„Santaka“ / Ūkininkų laukuose vis dar raudonuoja braškės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-20 16:37

Dalinkitės:  


Vilija sako, jog kibirą stambių braškių priskina per 15 min., o smulkesnių reikėtų skinti pusvalandį.

Autoriaus nuotr.


Ūkininkų laukuose vis dar raudonuoja braškės

Algimantas GUDAITIS

Ar galima ir verta ūkininkauti turint 2–3 ha žemės? Dauguma pasakys, jog sunku arba visai neįmanoma. Kitaip tokį ūkį vertina Šeimenos seniūnijos Gudelių kaimo ūkininkė Vilija Rastauskienė.



Pradėjo nuo 25 arų

– Trijuose hektaruose nei kviečių, nei cukrinių runkelių nepriauginsi. Turint tiek žemės reikia gerokai pasukti galvą, kaip ją panaudoti, kad ne tik sugrįžtų įdėtas litas, bet dar atneštų ir kelis centus pelno, – sakė Vilija.

Vilija ir Arūnas Rastauskai tarybų laikais dirbo „Rajkoopsąjungos“ sistemoje. Vilija baigusi Kooperacijos institutą, turi buhalterės-ekonomistės kvalifikaciją, vyras – vairuotojas. Vėliau vyras perėjo dirbti į kolūkį, šeima įsigijo Gudelių gyvenvietėje namą. Augindama dvi pametinukes dukras pradėjo domėtis gėlininkyste. Esant tokiai situacijai Rastauskai pasitiko šalies Nepriklausomybę.

Pasak V.Rastauskienės, reikėjo galvoti, kaip gyvens, iš ko versis toliau. Pradžioje naujakuriai laikė tris karves, kiaulių, paukščių. Bet suprato, kad su keliais hektarais ir tokiu ūkiu neįsibėgės. Dar litą kitą šeima prisidūrė iš gėlininkystės – augino apie 10 arų gladijų, netoli 1000 krūmų rožių. Tačiau lietuviškus augalus pradėjo stelbti olandiški. Su nematytomis gėlėmis į mūsų rinką atkeliavo ir egzotiški vaisiai – bananai, mandarinai, kiviai... Vilija ėmėsi prekiauti ir šiltųjų kraštų vaisiais.

– Prekiaudama turguje pastebėjau, jog žmonės noriai perka ir lietuviškus vaisius, uogas. Kai prasideda braškės, mėlynės, avietės, nei kivių, nei bananų beveik nereikia. Turgaus kaimynė gyrėsi turinti 1 ha braškių. Siaubas, pagalvojau, kaip gali tokį plotą prižiūrėti, apkaupti, uogas nuskinti. Tačiau 1999 metais 25 arus braškių pasisodinome ir mes. Tuomet atrodė, jog tai – didžiulis braškynas,– prisiminė naujo verslo pradžią Vilija.



'Pandora' su 'Pegasu'

Prekiauti braškėmis ūkininkei sekėsi neblogai. Vilija ėmėsi plačiau domėtis jų auginimu ir realizacija, įstojo į prie Žemės ūkio rūmų veikiančią Braškių augintojų draugiją. Susipažino su labiau patyrusiais braškininkais, važiavo su ekskursija pas Lenkijos braškių augintojus. Ten, pasak Vilijos, yra ūkininkų, kurie turi 100 ha ir didesnius braškynus. Sužinojo, kaip jie ruošia braškėms žemę, kaip prižiūri uogynus, kokią naudoja techniką, apsaugos priemones.

Dabar Rastauskai dirba 7 ha žemės, iš jos 6 ha ir 12 arų apsodinti braškėmis. Tuose 12 arų – pačios ankstyvosios uogos, auginamos po plėvele. Vilija sako, kad braškių augintojų sėkmę lemia ne tik jų darbštumas, žinios, bet ir uogų veislės. Reikia turėti tokių veislių, kad kuo ilgiau pratęstum uogų realizavimo laiką.

– Pirmąsias braškes į turgų ar didmiesčių bazes atvežu dar gegužės mėnesį. Sunku įtikinti pirkėją, kad jos ne iš Lenkijos, o užaugintos Gudeliuose. Tik kai išdaliju korteles su adresu, telefonu ir pakviečiu atvažiuoti patiems pasiskinti, žmonės pradeda tikėti, kad mano uogos užaugintos čia pat, netoli jų namų,– aiškino Vilija.

Dabar Rastauskai augina apie 20 veislių braškių. Jos skiriasi ne tik uogų dydžiu, skoniu, bet ir nokimo laiku. Šeimininkė atnešė pintinėlę stambių, tamsiai rausvų uogų. Tai 'Pandora' – vėlyvoji braškių veislė. Uogos stambios, saldžios – prinoksta liepos vidury ar antroje jos pusėje. Tačiau šalia jų turi būti pasodinta 'Pegaso' veislė. 'Pandora' – tarsi panelė, 'Pegasas' – ponaitis. 'Pegaso' uogos šviesesnės, šiek tiek mažesnės, iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesunokusios, tačiau taip pat skanios, saldžios. Tik augdamos greta šios veislės atskleidžia visas geriausias savybes.



Sodina ir purena mechanizuotai

Dabar Rastauskai augina tik braškes ir gėles, nelaiko nei karvių, nei kiaulių, net paukščių. Pasak Vilijos, iš 1 ha braškių išsilaikyti būtų dar sunkoka, o iš trijų hektarų jau galima pragyventi. Braškėms skirtas plotas dalijamas į tris dalis – pūdymą, sodinamąjį lauką ir skinamąjį plotą. Braškės derlingiausios 3 metus.

Komercinius braškynus ūkininkai sodina ne vasaros pabaigoje ar rudenį, o ankstyvą pavasarį, kol dar drėgna dirva. Tuomet daigų nereikia laistyti. Pirmąjį braškių hektarą Rastauskai užsisodino rankomis, reikėjo nemažai talkos.

Šį pavasarį Arūnas braškėms sodinti pritaikė kopūstų sodinamąją mašiną ir 3 ha užsodino su keliais pagalbininkais per porą dienų. Beje, braškėms vanduo beveik atstoja trąšas. Kuo dažniau jas palaistysite, tuo gausesnį užauginsite derlių. Todėl Rastauskai 3 ha žemės braškėms išsinuomojo pašešupyje.

Vilija tvirtino, jog cheminių priemonių uogynams ji nenaudoja. Braškyną nuo piktžolių nupurškia rudenį nuėmus uogas ir, jei reikia, nupjovus lapus. Pavasarį tarpueilius purena mechanizuotai, stambesnes žoles išravi rankomis. Vėliau po krūmeliais pakloja šiaudų. Jie ne tik uogas apsaugo nuo purvo, bet ir pristabdo piktžolių augimą. O viena kita tarp braškių daigų atsiradusi smulkesnė žolė ne tik neleidžia uogoms liestis su žeme, bet ir pridengia jas nuo varnėnų.



Neatsigina varnėnų

– Varnėnai tampa didžiausiais uogų augintojų priešais ir jų verslo kenkėjais. Šiemet jie mums nulesė apie trečdalį braškių. Nėra priemonių, kaip nuo jų apsisaugoti. Jei išbaidai viename lauko krašte, tai būrys varnėnų kaip koks debesis nutupia kitoje braškyno pusėje. Kol 10–20 metrų iki jų neprieini, jie iš uogyno nepakyla. Nepadeda nei baidyklės, nei rėkavimai ar pliauškėjimai rankomis. Jei nerasime būdų, kaip apsisaugoti nuo šių kenkėjų, gali tekti uogų auginimo atsisakyti,– pagrįstai širdo ūkininkė.

Vilija sakė, kad kai tik yra proga, ji bendrauja su visais, kas tik augina bei skina uogas ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų šalyse. Girdėjusi, kad ten nuo varnėnų ginasi triukšmingomis petardomis. Tačiau, pasak mačiusių, pašaudžius po pusvalandžio pulkas kenkėjų vėl leidžiasi į uogyną.

Mėginamas dar vienas būdas – pagaunamas varnėnas, su juo piktokai „pasikalbama“ prie mikrofono ir tas įrašas garsiai leidžiamas uogyne. Nežinia, kiek jie patiki tokio pavojaus signalais.



Konkurencijos nebijo

Kiek per metus priskina ir parduoda braškių, Rastauskai nesveria. Nemažai pirkėjų patys atvažiuoja pasiskinti uogų. Tokiems parduoda kibirais. Turguje taip pat prekiauja litrais. Tas, kurias veža į Kauno ar Vilniaus bazes, pasveria. Vilija sakė pernai iš uogų surinkusi netoli 10 tūkst. litų. Pernai braškes skynė iš vieno hektaro, šiemet jau iš dviejų.

Per uogų skynimo sezoną į darbą kimba visa šeima – ji, vyras, dvi į paneles besistiepiančios dukros. Tenka į talką pasikviesti vieną kitą kaimyną ar giminaitį. Vilija vairuoja krovininį autobusiuką. Be jo prekiauti nuo tokių plotų uogomis būtų neįmanoma. Braškių auginimą Rastauskai vadina mažažemių išsigelbėjimu. Ūkininkė nebijo, kad atsiras daug augintojų ir kris kainos.

– Valgytojų visuomet bus daugiau nei augintojų. O kur dar Latvijos, Estijos uogų mėgėjai. Ten šalčiau, braškės auga sunkiau, dėl to uogos jiems dar skanesnės,– sako ir kaimyninę rinką pažįstanti ūkininkė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas