti prie kom­bai­no vai­ro ar­ba rū­pin­tis su ja­vap­jū­te su­si­ju­siais rei­ka­lais, Ka­zi­mie­ras šyp­so­da­ma­sis at­sa­kė: „Šio su­si­rin­ki­mo te­mos dė­ka tiek ma­no, tiek sū­nų ūkiuo­se da­bar dir­ba pa­ti­ki­ma ir ko­ky­biš­ka tech­ni­ka, ją val­do pa­ty­rę me­cha­ni­za­to­riai. To­dėl, pra­si­dė­jus ja­vap­jū­tei, jo­kios su­maiš­ties mes ne­jau­čia­me. Va­di­na­si, ga­li­ma ir su ju­mis pa­sė­dė­ti.“

Ren­gi­ny­je kal­ba su­ko­si apie Ka­zi­mie­ro sū­nų Vai­do­tą. 31-erių me­tų vy­ras, maž­daug prieš 10 me­tų „at­si­gny­bęs“ nuo tė­vo da­lį že­mės, įre­gist­ra­vo jau­no­jo ūki­nin­ko ūkį. Ka­pi­ta­lo veik­los pra­džiai trū­ko, Vai­do­tas dar­bams rei­ka­lin­gą tech­ni­ką ar­ba nuo­mo­jo­si, ar­ba pir­ko ki­tas pa­slau­gas. 2007 me­tais jis tu­rė­jo tik vie­ną nuo­sa­vą trak­to­riu­ką – se­ną ir ne­ga­lin­gą. O ka­dan­gi sva­jo­jo gy­ven­ti tik iš au­ga­li­nin­kys­tės, ėmė gal­vo­ti apie in­ves­ti­ci­jas į nau­ją ir pa­ti­ki­mą tech­ni­ką. Per­nai Vai­do­tas dir­bo apie 165 hek­ta­rus že­mės.

Jau­na­sis ūki­nin­kas ry­žo­si pa­si­nau­do­ti ES pa­ra­ma pa­gal 2007–2013 me­tų Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros pro­gra­mos prie­mo­nę „Že­mės ūkio val­dų mo­der­ni­za­vi­mas“. Jis pa­ruo­šė pro­jek­tą pa­gal veik­los sri­tį „Že­mės ūkio pro­duk­tų ga­my­ba ir (ar­ba) pa­slau­gų že­mės ūkiui tei­ki­mas“. Vyk­dy­da­mas pro­jek­tą, Vai­do­tas į sa­vą­jį ūkį in­ves­ta­vo apie 1,6 mln. li­tų, o pa­ra­ma su­da­rė be­veik 700 tūkst. li­tų.



Di­džiau­sias dė­me­sys skiriamas tech­ni­kai

V. Venc­kus įsi­gi­jo du ra­ti­nius trak­to­rius „John Dee­re“ (225 ir 114 kW ga­lios), pri­ka­bi­na­mą lėkš­ti­nį skus­tu­vą, kul­ti­va­to­rių sun­kioms dir­voms ir ki­tų ūky­je rei­ka­lin­gų pa­dar­gų bei ag­re­ga­tų. Di­džiau­sią dė­me­sį jis sky­rė trak­to­riams: vie­ną pa­si­rin­ko op­ti­ma­liai ga­lin­gą ra­ti­nį – sa­vo­tiš­ką „dar­bi­nį ark­lį“ per­ve­ži­mo dar­bams ir ki­tą – pa­tį ga­lin­giau­sią ra­ti­nį trak­to­rių, kad jis bū­tų pa­ti­ki­mas ap­dir­bant že­mę ir ne­su­dė­tin­gas val­dy­ti.

Ūki­nin­kas au­gi­na kvie­čius, rap­sus ir kviet­ru­gius. Vy­rau­ja kvie­čiai, o rap­sai uži­ma apie 40 pro­c. jo dir­ba­mų lau­kų. Ren­ta­bi­liau­si, pa­sak Vai­do­to, yra kvie­čiai – ne­pai­sant to, ko­kie at­ski­rų kul­tū­rų der­liai ku­riais me­tais bū­na. Pa­vyz­džiui, per­nai dėl pra­sto pa­va­sa­rio ir per daug mo­lin­gos že­mės vos vos at­si­pir­ko va­sa­ri­niai kvie­čiai. O šiaip kvie­čiai vie­to­mis bi­ro apie 9 to­nas iš hek­ta­ro, rap­sai – 3,5–4 to­nas iš hek­ta­ro.

Kaip ir tė­vas, prieš po­rą me­tų jau­nas ūki­nin­kas dar au­gi­no ir cuk­ri­nius run­ke­lius. 2007 me­tais pra­si­dė­jus žem­dir­bių konf­lik­tui su Ma­ri­jam­po­lės cuk­raus fab­ri­ku, ėmė kris­ti run­ke­lių su­pir­ki­mo kai­nos. Tech­ni­kos spe­cia­liai šiai kul­tū­rai Venc­kai ne­tu­rė­jo, tai ir lio­vė­si au­gin­ti.

Iš vi­so Venc­kų šei­ma dir­ba apie 900 hek­ta­rų že­mės, dau­giau­sia jos val­do tė­tis – apie 400 ha. Iš vi­so šei­ma jau pa­si­nau­do­jo pa­ra­ma pa­gal še­šis pro­jek­tus. Už pir­mą ES pa­ra­mą Ka­zi­mie­ras įsi­gi­jo kom­bai­ną „Claas“. Ap­ro­dy­da­mas se­ną­sias bu­vu­sio ko­lū­kio dirb­tu­ves, ku­rio­se šiuo me­tu lai­ko­ma vi­sa nuo­lat at­nau­ji­na­ma ir ple­čia­ma tiek jo, tiek sū­nų Vai­do­to, Ka­zi­mie­ro ir duk­ros As­tos ūkių tech­ni­ka, nuo 1992 me­tų ūki­nin­kau­jan­tis K. Venc­kus ne­slė­pė svei­ko pa­si­di­džia­vi­mo.

Stam­biau­si pro­jek­tai – pa­sta­ra­sis Vai­do­to ir prieš ke­le­tą me­tų ruoš­tas Ka­zi­mie­ro. Ta­da už maž­daug 1,3 mln. li­tų taip pat bu­vo įsi­gy­ta ko­ky­biš­kos tech­ni­kos. Vai­do­tas as­me­niš­kai lin­kęs nau­do­tis tik „John Dee­re“ tech­ni­ka. „Pa­ban­džiau, pa­ma­žu įsi­va­žia­vau, jau ži­nau šios tech­ni­kos ser­vi­so taš­kus, tai nu­ta­riau ne­si­blaš­ky­ti“, – pa­si­rin­ki­mą mo­ty­va­vo Vai­do­tas.



Yra ir nei­gia­mų pu­sių

Pa­sak K. Venc­kaus, ES struk­tū­ri­niai fon­dai pa­ra­mos dy­kai ne­da­li­ja. Vi­si ja be­si­nau­do­jan­tys pri­sii­ma ne tik rim­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus pen­ke­riems me­tams, bet ant iman­čio­jo pe­čių gu­la ir ko­mer­ci­nio ban­ko kre­di­tas, ne­ži­no­my­bė dėl rin­kų po­ky­čių.

Tė­vas ir sū­nus su­tin­ka: paim­ti kre­di­tai šiuo lai­ko­tar­piu da­liai žem­dir­bių ga­li tap­ti net ke­liu į bank­ro­tą. „Kas ga­lė­jo nu­spė­ti, kad imant kre­di­tą, esant 2006–2007 me­tų au­ga­li­nin­kės ir gy­vu­li­nin­kys­tės pro­duk­ci­jos su­pir­ki­mo kai­noms, jau 2009 me­tais jos bus ka­tast­ro­fiš­kai ma­žos? Nie­kas ne­pa­dė­jo: jo­kie ana­li­ti­kų skai­čia­vi­mai ar pa­čių žem­dir­bių pla­nai“, – sa­kė Vai­do­tas.

Ka­zi­mie­ras tu­ri ir dau­giau ar­gu­men­tų: „Vis­kas bū­tų dar ge­riau žem­dir­biui, jei su­tar­tų dau­ge­lis tiek ES pa­ra­mą tei­kian­čių, tiek ją ad­mi­nist­ruo­jan­čių, tiek ku­rian­čių jos nau­do­ji­mo tvar­kas ins­ti­tu­ci­jų. Da­bar daž­nai ma­to­me: dau­ge­lis ins­ti­tu­ci­jų tar­pu­sa­vy­je ne tik ne­su­si­kal­ba, bet ap­skri­tai ne­de­ri­na veiks­mų.“ Ne kar­tą dai­rę­sis pirk­ti vie­ną ar ki­tą trak­to­rių, Ka­zi­mie­ras ste­bė­jo ten­den­ci­ją: kol vyks­ta vie­nos ar ki­tos prie­mo­nės pro­jek­tų šau­ki­mas, ga­li­mos įsi­gy­ti tech­ni­kos kai­na bū­na ke­le­tų ar ke­lio­li­ka pro­cen­tų di­des­nė. Šau­ki­mui pa­si­bai­gus, tas pa­ts mo­de­lis stai­ga at­pin­ga.

Ka­zi­mie­ras, Vai­do­tas ir Vil­ka­viš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Mi­chai­las Po­če­po­vi­čius įvar­di­no ir dar vie­ną pro­ble­mą – ge­rų me­cha­ni­za­to­rių, ge­ban­čių dirb­ti su nau­jo­viš­ka tech­ni­ka, trū­ku­mą. Jų ma­ny­mu, kol kas Lie­tu­vo­je mo­kyk­los ne­pa­ruo­šia to­kių tech­ni­kos spe­cia­lis­tų, nes nė­ra tin­ka­mos ba­zės. Ge­rai, jei me­cha­ni­za­to­rių pa­ruo­šia pa­tys tech­ni­ką par­da­vę pla­tin­to­jai. Čia pa­šne­ko­vai taip pat ma­to ni­šą ES pa­ra­mai pa­nau­do­ti.



De­vy­nis kar­tus ­ma­tuok...

Tad ko­dėl, ne­pai­sant vi­sų ga­li­mų grės­mių tap­ti ES ar ko­mer­ci­nių ban­kų įkai­tais, pa­ra­mos vis dėl­to ver­ta dai­ry­tis? „Šiuo me­tu ma­no ir sū­nų ūkiuo­se – vien pa­ti­ki­ma, eko­no­miš­ka tech­ni­ka. Tai ne tik ma­ži­na mū­sų žem­dir­biš­ko vers­lo są­nau­das, bet ir at­si­ra­do di­de­lis kom­for­tas. Trak­to­ri­nin­kas ar kom­bai­ni­nin­kas ga­li pa­ts kom­piu­te­riu sek­ti orų per­mai­nas, at­lik­ti ki­tus mo­ni­to­rin­go dar­bus. To­kia­me ūky­je kaip mū­sų vi­sa tai iki mi­ni­mu­mo su­ma­ži­na dar­bo ran­kų po­rei­kį. Šiuo me­tu mū­sų tech­ni­ką ap­tar­nau­ja vos pen­ki še­ši vy­rai“, – ar­gu­men­ta­vo Ka­zi­mie­ras. Vai­do­tas vi­soms šioms tė­vo min­tims pri­ta­rė link­čio­da­mas gal­vą.

Ne­pai­sant to, kad pa­sta­ruo­ju me­tu kren­ta že­mės ūkio pro­duk­ci­jos kai­nos, Vai­do­tas „įbri­dęs į šią ba­lą“ ne­si­gai­li.

„Su že­mės ūkiu pra­ktiš­kai užau­gau. Čia ne tik dar­bas, bet ir at­gai­va sie­lai. O sėk­mės ar ne­sėk­mės – jos vi­sa­da vie­no­dos ne­bū­na. Tiek tė­tis, tiek mes, vai­kai, jau iš­mo­ko­me pro­gno­zuo­ti sa­vą­ją veik­lą, ome­ny tu­rė­da­mi ne tik bū­si­mus pel­nus, bet ir ga­li­mus nuo­sto­lius“, – mo­ty­va­vo Vai­do­tas. Ryž­da­ma­sis im­ti pa­ra­mą, jis pa­svė­rė dau­ge­lį ar­gu­men­tų. Svar­biau­sias – „neužk­rau­ti“ pa­ra­mos su­mos vi­soms ga­li­moms ar­ti­miau­sių ke­le­rių me­tų ūkio pa­ja­moms.

Jo min­tims pri­ta­rė ir tė­tis Ka­zi­mie­ras: „Pra­dė­jęs ūki­nin­kau­ti tu­rė­jau apie 50 hek­ta­rų, se­ną „Be­la­rus“ mar­kės trak­to­rių. Prie­ka­bu­tė pa­vež­da­vo apie 5 to­nas grū­dų, o da­bar ma­no ūky­je yra 35 to­nas ve­žan­ti prie­ka­ba. Pa­žan­ga per tą lai­ką – aki­vaiz­di. O keis­tis iš es­mės vis­kas pra­si­dė­jo tik Lie­tu­vai pra­dė­jus gau­ti ES pa­ra­mą“.

Bū­tent lai­ko­tar­pį po 2000 me­tų jis ir lin­kęs lai­ky­ti kar­di­na­lių po­ky­čių že­mės ūky­je pe­rio­du. Pa­sak K. Venc­kaus, pa­ma­žu gal­vo­je su­si­for­ma­vo min­tis, jog že­mės ūkis yra vers­las, kaip ir bet ku­ris ki­tas. „No­rint, kad veik­la bū­tų pel­nin­ga, pri­va­lai op­ti­mi­zuo­ti jos są­nau­das, ap­si­rū­pin­ti ko­ky­biš­ka tech­ni­ka bei ki­tu in­ven­to­riu­mi. Ir pla­nuo­ti“, – sa­kė ūki­nin­kas.



Da­rius MI­KE­LIO­NIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas