„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-03 07:02

Dalinkitės:  


Atodangos

Skalpelis be narkozės – labai skaudės!



Viešumo protrūkis. Laikotarpius, kada Vyriausybės žmonių žiniasklaidoje tenka ieškoti su žiburiu, keičia kiti, kai rodos, kad Premjeras ir jo komanda tą tik ir teveikia – skuba iš vieno TV kanalo į kitą. Šią savaitę „Lietuvos ryto TV“, Baltijos TV ir „Žinių radijas“ ištransliavo Andriaus Kubiliaus žinią – sunkumai nesibaigė, taupymo politika bus tęsiama, o mokesčiai neišvengiamai didės.

Nebūtų nieko naujo. Vis dėlto sunku neišgirsti prieštaringai skambančios Premjero frazės: „Jeigu nieko nedarytumėme, kitąmet Lietuvos ekonomikos nuosmukis būtų mažesnis – apie 4 proc., tačiau biudžeto deficitas pasiektų iki 13 proc.“. Pirmoji šios frazės dalis pažodžiui gali atvirai šokiruoti: Ministras Pirmininkas tarsi pripažįsta, jog ne tik globali krizė, bet ir Vyriausybės taupymo politika smukdo Lietuvos ekonomiką. Tačiau alternatyva, A. Kubiliaus požiūriu, tai – ilgas, chroniškas Lietuvos ūkio ir visos valstybės negalavimas.

Šis bei tas. Bent jau aišku, jog net per įtemptą sunkmečio pusmetį niekas nesugebėjo įtikinti Lietuvos Premjero, kad kelią į tamsaus tunelio pabaigą galėtų paspartinti kokie nors vartojimo skatinimo ar viešųjų išlaidų didinimo pranašumai, apie kuriuos populiariai kalbama pasaulyje. A. Kubilius renkasi iš praėjusiojo amžiaus Rytų Europoje labiau pažįstamą „šoko terapijos“ metodą. Tikslas – finansų sistemos sveikata: „Geriau turėti mažiau stabilios vertės pinigų, negu daugiau – beverčių“ (L. Balcerowiczius). Premjeras, reikia manyti, ir visa Vyriausybė tiki, jog ne tik šviesa tunelio gale, bet ir pats šviesiausias rytojus laukia tų šalių, kurios sunkmečio dugną pasieks turėdamos sveiką finansų sistemą. Į tokias šalis plūstelės investicijos. Taigi tokios ir atsigaus greičiausiai. Yra begalės priežasčių, kodėl prieš beveik dvidešimt metų Lietuvoje pradėtos reformos galų gale įgavo iki šiol nepakitusius LDDP deleguoto premjero Adolfo Šleževičiaus „kapitalizmo versijos“ kontūrus. Krizė – miglota galimybė juos bent jau gerokai aplamdyti.

Dienotvarkė – euro įvedimas 2012 metais. Mastrichto kriterijai, kurie suteikia bilietą į euro zoną, yra labai aiškūs: ne didesnis nei 1,5 procentinio punkto už trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkį lito nuvertėjimas (šiuo metu visai pakenčiamas rodiklis), ne didesnė nei 60 proc. šalies BVP valstybės skola (smunkant ūkiui ji sparčiai didėja), ne didesnis nei 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficitas (per pirmuosius penkis šių metų mėnesius – jau 4 proc.), stabilus dabartinis euro ir lito santykis (pamirškite devalvacijos variantą) bei ilgalaikių palūkanų norma, neviršijanti trijų geriausius rodiklius turinčių ES šalių vidurkio (čia – kol kas beviltiška).

Jeigu A. Kubiliaus pasirinkimas yra būtent toks, šio varianto rizikos didžiulės. Pirmoji: „šoko terapijos“ variantas nenumato „rūkymo pertraukėlių“ ar laikino visuomenės atsipūtimo atpalaidavus diržus. Pasak XIX–XX a. britų liberalų premjero Davido Lloydo George‘o (1863–1945): „Nėra nieko pavojingiau už bandymą įveikti bedugnę dviem šuoliais“. Mėginimo darsyk atsispirti pasekmes tiesiogine bei perkeltine prasme nesunku numanyti. Antra vertus, orientacija į eurą šiais laikais taip pat gali būti rizikinga, mat iki šiol nėra aišku, ar Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir kitų ES didžiųjų šalių ūkis gebės po krizės būti konkurencingas. Trečia abejonė kyla dėl šios visuomenės gebėjimo solidarizuotis sunkmečiu. Bene kiekvieno socialinio sluoksnio, luomo, kastos ar klasės (marksistų požiūriu) atstovai jaučiasi esą verti išskirtinės paramos ar išskirtinai mažesnių mokesčių. Net „nacionalinis“ verslas, paskutiniaisiais metais atpratęs nuo sveikos konkurencijos, kliudęs užsienio investicijoms ir už trigubą kainą prisisiurbęs prie viešųjų užsakymų ir ES paramos fondų.

Jeigu iš tiesų tokia paskutiniųjų Premjero pareiškimų interpretacija bent jau netoli tiesos, sakyčiau, jog be makroekonomikos orientyrų trūksta dar kai ko. Turiu galvoje būtiną ir aiškią „valstybės minimumo“ deklaraciją. Tai klausimas apie minimalias valstybės funkcijas ir garantuotą socialinę paramą: savotiškas ribas, už kurių ši Vyriausybė trauktis neketina, net jeigu, toliau blogėjant ūkio būklei, iškiltų grėsmė euro įvedimo dienotvarkei. Kas yra paskutinis šios Vyriausybės bastionas: funkcionuojančios bendrojo lavinimo švietimo ir teisėsaugos sistemos? Kokias mažiausias (išgyvenimo) socialines pašalpas ir pensijas valstybė įsipareigoja ginti nepaisant jokių aplinkybių? Kokias menkiausias sveikatos apsaugos paslaugas planuojama užtikrinti?

Jeigu Premjeras būtų sentimentalesnis, ko gero, pasakytų, jog visiems labai skaudės. Norintiems žinoti absoliučiai viską dar pridurtų, jog nuskausminamieji operacinėje – senokai pasibaigę. Taigi skalpelis be narkozės. Tie pranašai, kurie teigia, jog pernykštė žiema, palyginti su ateinančia, atmintyje liks it subtropikas – toli gražu nėra visiški bepročiai. Greičiau atvirkščiai. Taigi pasiruoškite rėkti, šaukti ar baubti ties sąmonės netekimo riba – niekas nesijuoks. Per dešimt šimtmečių, praėjusių nuo tada, kai kažkur Žemaitijos miškuose buvo nudaigotas misionierius Brunonas, buvo daug blogiau.

Su švente!



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas