„Santaka“ / Ilgametis policijos pareigūnas reformą kaltina neskaidrumu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-13 07:43

Dalinkitės:  


Prieš dešimtmetį aukštas pareigas Vilkaviškio rajono Policijos komisariate palikęs Albinas Miliauskas dabar užsiima advokato praktika.

Autorės nuotr.


Ilgametis policijos pareigūnas reformą kaltina neskaidrumu

Eglė KVIESULAITIENĖ

Prieš dešimtmetį Policijos komisariatą palikusį aukštą pareigūną Albiną Miliauską daugelis vilkaviškiečių dar prisimena. Mat iš mūsų rajono kilęs, o vėliau tardytoju ir policijos komisariatui vadovavusio Juozo Gabraičio pavaduotoju buvęs pareigūnas Vilkaviškyje dirbo beveik du dešimtmečius. Nuolat į mūsų rajoną atvykstantis A. Miliauskas neatmeta galimybės, kad netrukus gali vėl sugrįžti į gimtuosius kraštus, tik dabar nebe kaip policininkas, o kaip advokatas.

– Gimtąją Suvalkiją palikote dėl aukštesnių pareigų Dzūkijoje. Ar pritapote svetimame krašte?

– Iš Vilkaviškio išvažiavau 1999-aisiais. Tuomet gavau pasiūlymą dirbti Lazdijų policijos komisariato viršininku. O kaip sakoma, blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Manau, kad siekti karjeros – sveikas noras. Kildamas pareigomis tobulėji, įgauni vis kitokių žinių ir su kiekvienu laipteliu vis kažką naujo gauni. Kadangi pareigų niekas per prievartą nepiršo, į Lazdijus vykau ne prievolės atlikti, o savo noru – gan greitai šis miestas tapo savu. Be abejo, priprasti ir prisitaikyti teko. Juk kai iš Marijampolės atvykau dirbti į Vilkaviškį, irgi kai kas atrodė neįprastai. Pavyzdžiui, pirmoji darbo diena savaitgalį… Buvo labai keista, kad miesto gatvės ne darbo dienomis tokios tuščios, tarsi negyvenamame krašte. Jaunam norėjosi daugiau šurmulio, veiksmo, o čia – tyla ir ramybė. Bet greitai įpratau. O į Lazdijus jau vykau subrendęs, tad miestelio ramybė nebestebino. Be to, mano pareigos įpareigojo prižiūrėti šio rajono gyventojų ramybę ir tvarką. Tačiau turiu pripažinti, kad Lazdijai tikrai netapo savesni už Vilkaviškį. Visuomet traukia sugrįžti į Suvalkiją, čia lankausi beveik kas savaitgalį.

– Kaip manote, ar tokias pareigas lengviau eiti savame, ar svetimame krašte?

– Manau, kad tai neturi labai daug reikšmės. Tiesiog nereikia žmonių skirstyti į „savus“ ir „svetimus“ – labiau ir mažiau „mylimus“. Kur bedirbtum, jauti atsakomybę dėl užimamų pareigų. Kartą, kai dar dirbau tardytoju Vilkaviškyje, teko vesti savo klasės draugo bylą. Mes vienas į kitą kreipėmės „tu“, normaliai bendravome, bet aš jį iškart įspėjau, kad kiekvienas turime savo kelią ir pareigas gyvenime: jis vienoje barikadų pusėje, o aš – kitoje. Jei tai būtų trukdę tyrimui, jis turėjo teisę mane nušalinti, aš – nusišalinti nuo tyrimo.

Per daugelį metų, užimdamas tam tikras pareigas, labai greitai supranti ir atsirenki, kas yra draugai, o kas draugystės siekia tik dėl naudos. Tad stengiesi riboti kontaktus ir gyventi gan uždarai.

– Policijos sistemoje dirbote tris dešimtmečius. Kaip vertinate dabartinę policijos reformą?

– Dažnai pavartau interneto tinklalapius, paskaitau straipsnius apie policijos veiklą, pasidomiu žmonių vertinimais. Daugiau nei du trečdaliai reformą vertina neigiamai. Dar nesutikau nei pareigūno, nei eilinio žmogaus, kuris būtų pasakęs, kad skirstyti komisariatus į „vyriausiuosius“ ir „teritorinius“ buvo protingas žingsnis. Manau, didžiausia nesąmonė, kai policijos automobiliui prireikia dvidešimt kelis litus kainuojančio oro filtro, o kad gautum vyriausiojo policijos komisariato vadovo „palaiminimą“ jį įsigyti, turi sudeginti benzino už keliasdešmt litų.

Keistai man atrodo net per žiniasklaidą reiškiami „apgailestavimai“, kad policiją palieka patyrę kadrai. Betgi iš tiesų dauguma jų ne patys palieka policiją, o jais tiesiog atsikratoma. Galime pasigilinti tik į tai, kaip buvo „nurašyta“ daugelis teritorinių policijos komisariatų vadovų. Apie du trečdaliai per specialiai sukurtas atrankas pasirodė „nebetinkami“. Mano nuomone, keisti policijos viršininką reikia tuomet, kai jis nebesusitvarko su darbu, dėl objektyvių priežasčių tampa nebetinkamas. Tuomet jį reikia atleisti iš užimamų pareigų, o ne organizuoti neva skaidrias atrankas. O dabar dėl kažkokių, gal tik reformas kūrusiems suprantamų, priežasčių buvo sugalvotos atrankos ir lengviausiu keliu atsikratyta tais, kurie paprasčiausiai „kažkam“ neįtinka…

– Per policijos komisariatų restruktūrizaciją Jūs netekote Lazdijų PK vadovo posto. Ar jaučiatės tapęs reformos auka?

– Tikrai nesijaučiu nusipelnęs to, ką gavau. Jei kažkam atrodo, kad maniau Lazdijų policijos komisariato viršininku būsiąs amžinai, tai tikrai taip nebuvo. Kadangi vadovas posto gali netekti dėl pavaldinių prasižengimų, dažnai pagalvodavau apie tai, ką daryčiau, jei tektų palikti pareigas. Turiu teisinį išsilavinimą ir didelį darbo stažą šioje srityje, tad prieš kelerius metus buvau įrašytas į advokatų sąrašus. Tačiau tikrai nemaniau, kad su manimi bus susidorota taip banaliai – surengus atranką, kurioje laimėtojas jau buvo numatytas iš anksto.

– Jūs, kaip ir buvęs Vilkaviškio PK vadovas, vienas iš nedaugelio, kurie savo teisę užimti pareigas gynėte teismuose.

– Jau vien pati formuluotė duoda tam pagrindo. Juk policijos restruktūrizacijos projekte aiškiai parašyta, kad atranka rengiama tik siekiantiems aukštesnio posto. O reforma numatė, kad teritoriniai policijos komisariatai netenka juridinio asmens statuso, tampa pavaldūs VPK, tad ir jų vadovų pareigos tampa žemesnės. Deja, ilgus metus komisariatams vadovavusiems patyrusiems pareigūnams buvo suorganizuota atranka pagal iš anksto numatytą scenarijų. Kai sužinojau, kad į Lazdijų PK vadovo vietą pasiūlyta pretenduoti ir vienam iš mano pavaldinių, nutariau atvirai pasikalbėti su Alytaus apskrities VPK vadovu. Jis man tiesiai atsakė, jog tikėjęsis, kad mane pavyks „išsaugoti“. Tik niekaip nesupratau, nuo ko mane reikėtų saugoti – nesijaučiau nei kuo nusikaltęs, nei ką blogo padaręs. Tesupratau tiek, kad viskam „diriguojama“ iš aukščiau. Tiesa, savo pokalbį su VPK vadovu įsirašiau ir teisme pateikiau kaip įrodymą, kad atrankos vyko neskaidriai. Bet teismui pasirodė, neva aš pats išprovokavęs tokio pobūdžio pokalbį. Administracinio teismo sprendimą apskundžiau aukštesnės instancijos teismui. Ką benutartų teismas, šiuo metu policijos sistemoje man teko „pensininko“ dalia. Pailsėjęs kelis mėnesius pajutau, kad vien „pensininkauti“ ne taip seniai penkiasdešimtmetį atšventusiam žmogui dar per anksti. Todėl vasaros pradžioje įkūriau advokato kontorą.

– Ar jums netrukdo tai, kad lyg ir buvęs vienoje barikadų pusėje dabar perėjote į kitą – anksčiau gaudėte nusikaltėlius, o dabar juos ginate?

– Yra nebūtinai taip, kaip atrodo iš šalies. Mūsų šalyje žmonės turi labai mažai teisinių žinių, todėl jų teisės nuolat pažeidinėjamos. Net pagal įstatymus kaltinamajam baudžiamojoje byloje gynėjas tiesiog privalomas. Jei jo nesamdo pats, skiria valstybė.

O kaip su nukentėjusiąja puse? Žmonės retai suvokia, kad ir aukos interesus kažkas privalo ginti, nežino, kokias teises turi nukentėjusioji pusė. Dabar į advokatus vis dažniau kreipiasi ne tik nusikaltėliai, įstatymų pažeidėjai, bet ir nukentėję asmenys. Kitiems pagalbos prireikia administracinėse bylose, kai jaučiasi neteisingai nubausti už Kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus ir kt. Advokatas kliento interesams gali atstovauti bet kuriame rajone, tad visai gali būti, kad atvyksiu į teismo posėdžius ir Vilkaviškyje ar sulauksiu klientų iš gimtojo miesto.

– Ar nesvarstote galimybės grįžti į gimtinę ypač dabar, kai su Lazdijais nebesaisto užimtos aukštos pareigos?

– Prisipažinsiu, kad vis dažniau apie tai pamąstau. Suvalkija traukia ir mano žmoną, nors ji kilusi ir ne iš šių kraštų. Čia likę mūsų giminės, pas kuriuos nuolat atvykstame, tėviškė. Taip atrodo, kad niekur ilgam ir nebuvome išvykę…






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas