|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-07-20 16:44
Nuotraukoje iš kairės: Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja R.Ražukienė, Savivaldybės atstovas S.Vabalas, poliklinikos vyr. buhalterė V.Pangonienė, vyr. slaugytoja R.Beresnevičienė, kaimų medicinos punktų darbuotojoms negalėjo tiksliai atsakyti, kas jų laukia ateityje.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Klausimas liko atviras, nieko paguodžiančio ir konkretaus negalėjo atsakyti ir Savivaldybės atstovas, administracijos direktoriaus pavaduotojas S.Vabalas. Kai pavasariop trys Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos susiruošė dirbti privačiai, sklandė gandai, jog be medicininės priežiūros liks kaimuose gyvenantys prie šios įstaigos prisirašę pacientai. Pagal sveikatos apsaugos reformą kaimo gyventojams – savo pacientams – medicininę pagalbą turi užtikrinti visos sveikatos įstaigos, susitardamos tarpusavy. Todėl prieš atidarant kliniką, vasario 24 dieną, buvo pasirašyta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis tarp UAB Vilkaviškio šeimos klinika, atstovaujamos direktorės Rimantos Sruoginienės, ir VšĮ Pirminio sveikatos priežiūros centras, atstovaujamo vyr. gydytojos R.Ražukienės. Birželio 30 dieną gydytoja R.Sruoginienė įteikė R.Ražukienei pranešimą su siūlymu redaguoti minėtos sutarties trečią punktą. Tuo atveju, jei poliklinika su siūlymu nesutiktų, Šeimos klinika nuo rugpjūčio 1 dienos sutartį linkusi visiškai nutraukti. Nors kituose sutarties punktuose yra nuoroda, jog ginčai sprendžiami šalims derantis, tačiau vadovėms iškart dalykiškai susikalbėti nepavyko. Konfliktas Karalių punkte su klinikos paciente ir skelbimo tekstas apie tai, jog punktas ruošiasi neaptarnauti Šeimos klinikos pacientų, dar paaštrino situaciją. Todėl liepos 11 dieną Šeimos klinikos direktorė rajono merui A.Bagušinskui įteikė pareiškimą „dėl felčeriniuose punktuose platinamų neteisėtų, gyventojus klaidinančių skelbimų, kuriuose nurodoma, kuriuos gydytojus pasirinkusieji bus aptarnaujami“. Pareiškime sakoma, jog diskriminuojami rajono gyventojai, kuriems paslaugas teikia privačių medicinos įstaigų gydytojai, ir prašoma „nedelsiant užtikrinti, kad rajone nebūtų vykdoma savivalė sveikatos srityje per Savivaldybės įsteigtas ir jai pavaldžias įstaigas“. Minėtos medicinos įstaigos, vasario 24 dieną pasirašydamos sutartį, trečiame punkte pažymėjo, jog Šeimos klinika už kiekvieną jai priklausantį visų 21 medicinos punktų teritorijoje gyvenantį gyventoją Pirminės sveikatos priežiūros centrui (poliklininkai) įsipareigoja per metus, įvertinus balais, sumokėti po 21 litą. Apmokama ketvirčiais pagal suderinimo aktą, remiantis pateikta sąskaita faktūra. Birželio 30 d. Šeimos klinika tokią sąskaitą gavo. Kadangi prisirašiusių pacientų skaičius klinikoje nuo kovo mėnesio iki birželio pabaigos išaugo nuo 912 iki 1548, atitinkamai išaugo ir sąskaitos suma – už keturis mėnesius Šeimos klinika poliklinikai turi sumokėti 9235,07 Lt. Be to, PSPC vyr. buhalterė V.Pangonienė dar patikslino, jog Ligonių kasos nuo gegužės mėnesio padidino kiekvienam gyventojui įkainius, todėl ateityje už kiekvieną prirašytą pacientą iš klinikos bus atskaičiuojama po 22,80 Lt. Šeimos klinikos gydytojos įsitikinusios, jog tokia suma, išplaukianti iš jų įstaigos, yra per didelė. Medikės mano, jog teisingiau būtų, jei Šeimos klinika mokėtų poliklinikai už medicinos punktų bendruomenės slaugytojų konkrečiai suteiktas medicinos paslaugas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus paslaugų įkainius, o dalis pinigų liktų jų įstaigos reikmėms, pavyzdžiui, transporto pas ligonius išlaidoms ir kt. Todėl ir pageidauja keisti sutarties punktą. Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja R.Ražukienė ir vyr. buhalterė V.Pangonienė aiškina, jog kaimų felčerių punktai priklauso jų įstaigai, poliklinika rūpinasi jų išlaikymu. Sveikatos apsaugos ministerija savo dokumentuose konkrečiai nenurodo lėšų kaimo punktams išlaikyti. Kaip panaudoti kaimo žmonių medicininiam aptarnavimui per Ligonių kasas skiriamus (nuo gegužės mėnesio 22,80 Lt kiekvienam prie įstaigos prisirašiusiam žmogui per metus) pinigus, turi susitarti gydymo įstaigos. Poliklinika iš tos susidarančios sumos ne tik perka būtinajai pagalbai medikamentus, tvarsliavą, vaistus, kurie kas mėnesį brangsta, bet ir išlaiko patalpas, sumoka už šildymą, vandenį, telefoną, darbuotojoms atlyginimus ir mokesčius. Jei Šeimos klinika nuo rugpjūčio 1 dienos nutrauks sutartį, poliklinika, buhalterės V.Pangonienės paskaičiavimu, iki metų pabaigos negaus apie 15 tūkstančių litų. Nežinia, kaip išgyvens kaimo medicinos punktai. Pasak R.Ražukienės, kaimo žmones aptarnaujantiems punktams iš bendro katilo išsilaikyti būtų lengviau. Šeimos klinika, atsisakiusi sutarties, už savo pacientus iš Ligonių kasų gautų kiek priklauso pagal prisirašiusių gyventojų skaičių, ir tą sumą naudotų savo įstaigos reikmėms. Taip pat turėtų mąstyti, kaip organizuoti aptarnavimą kaimo žmonėms, prisirašiusiems prie Šeimos klinikos. Grėsmingai greitai priartės rugpjūčio pirmoji. Šito baiminasi kaimo medicinos punktų darbuotojos, nes jos bus pirmasis taikinys, į kurį smigs sveikatos reformos netobulumo ietys. Minėtame susirinkime kaimo medikių galvose netilpo mintis, kaip jos galės pasakyti kaimynui, kuriam teikė paslaugas keletą dešimtmečių, jog daugiau negali, neturi teisės aptarnauti, nes jis prisirašęs ne pas poliklinikos, o pas Šeimos klinikos gydytojas. Kaimo medicinos punktų bendruomenės slaugytojos visą laiką dirba ne tik kaip medikės, bet kaimo žmonėms yra ir kaip socialiniai darbuotojai, psichologai, lektoriai mokyklose, kaimo bendruomenėje ir t.t. Menkai uždirbdamos savo aptarnaujamos teritorijos gyventojus lanko be papildomo atlygio, pravažinėdamos savo benziną, išlaidaudamos už telefoną ir t.t. Su jų altruizmu visi taip apsipratę, kad ko neteko suvoktų tik tada, kai punktai būtų panaikinti. Tačiau kaimo medikės neverkšlena dėl savo situacijos – dirba, nes su kaimo bendruomenės rūpesčiais tiesiog suaugusios. Tačiau Pirminės sveikatos priežiūros centras jau greitai, atrodo, nebus pajėgus išlaikyti kaimo medicinos punktus vien iš entuziazmo. Dalis rajono pakraščių gyventojų persirašo į Marijampolės medicinos įstaigas, dar dalį „išsives“ kiti privačias įstaigas įsteigsiantys poliklinikos gydytojai. Jei Šeimos klinikos ir poliklinikos sutartis dėl asmens sveikatos paslaugų teikimo nuo rugpjūčio 1 dienos bus nutraukta, labiausiai nukentės eilinis kaimo žmogus. Tas, kuriam prireikus pagalbos, ji nebus suteikiama (išskyrus būtinąją) vien dėl to, kad jis pasirinkęs ne tą gydytoją. Bet žmogaus logika tokia: kuo jis kaltas dėl reformos netobulumo ir finansavimo stygiaus, jei sąžiningai moka mokesčius Lietuvai ir jo teisę į nemokamą medicininį aptarnavimą garantuoja šalies Konstitucija. Pasirodo, taip nėra. Įdomu, kada ir kaip šią problemą imsis spręsti mūsų rajono Savivaldybė. Publikuota: 2005-07-20 16:44:29 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|