„Santaka“ / Ar Lietuvai reikia genetiškai modifikuotų organizmų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-29 23:25

Dalinkitės:  


Ar Lietuvai reikia genetiškai modifikuotų organizmų

Europoje ir Lietuvoje nesiliauja diskusija dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įteisinimo. Tokie produktai atsirado neseniai, prieš 30–40 metų ir jų ilgalaikis poveikis žmogaus organizmui, genetikai, aplinkai nėra pakankamai moksliškai ištirtas.

Didžiausios pasaulyje genetiškai modifikuotų augalų augintojos – kviečių, kukurūzų – yra JAV, Argentina, Brazilija, Kanada. Jos kaltina Europos Sąjungą dėl Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimų nesilaikymo ir nenoro į savo rinką įsileisti GMO. Tačiau pagal ES 2001 m. direktyvą, ES valstybės, jei joms kilo abejonių dėl GMO vartojimo pasekmių žmogui ir aplinkai, gali sustabdyti GMO paskleidimą rinkoje.

Kodėl bijome GMO? Tai nauji produktai. Sukurti genų inžinerijos būdu jie įgyja natūraliai gamtoje augalams – kviečiams, kukurūzamas, rapsams ir kt. – ir pačiam augalui nebūdingų savybių. GMO atsparūs kenkėjams, chemikalams, naudojamiems kenkėjams ir piktžolėms naikinti. O kokios pasekmės? Kokia įtaka sveikatai, aplinkos įvairovei? Kokie genų dariniai gali pakenkti žmogui? Kol kas nėra ištirta, ar nauji junginiai gali sukelti gyvūnų, augalų ligas ar padidinti atsparumą antibiotikams, ar sukelti alergijas.

Modifikuotas augalas, būdamas atsparesnis, tiesiogiai įtakoja bioįvairovę – išstumia silpnesnius augalus. Atlikti tyrimai rodo, kad GMO veikia ir vabzdžius. Pavyzdžiui, bitės, pririnkę medaus genetiškai modifikuotuose augalų laukuose, praranda savo orientaciją ir dažnai neberanda kelio atgal į savo avilius.

Kai kurios valstybės laikosi nuomonės, kad turėtų būti laisvos nuo genetiškai modifikuotų organizmų zonos, kur nebūtų leidžiama auginti tokių augalų.

Visa Lietuva turi būti tokia teritorija, kurioje nebūtų leidžiama auginti genetiškai modifikuotų augalų, nes esame per maži ir kyla grėsmė, jog mūsų bioįvairovė bus pažeista.



Danutė BUDREIKAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas