„Santaka“ / Geriausias poveikis smurtautojams – didžiulės baudos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-26 07:56

Dalinkitės:  


Ikiteisminio tyrimo bylas dėl nepilnamečių patirto smurto nagrinėjantis teisėjas Vitalijus Krivičius rodė tamsaus stiklo spintelėje įrengtą vaizdo kamerą ir pasidžiaugė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas vienas iš pirmųjų šalyje įsirengė specialų nepilnamečių apklausos kambarį su slaptomis vaizdo kameromis bei specialia įranga ir apgailestavo, kad nepavyksta išspręsti problemos dėl psichologo.

Autorės nuotr.


Geriausias poveikis smurtautojams – didžiulės baudos

Eglė KVIESULAITIENĖ

Oficiali nusikalstamumo statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos. Nors dauguma nelinkę slėpti informacijos apie vagystes, plėšimus ar nužudymus, vis dėlto yra nemažai nusikaltimų, apie kuriuos nutylima. Ypač, kai nusikaltimai liečia vaikus ir prieš juos naudojamą smurtą.



Statistika neatspindi

Žinant, kokiais principais vaikai auklėjami asocialiose šeimose, galima suabejoti, ar tikrai šiais metais tik vienoje šeimoje vaikai patyrė smurtą. Būtent taip byloja statistika: per šiuos metus dėl smurto šeimoje rajone pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, kai ankstesniais metais net per mėnesį pasitaikydavo po kelis. Kodėl taip nutiko, galima tik spėlioti. Bet ši statistika tikrai nėra rodiklis, kad mūsų rajone prieš vaikus nebesmurtaujama. Greičiau tai atspindi visuomenės požiūrį: žmonės, matydami sumuštą vaiką, vis dar linkę manyti, jog į šeimos reikalus kištis nevertėtų, o kokiais metodais „auklėti“ vaikus – tik tėvų reikalas. Tuo tarpu teisėsaugininkai tvirtina, kad toks pasyvus visuomenės požiūris į smurtą – taip pat nusikaltimas.

Neseniai rajono apylinkės prokuratūroje vyko pasitarimas dėl smurto prieš vaikus, kuriame dalyvavo policijos, Socialinės pagalbos centro, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Prokurorai kreipėsi į visų institucijų atstovus, prašydami operatyviai reaguoti ir perduoti informaciją policijai, prokuratūrai apie galimus smurto šeimoje prieš nepilnamečius atvejus.



Tarnybos nepraneša

Prokurorai įsitikinę, kad kartais informaciją nuslepia ir tarnybos, privalančios pasirūpinti, kad vaikai šeimose jaustųsi saugūs. Mat pareigūnus pasiekė informacija, kad rizikos šeimose besilankantys socialiniai darbuotojai ne visuomet praneša apie įtariamą smurtą ir patys sprendžia, kokiais atvejais jau turėtų informuoti pareigūnus, o kokiais dar „galima palaukti“. Tokių svarstymų būti neturėtų. Kiekvienas įtarimas privalo pasiekti teisėsaugos institucijas ir tik jos, kontaktuodamos su socialinėmis darbuotojomis ir vaiko teisių specialistais, turi teisę priimti sprendimus, ar reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau tarnybos susiduria su kita problema: smurto auka ne visuomet nori ar sugeba įvardyti nusikaltimą, ypač, jei tai slėpti suinteresuoti suaugusieji. Jei, pavyzdžiui, mama vaikui liepia nepasakoti, kad jį sumušė neblaivus tėtis ar mamos draugas, mažametis to ir nesakys nepažįstamai „tetai“ ar „dėdei“. Pasitarime kalbėjusi psichologė Daiva Lenčiauskienė aiškino, jog bendraudama su vaikais kartais mato, kad mažametis kaip ir patyręs smurtą, tačiau apie tai kalbinamas vaikas nieko nepasakoja ir nėra apčiuopiamo pagrindo, kuriuo remiantis psichologė galėtų informuoti teisėsaugos institucijas.



Už dyką dirbti nenori

Beje, ir patiems teisėsaugininkams kyla problemų, kai dėl patirto smurto ar prievartos reikia apklausti mažametį. Tokiai apklausai reikia specialaus pasirengimo, psichologinių žinių. Pagal dabar galiojančius įstatymus, psichologas turi dalyvauti ikiteisminiame tyrime apklausiant mažametį. Tačiau rajono teisinės institucijos savo psichologo neturi, o kitų tarnybų psichologai nesuinteresuoti nemokamai dirbti šį darbą ir mano, kad jiems nepriklauso talkinti teisinėms institucijoms. Ši problema pastaruoju metu tapo itin aštri, nes prokurorai nebeišmano, kur kreiptis, kad nepažeistų įstatymų ir vaiko interesų apklausdami mažamečius.

Kai situacija labai sudėtinga, tyrimas atliekamas dėl lytinių nusikaltimų prieš mažametį, vaikas gabenamas į Vilnių, kur specialiai tokiems tikslams įsteigta tarnyba „Vaiko namas“. Joje dirba kvalifikuoti specialistai, yra specialios priemonės, kurių pagalba vaikas gali geriau paaiškinti, parodyti, kas buvo jam daroma, kokią prievartą ar smurtą jis patyrė. Mažamečiui ten suteikiama ir psichologinė pagalba – jis „Vaiko namuose“ pagyvena kelias dienas ar savaites. Į apklausą vyksta ir ikiteisminį tyrimą atliekantis teisėjas bei prokuroras. Tačiau šioje tarnyboje susidaro eilės, o įvykus nusikaltimui ne visuomet įmanoma laukti. Be to, prasidėjus sunkmečiui rajono teisėsaugininkai gauna vis mažiau lėšų tokioms kelionėms, tad geriausia problemą būtų spręsti vietoje.



Teisme – naujovė

Laimei, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas spėjo įsirengti nepilnamečių apklausos kambarį. Nors įgyvendinant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nepilnamečių apklausos kambariai turėjo būti įrengti visuose teismuose, vilkaviškiečiai – vieni pirmųjų iš ES fondų lėšų įsirengę tokias patalpas. Tam buvo skirta apie 20 tūkst. litų. Nepilnamečių apklausos kambariai turi būti įrengti pagal nustatytas normas, kad vaiko netrikdytų jį stebintys asmenys. Apklausos kambaryje įrengta nematoma vaizdo kamera, fiksuojanti pokalbį, kompiuterinė įranga. Vaizdo įrašą matyti gali kitame kambaryje esantys bylos dalyviai: ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras, kaltinamasis, advokatas ir kt. Tokiu būdu ne tik netrikdoma auka, bet ir užtikrinama, kad apklausos metu nepilnamečiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis.

Ikiteisminį tyrimą nepilnamečių bylose atliekantis teisėjas Vitalijus Krivičius aiškino, kad vaikų psichologo pagalba teisme būtina ne tik norint išgauti informaciją, bet ir įvertinant, ar ji neišgalvota, teisinga. Juk mažamečiai linkę fantazuoti, kitaip vertinti situacijas nei suaugusieji, todėl reikalingos specialisto žinios. Visuose rajonuose ši problema išspręsta: pagalbą bylose teikia įvairių vaikų ugdymo ar socialinės pagalbos įstaigų psichologai.



Už patyčias – tūkstančiai

Nors vaikų šeimose patiriamo smurto atvejų šiemet rajono teisėsaugininkams teko tirti mažiau, visgi pasitaiko nemažai vaikų tarpusavio smurto ir patyčių atvejų. Tiek paaugliai, tiek jų tėvai dažnai neįžvelgia nieko blogo, jei vaikai įsivelia į muštynes, pasityčioja iš draugų, filmuoja patyčių scenas, deda filmuotus smurto kadrus į internetinius portalus.

Pasitaiko atvejų, kad tėvai ir jų vaikai susimąsto tik tuomet, kai byla pasiekia teismą ir už neturtinę žalą priteisiamos nemažos sumos pinigų. Dažnai net nereikia, kad civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos teismui pateiktų nukentėjusioji pusė. Neseniai pati rajono apylinkės prokuratūra ėmėsi ginti draugų patyčias patyrusios nepilnametės interesus. Mergaitę draugės tąsė už plaukų, mušė kitų akivaizdoje. Teismas nukentėjusiajai priteisė 8 tūkst. neturtinei žalai atlyginti. Šią sumą mergaitei turės sumokėti ją skriaudusios draugės tėvai.

Nenuostabu, kad tokį teismo sprendimą išgirdusius skriaudikės tėvus ištiko šokas. Tačiau prokurorai įsitikinę, kad tik griežtai baudžiant galima išgyvendinti smurtą ir patyčias. Tokius, kurie nesuvokia, kokią žalą žmogaus sieloje palieka fizinis ar psichologinis smurtas, susimąstyti galbūt privers materialiniai nuostoliai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas