„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-03 07:17

Dalinkitės:  


Nemokama kelionė į namus V. Druniui džiaugsmo nesuteikė.
Laimos VABALIENĖS nuotr.

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Važiuodamas išklerusiu autobusu sutaupė litą



Vytas DRUNIS, vilkaviškietis:

– Daug kas iš vyresnės kartos animacinių filmų žiūrovų pamena filmuką, kuriame narsus, bet labai jau naivus veršiukas per audrą didvyriškai laikė už virvutės pririštą Žemę, kad ji nenukristų kaip vėjo nupurtytas obuolys. Panašiai nutiko ir man.

Marijampolės autobusų stotyje laukiau autobuso į Vilkaviškį. Buvo popietė. Iš Kauno atvykusį autobusą pirmiausia puolė šturmuoti gausus moksleivių būrys, o pagyvenę žmonės kaip visada liko jiems už nugarų. Man, kaip nelabai greitam, teko pastovėti prie durų.

Senas rusiškas autobusas braškėdamas savo surūdijusiomis skardomis kažkokiu būdu dar ritosi. Šios transporto priemonės „privalumus“ ja važiuojantys jau seniai keiksnojo. Lyjant per stogą gražiai lašnodavo ant keleivių galvų. Langų stiklai užstrigdavo, kai tik norėdavai juos praverti, o durys bevažiuojant pačios atsidarydavo kada tik panorėdavusios. Protingi žmonės pritaisė prie durų rankenos diržą, kad vairuotojas pasiektų iš savo vietos tuo diržu pridaryti atsidariusias duris. Tačiau vairuotojas privalo vairuoti, o ne laikyti nepaklusnias duris. Nežinau, kas tas duris laikė nuo Kauno iki Marijampolės, bet toliau ta pareiga teko man. Įlipęs paskutinis ištiesiau vairuotojui litą bilietui su nuolaida. Tačiau vairuotojas mano lito neėmė, tik šelmiškai mirktelėjęs mostelėjo ranka ir draugiškai paprašė prilaikyti važiuojant duris už to diržo, kad šios neatsidarytų. Nieko blogo neįtardamas mielai sutikau atidirbti už bilietą.

Autobusui riedant per miestą, ties gatvių posūkiais, durys taip ir stengėsi plačiai atsiverti ir išmesti mane lauk, bet aš įsikibęs abiem rankomis į diržą jas nesunkiai suvaldydavau. Išvažiavusi už miesto sena, patręšusi mašina visai šauniai įsibėgėjo ir stiprus priešpriešinis oro srautas ėmė lupti duris man iš rankų. Tarpais slidus diržas išslysdavo man iš rankų ir durys plačiai atsilapodavo. Kartą vos neišsiverčiau jas begaudydamas. Taip ir tąsė jos mane, o aš jas visą kelią iki Vilkaviškio.

Keleiviams tikriausiai tai buvo įdomi atrakcija, o man ne linksmybės buvo galvoje. Kai išlipau stotyje iš autobuso, rankos buvo visai nutirpę, kojos per pakinkius išdavikiškai virpėjo. O į vairuotoją iš piktumo negalėjau nė dirstelėti – įtaisė mat man malonų darbą už litą.

Pasirodo, ir šiais laikais dar yra naivuolių kaip tas veršiukas iš animacinio filmuko, visuomet pasiruošusių gelbėti pasaulį. O draugai ir po keleto metų man linksmai primena tą nuotykį ir sako: „Kas tau ta krizė – tu visuomet ir visur sugebėsi uždirbti litą“. Jiems bepigu juoktis – jie nelaikė tų durų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas