„Santaka“ / Kopėme į kalną, kepėme „žuliką“ ir mokėmės pažinti tautas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-22 23:31

Dalinkitės:  


Vilkaviškiečiai iš Slovėnijos grįžo puikiai pailsėję, daug pamatę, patobulinę anglų kalbos žinias ir smagiai pabendravę.

Kopėme į kalną, kepėme „žuliką“ ir mokėmės pažinti tautas

Turbūt dar ilgai dalysimės įspūdžiais, parsivežtais iš Slovėnijoje vykusio tarptautinio jaunimo projekto „Kozijansko Jabloko“.

Dešimt Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro narių (dauguma – iš dramos studijos) su vadovėmis I. Viltrakiene ir I. Žilinskaite liepos 2 d. vidurnaktį autobusu pajudėjo Slovėnijos link. Šios šalies mieste Celje rinkosi ir latviai, danai, čekai bei patys projekto vykdytojai slovėnai.

Tolimas kelias neprailgo. Nuo pat pirmų minučių lietuvių komanda tapo lyg viena didelė šeima ir visas dešimt dienų veikė išvien.

Keliaudami aplankėme nuostabų Prahos senamiestį su viduramžius menančiais bokštais ir tiltais.

Liepos 3 d. pavakarėje svetingi slovėnai jau sveikino atvykusius lietuvius ir čekus, vėliau prisijungė latviai ir danai.

Pirmasis vakaras buvo paskirtas įsikūrimui ir susipažinimui. Kai kurie veidai jau buvo pažįstami iš pernai Latvijoje vykusio to paties projekto.

Nuo kito ryto prasidėjo aktyvi veikla: papusryčiavę ir prasimankštinę, visi 60 dalyvių išėjome į ekskursiją po Celje miestelį. Susipažinę su jo įžymybėmis ir pasiklausę istorijos, iškeliavome į Stari grad pilį, stovinčią ant aukšto kalno Celje miestelio pakraštyje. Jautėmės pakylėti. Viršuje atsivėrė nuostabi panorama, keletas aplinkinių miestelių matėsi kaip ant delno.

Kitos dienos buvo ne mažiau įdomios. Aplankėme Logarska Dolina – Logarska slėnį Slovėnijos Alpėse, kur matėme Savinjos – upės, tekančios per Celje, pradžią, kuri vadinama Rinkos kriokliu. Slovėnija atskleidė visą savo grožį: krištolinius purslus žarstantys kriokliai, didingi kalnai, paslaptingos uolos... Dienos įspūdžius vainikavo nacionalinis Čekijos vakaras, kur čekai mus supažindino su savo valstybe.

Surengėme žygį ir į Šmartinsko ežerą. Plaukiojome po jį kruiziniu laiveliu ir gėrėjomis mums neįprastais vaizdais.

Danų vadovė pakvietė visus į savotiškas dirbtuvėles, kur piešėme įvairiausiomis priemonėmis ir ant įvairių objektų, pavyzdžiui... ant draugo skruosto. Galėjome pasidaryti ir suvenyrinių lėlyčių ar nusipinti originalią apyrankę.

Vieną dieną ištvermingesni projekto dalyviai išmėgino ir labai ekstremalų žygį: kopė į trisdešimties metrų aukščio visiškai statų kalną. Trys profesionalūs alpinistai padėjo nepatyrusiems kopėjams prisisegti saugos diržus, o visa kita jau priklausė nuo paties kopėjo. Kai kas tikrai gavo daug adrenalino!

Lankėmės po atviru dangumi įrengtame Rogatec muziejuje, šiek tiek primenančiame lietuviškas Rumšiškes. Ten sužinojome daugiau apie slovėnų buitį ir gyvenimą praeityje. Galėjome patys pasidaryti piemenėlių kadaise darytas dūdeles, išmokti slovėniškų šokių ir žaidimų bei išsikepti „žuliką“ – mažą duonos kepalėlį. Po to vykome į Podčetrtek bažnyčią ir šokolado namus.

Drąsos pareikalavo ir plaukiojimas kajakais (vienvietėmis valtelėmis, panašiomis į baidares) Šmartinsko ežere. Tai buvo ne taip paprasta, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio...

Buvo rengiami ir smagūs nacionaliniai vakarai. Jų metu galėjome geriau pažinti svetimas tautas. Mes, lietuviai, savo nacionaliniame vakare ir vaidinome, ir pristatėme gimtą šalį. Savo išradingumu ir vadovės I. Viltrakienės pastangomis nustebinome ne vieną užsienietį.

Liūdniausia buvo aštuntoji, paskutinė, diena. Pusryčiai – paskutinis momentas, kai šešiasdešimt dalyvių iš penkių šalių buvo kartu. Pavalgius iškart teko atsisveikinti. Ne paslaptis – buvo ir ašarų. Su slovėnais susidraugavome taip, kad atsisveikinant apsikabinus nesinorėjo paleisti vieniems kitų.

Deja, pabaiga turėjo ateiti. Bet tai tik atnešė pradžią naujiems planams, kurie galėtų vėl sujungti skirtingas šalis. Taip norėtųsi dar kartą susitikti...

Šis tarptautinis projektas ir kelionė mums davė neapsakomai daug. Pamatėme nuostabią šalį, gėrėjomės nepaprasta gamta. Susipažinome su skirtingomis Europos kultūromis. Parsivežėme naujos patirties bei begalę įspūdžių. Ir, be abejo, susiradome naujų draugų. Niekada to nepamiršime.



Gedmina ŠUMAKARYTĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas