„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-17 08:07

Dalinkitės:  


Atodangos

Pasiūlymas Lietuvos politikams: pagauk latvišką kampą



„Vyriausybei toliau karpant viešąsias išlaidas, Seimas nutarė iki 6 procentų sumažinti gyventojų pajamų mokestį žmonėms, kurie verčiasi rinkdami uogas, grybus bei vaistažoles.“

„Vienintelis šalies ekonomikos gyvybę palaikantis 666 mln. Lt vertės projektas – tebesitęsianti nacionalinės bibliotekos statyba.“

„Jeigu Vyriausybė padidins PVM iki 24 proc., didžiausią šalyje laisvalaikio ir pramogų centrą valdanti kompanija žada nutraukti verslą.“

„Šalyje veikiantys bankai neoficialiai grasina Vyriausybei kitąmet pakelsią vidutines palūkanas iki 20–30 procentų, jeigu bus patvirtinta „paramos hipotekos skolininkams programa“, leisianti sunkumus patiriantiems gyventojams „laikinai“ užšaldyti 10–15 proc. dydžio skolos dalies ir palūkanų grąžinimą.“


Praėjusiojo amžiaus pabaigoje teko girdėti posakį, kad politikai brangiai sumokėtų, jeigu galėtų išvakarėse perskaityti, kas spausdinama rytdienos laikraščiuose. Atsiradus internetui, rytdienos laikraščių tekstų reikšmė, suprantama, sumažėjo. Tačiau tai dar nereiškia, jog spausdintos žiniasklaidos pranešimuose galima atrasti tik praeitį. Ypač jeigu laikraščiai leidžiami kaimyninėje šalyje, kurios ūkio dinamikos kreivės kryptis, ekspertų požiūriu, tik keliais mėnesiais lenkia Lietuvos ekonomikos ateitį. Yra sakoma, jog norint pažiūrėti į tai, kas Lietuvos laukia po kokio pusmečio, užtenka pasiskaityti anglų ar rusų kalba leidžiamus latviškus laikraščius. Pastraipa aukščiau pateiktos citatos – kaip tik iš ten. Be to, visiškai šviežios – tik šios savaitės.

Jeigu diduma vietos ir užsienio ūkio ekspertų kalbėdami apie bendras Baltijos šalių ūkio tendencijas neklysta, į latviškos spaudos antraštes galima žiūrėti bent trimis kampais. Pirmasis – smailas: galvą į smėlį įkišusio stručio poza, teigiant, jog Latvijos padėtis yra labai specifinė, o lietuviškoji tikrovė nuo jos unikaliai skiriasi. Antras – bukai siaubingas: jeigu padėtis Lietuvoje dugną pasieks po pusmečio, žiemą jau nebebus prasmės mažinti GVP grybų rinkėjams. Nebent kokiems „pavažiavusiems“ optimistams, kurie mėgins prasimanyti pragyvenimui daužydami varveklius.

Prieš aptariant trečiąjį rakursą, pravartu atkreipti dėmesį į dar kelias citatas.

„Struktūrinės reformos – tai valstybės funkcijų revizija, o ne tik atlyginimų karpymas, darbuotojų atleidimas ir valstybinių agentūrų pavertimas valstybinėmis įmonėmis.“

„Apkarpyti valstybės biudžetą galima visada, kol ten yra pinigų, tačiau problema ta, kad Vyriausybė iki šiol negali pateikti naujų valstybės funkcijų versijos.“

„Vyriausybė šiuo metu blaškosi kiauroje valtyje, karštligiškai semdama plūstantį vandenį, užuot mėginusi atrasti ir užkimšti skylę. Neįmanoma atgauti visuomenės pasitikėjimo viešai nepaskelbus bendravisuomeninių tikslų.“

„Koalicinės Vyriausybės partijos valdo ministerijas atskirai kaip feodalai, be bendros politikos.“


Taigi, absoliuti dauguma Latvijos visuomenės veikėjų, kurių viešas žodis toje šalyje dar tebeturi svorio (tarp jų ir buvusi šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga), vienu balsu teigia, jog drastiškas viešųjų išlaidų karpymas siekiant buhalteriškai „suvesti“ galą su galu (tai, kas svarbiausia paskolas teikiančiam Tarptautiniam valiutos fondui), neturint aiškios šalies ateities vizijos, galų gale yra toks pat pražūtingas, kaip ir visiškas viešųjų finansų Pandoros skrynios atidarymas, siekiant paskatinti vartojimą. Pasiklausius šią savaitę jau lietuviškame Seime vykusių debatų prieš patvirtinant prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktą ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus kandidatūrą, pasirodė, jog kalbos sukosi kaip tik apie šiuos du politikos kraštutinumus.

Viena margos opozicijos dalis apskritai nieko nesiūlė. Socialdemokratai, man taip pasirodė, kaip tik ir gąsdino visuotinio grybavimo perspektyva ir reikalavo didesnių valstybės investicijų. Gi premjeras teigė, jog taupymo politikos pabaigos pasekmės bus 13 mlrd. Lt biudžeto skylė. Taigi skolos „mūsų vaikams ir vaikaičiams“.

Toji A. Kubiliaus pranešimo dalis, kurioje buvo kalbama apie struktūrines reformas iš esmės, ir buvo trumpiausia. Ministras pirmininkas pabrėžė tikįs, kad jo vadovaujamos Vyriausybės pradėta aukštojo mokslo reforma bus sėkminga. Kitos būtinos valdymo ir viešosiomis išlaidomis finansuojamų institutų bei jų funkcijų reformos buvo abstrakčiai pažadėtos rudeniop. Čia ir slypi didžioji valdančiosios koalicijos mįslė. Aukštojo mokslo reformos paketas, kurį į valdžią atsinešė Liberalų sąjūdis, buvo aiškiai matomas, diskutuotas bent porą metų anksčiau. Nesiimu spėlioti, ar dabar valdančios partijos į pernai metų rinkimus ėjo turėdamos bent reformų gaires ar apčiuopiamas valstybės valdymo pertvarkos vizijas, kurias kaip tik dabar būtų metas versti įstatymais. Šiuo metu Seime daugiau jokių gairių nėra. Galbūt tik iliuzijos šiuolaikinės komunikacijos srautuose apsaugoti lietuvius nuo žalingos informacijos. Nuo jų iki diskusijų apie GVP grybų bei uogų rinkėjams sumažinimą daug trumpesnis žingsnis nei daugeliui atrodo.

Ar iš tikrųjų būsimoji informacija spaudoje taip brangiai kainuoja? Latvių spauda internetu pasiekiama nemokamai, nebent būtų pripažinta žalinga.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas