Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-15 17:14

---

Privatus gyvenimas: ką galima ir ko negalima skelbti

Į skaitytojų klausimus atsako Marijampolės advokatų kontoros advokato padėjėjas Kęstutis ŽIEMYS.

– Kokie asmens duomenys laikomi informacija apie privatų žmogaus gyvenimą?



– „Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis“ (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Be tokių duomenų, kaip vardas, pavardė, asmens kodas ir požymiai, kaip lytis, gimimo data, pilietybė, šeimyninė padėtis, sunku išsiversti kasdieniniame šiandieniniame gyvenime. Tad dėl savo prieinamumo suinteresuotiems asmenims tokia informacija nėra laikoma informacija apie žmogaus privatų gyvenimą. Nors kaip išimtis tradiciškai laikomi informacija apie privatų žmogaus gyvenimą tokie duomenys, kaip telefono numeriai, elektroninio pašto, namų adresai.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 9 d. ypatingais asmens duomenimis laiko duomenis, susijusius su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Kaip tik šie duomenys ir laikomi informacija apie žmogaus privatų gyvenimą, nors narystė profesinėse sąjungose ir teistumas konfidencialumo prasme vertinami nevienareikšmiškai.

– Kokiais atvejais informacija apie žmogaus privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo?

– Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad „informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Be to, informacija apie viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.“

Taigi viešiesiems asmenims taikoma kur kas aukštesnė kartelė, kadangi visuomenei yra svarbu tokio asmens reputacija: teistumas, moralumas, elgsena ir kitos savybės, nes tokio asmens veiklos pasėkmės gali paliesti ar įtakoti daugelį visuomenės narių. Todėl tokiu būdu bandoma apginti viešąjį interesą.



– Kokiais atvejais įėjimas į būstą be gyventojų sutikimo yra teisėtas?

– Teisėtais įėjimais į būstą laikomi:

1) įėjimas į būstą remiantis teismo nutartimi;

2) vykdant teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ar įkeldinimo į jas;

3) įėjimas į būstą taikant procesines prievartos priemones – suėmimą, atvesdinimą, kratą, poėmį;

4) įėjimas į būstą operatyvinės veiklos subjektų, kurių veiksmai sankcionuoti įstatymo nustatyta tvarka: slaptas patekimas į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, jų apžiūra ir t.t.;

5) įėjimas į būstą ekstremalių situacijų atvejais: dėl gaisro, potvynio, dujų nutekėjimo, avarijos kanalizacijos ar vandentiekio komunikacijose ir panašiais atvejais, kai reikia gelbėti ne tik konkretaus būsto gyventojus, bet ir jų kaimynus ar kitus žmones.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---