„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-24 08:31

Dalinkitės:  


Atodangos

Žalingos viešosios informacijos nauda



Šią savaitę socialdemokratų partijai atstovaujanti Vokietijos teisingumo ministrė Brigitte Zypries paskelbė, jog vaikus auginančios homoseksualų poros savo atžalas auklėja lygiai taip pat, kaip ir heteroseksualai. Vokietijos vyriausybės užsakymu Bambergo universitete atliktas tyrimas, ministrė teigimu, rodo, jog gėjų ar lesbiečių šeimose išauga tokie pat „normalūs“ vaikai, kaip ir tradicinėse šeimose. Vokiečių ministrė ragina užtikrinti homoseksualių piliečių lygiateisiškumą šeimos, mokesčių teisės srityse.

Kol B. Zypries Lietuvoje už akių dar niekas neišrašė administracinės baudos, o šią informaciją paskelbusios šalyje registruotos žiniasklaidos neįspėjo ar neatėmė licencijos už homoseksualizmo propagandą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ėmėsi tobulinti daugel ratilų – ir ypač užsienyje – sukėlusį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio (pavadinkime jį NANVIP) įstatymą. Ko gero, šis iššūkis vertas jos efektingai pasiektos pergalės šalies vadovo rinkimuose.

Suprantama, visų pirma „groja“ nemažos ambicijos: vos išrinkta D. Grybauskaitė „Verslo žinioms“ pareiškė, jog Seimo priimtas ir Valdo Adamkaus nepasirašytas įstatymas „turi aiškių homofobijos požymių“, o ji nežada remti nė vieno pamatines žmogaus teises pažeidžiančio įstatymo. Tačiau Seimui atmetus jos pirmtako veto ir reikalaujant konstitucinei tvarkai, ji buvo priversta pasirašyti prieštaringą aktą veik pirmąją savo darbo dieną. Išvykusi pirmojo savo užsienio vizito į Švediją, žiniasklaidos teigimu, toje šalyje sulaukė kur kas daugiau klausimų dėl šio įstatymo raidės ir dvasios nei dėl Lietuvos ūkio padėties.

Šį pasiryžimą iš tikrųjų galėtume laikyti pirmu autentišku Prezidentės ir jos komandos veiksmu. Lietuvos viešojoje erdvėje jis atrodys kur kas mažiau efektingai už kone kasdien D. Grybauskaitės įvairiems valdžios pareigūnams skaitomus moralus. Tačiau tai, kaip jis bus įgyvendintas, taps labai svarbiu lakmuso popierėliu, iš kurio jau bus galima spręsti apie sostinės S. Daukanto aikštėje kaupiamą ideologinį, intelektinį ir politinį potencialą.

Reikalas tas, jog NANVIP įstatymo problema yra iš pasaulėžiūros srities. Užkietėję dabartinės koncepcijos kritikai klausia, kaip galima įgyvendinti įstatymo nuostatą apie tai, kad „viešoji informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis <...>“. Ta proga siūlydami prisiminti, jog šiuolaikinės informacijos srautai yra globalūs, bent pusė šalies gyventojų aktyviai naudojasi internetu (nepilnamečių, kuriems „apsaugoti“ įstatymas ir yra paskirtas, – dar daugiau), o populiariausios jo svetainės – socialiniai, pokalbių tinklai, pramogos ir seksas.

Ir jeigu interneto keliamo informacijos sklaidos perversmo nesugeba sustabdyti nuo jo tiesiogiai nukenčiantis žiniasklaidos, telekomunikacijų ar pramogų verslas, politikų pastangos šioje srityje gali būti tik apgailėtinos. Juk nekalbame apie Šiaurės Korėją, ar ne? Šią problemą greičiausiai supranta ir didžioji dauguma nuosaikesnių „žalingos informacijos“ ribojimo šalininkų, akivaizdžiai nerandantys nei priemonių, nei svertų realizuoti savo požiūrį. Todėl galutinę tokių įstatymų redakciją jau nebe pirmą kartą suformuluoja tariamai „aiškius“ atsakymus siūlantys populistai. Visais sveiko proto požiūriais patrauklios Tėvynės sąjungos skelbiamos darnios šeimos idėjos neįmanoma įgyvendinti vien tik spaudant balsavimo mygtukus Seimo salėje.

Užtat spaudant mygtukus galima užtikrinti biurokratų gerovę. Tai antroji konceptuali problema, į kurią galėtų atkreipti dėmesį Prezidentės sudaryta darbo grupė. Vos užmetus akį į NANVIP įstatymą krenta į akis, jog išsamiausi jo straipsniai yra ne tie, kuriuose formuluojamos problemos, aptariami jų sprendimo keliai ir būdai. Ilgiausias yra tas, kuris apibrėžia žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas. Įstatymas atvirai jį paverčia cenzoriumi. Atrodytų, iš švento politikų naivumo, o iš tikrųjų – dėl intelektinio ribotumo. Tarsi nebūtų policijos, prokuratūros, saugumo, taip pat privataus ir kitokio kaltinimo praktikos teismuose.

Ekonominis šalies nuosmukis, biurokratijos „saulėlydžio“ lozungai išgąsdino valdininkiją. Seimo, Vyriausybės duris vis intensyviau varsto įvairiausių valdžios įstaigų išlikimo lobistai, siekiantys parodyti iniciatyvą kovoti su tikromis ir menamomis grėsmėmis visuomenei ir valstybei. NANVIP įstatymas užtikrino ne tik esamas darbo vietas žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje. Artimiausiu metu po tuo stogu spiesis dar daugiau klerkų. Žiūrėk, pasibaigus Seimo kadencijai – dar ir vienas kitas neišrinktas „eksseimūnas“ (ir dabar yra keletas tokių „etatinių“ pretendentų). Paradoksali politinė transformacija prisiminus, jog keletą paskutiniųjų metų visi, kas tik netingėjo, kalbėjo apie šios institucijos beprasmiškumą. Tačiau viltims uždaryti ir šį „kromelį“ bei sutaupyti daugiau nei milijoną litų mokesčių mokėtojų pinigų, regis, skamba laidotuvių maršas.

Kiek dar yra tokių valdžios institucijų, kurių atstovai tokiu būdu ieško ilgalaikio darbo garantijų? Nors atmetus stereotipus ir pažiūrėjus kitu kampu yra akivaizdu, jog šimtai kontroliuojančių, baudžiančių, reguliuojančių valdiškų namų politikams sukuria visuomeninės tvarkos iliuziją, mindo piliečių visuomenės iniciatyvas. O sunkmečiu – apskritai jas žudo.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas