„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-10 07:02

Dalinkitės:  


Atodangos

Atsisveikinant su Lietuvos monarchija



Labiau simboliška nė nebūna. Kadenciją baigiantis šalies prezidentas Valdas Adamkus neatvyko į Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XIII Seimo atidarymą. Forumo rengėjai tvirtina negavę net šalies vadovo pasveikinimo. Kokia katė Prezidentui perbėgo kelią į PLB – organizacijos, kurioje V. Adamkus visais laikais turėjo itin daug rėmėjų – renginį? Šalies vadovo atstovai tvirtina kvietimą „gavę pavėluotai“, kai Prezidento darbotvarkė jau „buvusi suplanuota“.

Pamiršęs, jog šį savaitgalį neišvengiamai baigsis ilgiau nei dešimtmetį trukusi V. Adamkaus epocha naujausioje Lietuvos istorijoje, sakytum – istorija su PLB tik nesusipratimas. Tačiau kadangi epochą šiek tiek pažįstame, galime įtarti, jog Prezidentas ar jo komanda turėjo jiems vieniems žinomų priežasčių tokia forma kepštelėti Vilniuje susirinkusiems tautiečiams iš viso pasaulio. O ypač jų lyderiams. Kadangi V. Adamkaus atstovai rimtu veidu nurodė, jog tuo metu Prezidentas priėmė Afganistano Goro provincijos gubernatoriaus svitą, kepštelėjimas yra panašus į pigų farsą. Juoba populiariausias V. Adamkaus visos antrosios kadencijos dienotvarkės punktas – jau tarsi anekdotas: „Šalies vadovas posėdžiauja su patarėjais ir dirba su dokumentais“.

Atsitraukęs nuo dokumentų V. Adamkus savo epochą baigia vienus kepštelėdamas, kitus – ištikimiausius savo rėmėjus – apdalydamais paskutiniais kadencijos valstybės ordinais. O dar žiniasklaidoje kažkodėl pasakoja apie savo vienatvę, neišsipildžiusią svajonę matyti Lietuvoje brandesnę piliečių visuomenę bei menkus, todėl rankas ir politines iniciatyvas supančiojusius, šalies vadovo įgaliojimus.

Šios godos – neįminta mįslė arba toks pat farsas. Politinė V. Adamkaus vienatvė prognozuota bent prieš ketverius metus, kada jis pats per patrankos šūvį nuo S. Daukanto aikštės atstūmė tuos, kurie atsisakė iškilmingai pakviesti, o vėliau odėmis garbinti iš klystkelių į šviesą visą tautą vedantį šalies vadovą. Jo parama pilietinei visuomenei taip pat buvo kažin kokia keista – tarsi varu varoma. Užtenka prisiminti Krekenavos agrofirmoje dirbusios ir apie atlyginimus „vokeliuose“ prabilusios Dalios Budrevičienės istoriją. Prireikė ištiso pusmečio, kol Prezidentas jai – patikėjusiai gražiomis „moralės autoriteto“ kalbomis – prisivertė paspausti ranką.

Konstitucinių įgaliojimų trūkumas – paskutinis ir turbūt svarbiausias antroje kadencijoje V. Adamkaus skelbtas mitas. Arba saviapgaulė. Jeigu prisidėčiau prie tų kolegų, kurie šiandien aktyviai analizuoja „pirmosios ir antrosios kadencijos problemą“, galėčiau sakyti, jog išrinktas 1998-aisiais V. Adamkus parodė, koks gali būti Respublikos prezidentas. Nuo 2004-ųjų jo valdymo pavyzdys rodė, kaip galėtų atrodyti Lietuvos monarchas, jei tik šalis būtų konstitucinė monarchija. Kyla įspūdis, jog prezidento įgaliojimų V. Adamkui buvo net per daug. Tikrasis įkvėpimas pagaudavo Prezidentą tada, kai jis buvo garbinamas, iš kažkur aukštai sakydavo iškilmingas kalbas, važiuodavo į užsienį (trūko tik personalinio lėktuvo), o iš ten pranešdavo apie išskirtinį (tačiau gal vis dėlto labiau įsivaizduojamą) savo vaidmenį sprendžiant konfliktus tarp ES didžiųjų.

Įtariu, jog kaip tik tokia yra Prezidento vidaus politikos kontroversijų priežastis. Jei tik būtų galėjęs – būtų tik moralus mums visiems skaitęs. O aktyviau veikė tik tiek, kiek jam daryti įtaką gebėjo įvairios ir toli gražu nevienalytės interesų grupės. Tiesą sakant, net epochos pabaigoje nemanau, kad buvęs Valstybės saugumo vadovas Arvydas Pocius, Turniškių epopėjos herojai jo aplinkoje, viešai melavęs buvęs jo patarėjas Haroldas Šinkūnas ar visa su „Leo LT“ projektu susijusi kompanija ir daug kitų pagarsėjusių veikėjų V. Adamkui – patys simpatingiausi žmonės.

Šiuo metu paprastai pabrėžiama, jog pagrindinių Prezidento pasiekimų derėtų ieškoti užsienio politikoje. Esą problema tik ta, kad objektyviai tuos nuopelnus įvertinti bus galima tik po kurio laiko. Galbūt. Pažymėčiau visai ką kita.

Jeigu politika būtų bent kiek susijusi su medicina, sakyčiau, kad ilgai brendusi, o 2003–2004 metais Lietuvoje sunkiai pergyventa Rolando Pakso (konkrečios asmenybės čia ne itin svarbios) istorija buvo vėžys. Prezidento apkalta – stiprios chemoterapijos kursas, po kurio nualintam visuomenės organizmui grėsė įvairiausios komplikacijos. Tegul sprendžia istorikai, kiek tuo metu dar sveiko kraujo ir valios priešintis politiniam plaučių uždegimui turėjo ši visuomenė, ar iš tikrųjų kaip tik V. Adamkus prezidento poste buvo labiausiai tinkantis antibiotikas. Ko gero, buvo likę keli žingsniai iki šios visuomenės politinio suvereniteto mirties. Per kokius trejus metus išsikapanojome. Todėl – sveikatos jums, pone Prezidente.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas