„Santaka“ / Sumanymams įgyvendinti kunigui pritrūko laiko

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-29 06:15

Dalinkitės:  


Keturiolika metų kunigui Eugenijui Naujaliui Pajevonyje nutekėjo taip greitai, kaip upelyje vanduo...

Autorės nuotr.


Sumanymams įgyvendinti kunigui pritrūko laiko

Birutė NENĖNIENĖ

At­sis­vei­ki­ni­mo grau­du­lys

Sek­ma­die­nį Pa­je­vo­nio pa­ra­pi­jos baž­ny­čio­je pa­sku­ti­nį kar­tą iš­kil­min­gas Šv. Onos at­lai­dų pa­grin­di­nes šv. Mi­šias au­ko­jo kle­bo­nas Eu­ge­ni­jus Nau­ja­lis. Vil­ka­viš­kio vys­ku­po R. Nor­vi­lo dek­re­tu E. Nau­ja­lis per­ke­lia­mas dirb­ti į Šeš­to­kų pa­ra­pi­ją (Laz­di­jų ra­jo­nas).

Pa­je­vo­nie­čiams ka­ta­li­kiš­kuo­se, dva­si­niuo­se rei­ka­luo­se pa­tar­naus jau­nas ku­ni­gas Min­dau­gas Mar­ti­nai­tis, dve­jus me­tus dir­bęs vi­ka­ru Gar­lia­vos pa­ra­pi­jo­je.

Pa­je­vo­nio se­niū­nas G. Bi­si­kirs­kas, pa­ra­pi­jos or­ga­ni­za­ci­jų ir kai­mų bend­ruo­me­nių at­sto­vai pil­nu­tė­lė­je baž­ny­čio­je at­si­svei­ki­no su sa­vo kle­bo­nu, įtei­kė Pa­je­vo­nį nuo­lat pri­min­sian­čius me­di­nę Kri­vių Kri­vai­čio skulp­tū­rė­lę, fo­to­nuot­rau­kų al­bu­mus su Lie­tu­vos gam­tos ir baž­ny­čių vaiz­dais bei gė­lių puokš­tes. Grau­džią at­si­sky­ri­mo aša­rą slėp­da­mas gi­liai šir­dy­je kle­bo­nas iš­klau­sė ir jam skir­tą pa­lai­mi­ni­mo gies­mę.



Jau­tė­si kaip šei­mo­je

Tar­da­mas at­si­svei­ki­ni­mo žo­dį kun. E. Nau­ja­lis pir­miau­sia at­si­pra­šė vi­sų tų žmo­nių, ku­rie per jo kle­bo­na­vi­mo lai­ką pa­si­jau­tė ne­sup­ras­ti ar įžeis­ti. Jis sa­kė, jog gra­žių aki­mir­kų bu­vo kur kas dau­giau, kad džiu­gi­no baž­ny­čios cho­ris­tų en­tu­ziaz­mas. Ku­ni­gas dė­ko­jo vi­siems pa­ra­pi­jie­čiams už dė­me­sį, pa­gal­bą baž­ny­čiai ir ge­rą žo­dį.

„La­biau­siai no­riu pa­dė­ko­ti vi­sai pa­ra­pi­jai už tai, kad jūs bu­vo­te ma­no šei­ma. Pas jus atei­da­vau kaip į sa­vo na­mus. Gal ir pa­si­pyk­da­vo­me, ir pa­si­gin­čy­da­vo­me. Bet ka­da, kur ir su kuo ga­li­ma at­vi­rai pa­si­kal­bė­ti, jei ne su sa­vai­siais? Ačiū, kad jūs ma­ne priė­mė­te to­kį, koks esu. Ge­ra bu­vo gir­dė­ti jus ar jū­sų vai­kus sa­kant: „Tai mū­sų ku­ni­gė­lis.“ Sten­giau­si jus su­pras­ti, bet gal ne vi­sa­da mo­kė­jau... Jei per tuos me­tus įstri­go nors vie­nas ma­no ge­ras žo­dis, jei nors vie­nu žings­ne­liu kas nors priar­tė­jo­te prie Die­vo, te­gul vi­sa tai to­liau au­ga jū­sų tikėjime“, – ku­ni­gas vi­sus lai­mi­no ir sa­kė, jog tai ži­no­da­mas jau­sis lai­min­gas.



Baig­ti ir ne­baig­ti dar­bai

Su ku­ni­gu Eu­ge­ni­ju­mi trum­pai pa­kal­bė­ti su­sė­do­me at­lai­dų iš­va­ka­rė­se. Pas­ku­ti­nę Pa­je­vo­ny­je šeš­ta­die­nio po­pie­tę jis dar lau­kė vit­ra­žų meist­rų. No­rė­jo, kad iš pa­ra­pi­jos išei­da­mas pa­lik­tų už­baig­tą vie­ną iš il­gus me­tus be­si­tę­su­sių dar­bų – į pa­sku­ti­nius du lan­gus įtvir­tin­tus vit­ra­žus.

Šio pro­jek­to prieš dau­ge­lį me­tų bu­vo ėmę­sis tuo­me­ti­nis kle­bo­nas J. Pe­čiu­ko­nis, bet dėl įvai­rių prie­žas­čių pa­baig­tu­vės vis nu­si­kel­da­vo į atei­tį.

Klys­ta tas, kas gal­vo­ja, jog dva­si­nin­kai, o ypač tie, ku­rie pa­skir­ti į kai­mo pa­ra­pi­jas, tu­ri pa­kan­ka­mai lais­vo lai­ko. Be­veik pen­kio­li­ka me­tų Eu­ge­ni­jui Nau­ja­liui Pa­je­vo­ny­je pra­te­kė­jo kaip upe­lio van­dens sro­vė – ne­grįž­ta­mai.

Iš Ma­ri­jam­po­lės ki­lęs jau­nuo­lis po ku­ni­gys­tės šven­ti­mų pus­penk­tų me­tų dir­bo vi­ka­ru Vil­ka­viš­ky­je. Tas is­to­ri­nis lai­ko­tar­pis bu­vo pa­lan­kus ku­ni­gys­tei: jau­ni­mo sam­bū­riai, sto­vyk­los, eks­kur­si­jos, bend­ras žmo­nių dva­si­nis pa­ki­li­mas bu­vo tar­si pri­se­gęs spar­nus.

Su to­kio­mis nuo­tai­ko­mis ku­ni­gas Eu­ge­ni­jus Nau­ja­lis iš­vy­ko ir į Pa­je­vo­nį kle­bo­nau­ti. Bet pa­čiam te­ko sa­vo gy­ve­ni­mu pa­tik­rin­ti po­sa­kio, kad „kle­bo­ną ly­di du da­ly­kai: re­mon­tai ir apkalbos“ taik­lu­mą.

„Kai ga­vau vys­ku­po pra­ne­ši­mą, jog rei­kės iš­si­kel­ti iš Pa­je­vo­nio, pir­miau­sia per­bė­go min­tis, ko­kie bu­vo ma­no no­rai į čia atei­nant ir ką da­bar pa­lie­ku. No­rė­jau pa­da­ry­ti daug, ta­čiau ne vis­kas pa­si­se­kė. Grin­dų, šven­to­riaus tvar­ky­mas – ir vis sko­los, sko­los... Sto­go re­mon­tas bu­vo stam­biau­sias pa­sku­ti­nis at­lik­tas dar­bas. Taip ir bai­gė­si ma­no kadencija“, – sa­vik­ri­tiš­kai kal­bė­jo kle­bo­nas.

Dva­si­nin­kas juo­ka­vo, jog jam, pa­lie­kan­čiam Pa­je­vo­nį, kaip ir stu­den­tams prieš eg­za­mi­ną, pri­trū­ko lai­ko vi­siems už­si­mo­tiems dar­bams at­lik­ti.



Mez­gė­si ry­šys

Jau­nas kle­bo­nas sten­gė­si įžieb­ti dva­si­nę ug­ne­lę, vie­nu me­tu net bu­vo du baž­ny­ti­nio jau­ni­mo cho­rai. Ta­čiau po ku­rio lai­ko ne­li­ko va­do­vo, pa­bi­ro ir jau­nie­ji pa­ra­pi­jie­čiai. Kle­bo­nas iš­gy­ve­na, kad per ma­žai tam sky­rė dė­me­sio.

O re­mon­tas? Jis bu­vo neiš­ven­gia­mas, kai po jau­no kle­bo­no ko­jo­mis įlū­žo baž­ny­čios grin­dys.

Bet ka­da ir bet kam E. Nau­ja­lis ga­lės ne­suk­lys­da­mas pa­sa­ky­ti, jog 1995–1996 me­tų san­dū­ros žie­ma bu­vo la­bai šal­ta. Ant­rą­ją Ka­lė­dų die­ną Pa­je­vo­nio baž­ny­čio­je lai­ky­da­mas pir­mas sa­vo mi­šias ku­ni­gas stin­go nuo šal­čio.

O su­šil­ti nė­ra kur – kle­bo­ni­jo­je ra­dia­to­riai su­spro­go. Su ūki­niais rei­ka­lais su­si­dū­ręs kle­bo­nas ir vė­les­niais me­tais vis dar idea­lis­tiš­kai ti­kė­jo, jog žmo­nės są­ži­nin­gi, ga­li­ma jų ne­kont­ro­liuo­ti.

Lai­mė, jog pir­mai­siais dar­bo Pa­je­vo­ny­je me­tais at­si­ra­do su­pra­tin­gų žmo­nių, ku­rie net ne­pra­šo­mi su­rin­ko pi­ni­gų, re­mon­ta­vo.

Ki­ta ver­tus, kle­bo­nui „pir­mas krikš­tas“ išė­jo į ge­ra: šal­to­je kle­bo­ni­jo­je nė­ra ko už­si­bū­ti, to­dėl jau pir­mą žie­mą jis išė­jo lan­ky­ti pa­ra­pi­jie­čių, su­si­pa­ži­no su kraš­to žmo­nė­mis.

Nuo pat pir­mų die­nų ku­ni­gas žmo­nėms sa­ky­da­vo, jog atei­na pas juos kaip į sa­vo na­mus, to­dėl ir no­ri bend­rau­ti kaip su sa­vai­siais. Da­bar ga­li­ma tik pa­si­juok­ti pri­si­mi­nus, kaip pa­ra­pi­jie­čiai rū­pi­no­si pa­mai­tin­ti kle­bo­ną: pri­do­va­no­jo tiek viš­tų, kad te­ko su­si­kal­ti viš­ti­dę, o kiau­ši­nių ku­rį lai­ką už­te­ko iki so­ties.

E. Nau­ja­lis iš Pa­je­vo­nio iš­si­neš ir gra­žiau­sius pri­si­mi­ni­mus apie pa­siau­ko­ju­sius baž­ny­čios cho­ris­tus bei jų va­do­vą Fi­le­mo­ną Bruz­gu­lį.



Per­so­di­na­mas au­ga­las

Su ku­ni­gu E. Nau­ja­liu kal­bė­jo­mės apie ku­ni­go tar­nys­tę, apie tai, kad ka­žin kiek pa­ra­pi­jų žmo­nių šir­dis pa­lies tai, jog po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI šiuos me­tus iki ki­tų me­tų bir­že­lio vi­du­rio yra pa­skel­bęs Ku­ni­gų me­tais.

Dva­si­nin­kai daž­nai per­ke­lia­mi iš vie­nos pa­ra­pi­jos į ki­tą. Ir nie­kas ne­klau­sia, kaip tam „per­so­di­na­mam medeliui“ ge­riau, kiek jis bus pa­lais­ty­tas ir pa­rams­ty­tas žmo­nių dė­me­siu bei pa­gal­ba.

Ku­ni­gas Eu­ge­ni­jus sa­kė, jog per ke­tu­rio­li­ka me­tų ne­ma­lo­nūs da­ly­kai pa­dir­gi­no ner­vus ir svei­ka­tą. Gal kle­bo­no klai­da bu­vu­si ta, kad dau­ge­lį dar­bų da­rė iš idė­jos, už­si­dė­da­mas naš­tą sau, o žmo­nės ne­sup­ra­to, ka­da ir kaip jie ga­lė­tų bū­ti pa­gal­bi­nin­kais.

Be­veik vi­sus tar­nys­tės me­tus Pa­je­vo­ny­je ku­ni­gas Eu­ge­ni­jus ap­tar­na­vo ir Lan­ke­liš­kių pa­ra­pi­ją. Su­si­da­rė įspū­dis, jog tos vie­to­vės, ku­rio­je nė­ra nuo­la­ti­nio kle­bo­no, bend­ruo­me­nė la­biau su­si­tel­kia ir žmo­nės be at­ski­rų nu­ro­dy­mų pa­da­ro tai, apie ką ki­to­je pa­ra­pi­jo­je rei­kia nuo­la­tos pri­min­ti, pa­pra­šy­ti.



Gė­rio bu­vo dau­giau

Ta­čiau ge­rų da­ly­kų – be­ga­lės, ir juos vi­sus iš­var­dy­ti rei­kė­tų la­bai daug lai­ko bei vie­tos.

Pa­je­vo­ny­je kle­bo­ną pra­džiu­gi­no tvir­tas žmo­nių ti­kė­ji­mas, kai jie už­si­pra­šy­da­vo šv. Mi­šias mels­da­mi Die­vo pa­gal­bos sau ar sa­vo ar­ti­mie­siems li­gos at­ve­ju. Ku­ni­gas no­rė­tų, kad ir atei­ty­je pa­je­vo­nie­čiams šv. Mi­šių, baž­ny­čios lan­ky­mas bū­tų ne kaip ka­ta­li­kų pa­rei­ga, bet kaip jų dva­sios at­gai­va.

„Jei ne­pa­žįs­ti sa­vo klai­dos, tai ne­pa­žįs­ti sa­vęs, bet jei pa­sa­kai, jog tu su­kly­dai, ta­da ži­nai, ku­rio­je vie­to­je tau rei­kia pasitaisyti“, – po­kal­bio pa­bai­go­je kun. E. Nau­ja­lis pri­si­mi­nė vil­ties įžie­bian­čius kaž­ku­rio šven­to­jo žo­džius. Juos drą­siai pri­si­tai­ko sau ir pa­ta­ria iš­girs­ti vi­siems žmo­nėms.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas