„Santaka“ / Ar Lietuvai reikia genetiškai modifikuotų organizmų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-29 23:25

Dalinkitės:  


Ar Lietuvai reikia genetiškai modifikuotų organizmų

Europoje ir Lietuvoje nesiliauja diskusija dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įteisinimo. Tokie produktai atsirado neseniai, prieš 30–40 metų ir jų ilgalaikis poveikis žmogaus organizmui, genetikai, aplinkai nėra pakankamai moksliškai ištirtas.

Didžiausios pasaulyje genetiškai modifikuotų augalų augintojos – kviečių, kukurūzų – yra JAV, Argentina, Brazilija, Kanada. Jos kaltina Europos Sąjungą dėl Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimų nesilaikymo ir nenoro į savo rinką įsileisti GMO. Tačiau pagal ES 2001 m. direktyvą, ES valstybės, jei joms kilo abejonių dėl GMO vartojimo pasekmių žmogui ir aplinkai, gali sustabdyti GMO paskleidimą rinkoje.

Kodėl bijome GMO? Tai nauji produktai. Sukurti genų inžinerijos būdu jie įgyja natūraliai gamtoje augalams – kviečiams, kukurūzamas, rapsams ir kt. – ir pačiam augalui nebūdingų savybių. GMO atsparūs kenkėjams, chemikalams, naudojamiems kenkėjams ir piktžolėms naikinti. O kokios pasekmės? Kokia įtaka sveikatai, aplinkos įvairovei? Kokie genų dariniai gali pakenkti žmogui? Kol kas nėra ištirta, ar nauji junginiai gali sukelti gyvūnų, augalų ligas ar padidinti atsparumą antibiotikams, ar sukelti alergijas.

Modifikuotas augalas, būdamas atsparesnis, tiesiogiai įtakoja bioįvairovę – išstumia silpnesnius augalus. Atlikti tyrimai rodo, kad GMO veikia ir vabzdžius. Pavyzdžiui, bitės, pririnkę medaus genetiškai modifikuotuose augalų laukuose, praranda savo orientaciją ir dažnai neberanda kelio atgal į savo avilius.

Kai kurios valstybės laikosi nuomonės, kad turėtų būti laisvos nuo genetiškai modifikuotų organizmų zonos, kur nebūtų leidžiama auginti tokių augalų.

Visa Lietuva turi būti tokia teritorija, kurioje nebūtų leidžiama auginti genetiškai modifikuotų augalų, nes esame per maži ir kyla grėsmė, jog mūsų bioįvairovė bus pažeista.



Danutė BUDREIKAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas