„Santaka“ / Lietuvos tūkstantmečio pradžią galima rasti Vilkaviškio krašte

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-24 23:29

Dalinkitės:  


Piliakalnių piliakalnis, tariama Margirio pilis – turistų mėgstama lankyti vieta.

Autoriaus nuotr.


Lietuvos tūkstantmečio pradžią galima rasti Vilkaviškio krašte

Minėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį turėtume įvardyti ir seniausią Vilkaviškio krašto vietovę, pirmą kartą paminėtą istoriniuose šaltiniuose.

Naudodamiesi Lietuvos geografiniais ir etnografiniais šaltiniais (XIV–XIX a.), anksčiausiai paminėtų vietovardžių galime rasti kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose.

Istorikai ir tautotyrininkai ginčijasi ieškodami tos vietovės, kur žuvo pirmasis misionierius Brunonas Kvarfurtietis, kurio vardą įamžino moterų vienuolynas Kvedlinburgo miesto metraščiuose. Istorinės vietovės įamžinimą lenkai jau skelbia suradę Gižycko krašte, kiti įvardija Marijampolės, Šilutės, Kaišiadorių ar Jurbarko apylinkes.

Remdamasis netiesioginiais analogais, vyskupo žūties vieta galėčiau įvardyti Piliakalnių (Rasių) piliakalnio apylinkes. Šį įspūdingą piliakalnį juosia vaizdinga srauni Aistos upė. (Gal aisčių vardas sietinas su šia upe?!) Tyrinėjant piliakalnį surasta XII–XIV a. žiestos keramikos, o į vakarus esanti gyvenvietė datuota V–XIV amžiumi. Jonas Basanavičius piliakalnį ir greta esantį Pilėnų kaimą siejo su Pilėnų pilimi ir jos didvyriu, pilies vadu Margiriu. V. Marburgietis nurodo, kad pilis sudeginta 1336 m. vasario 24 d. Kronikoje rašoma: „Taigi ordino kariai patraukė į Prūsiją, laimėję daugiau žaizdų negu grobio“.

Kryžiuočiai iš Prūsijos į Alytų, Punią, Merkinę, Trakus, Marienverderį (Senąjį Kauną) žygiuodavo per mūsų kraštą. Kvedlinburgo metraštyje minima, kad nužudyto vienuolio galva įmesta į Aistros upę. Galėjo metraštininkas klysti arba neišgirsti kitataučio minimos vietovės vardo. Gal tai buvo Aistos upė, vingiuojanti iš „prūsų“ į Lietuvą? Tad pirmoji vietovė, pretenduojanti į Tūkstantmečio istoriją, gali būti Piliakalniai, nuo kurių Prūsijos žemė esti arčiausiai. Akademikas Zenonas Zinkevičius („Voruta“, 2009 05 23, Nr. 10 ) rašo, kad Šv. Brunonas žuvo ne senosiose etninėse lietuvių žemėse, bet greičiausiai jotvingių žemėse. Taigi jį nužudė ne lietuviai. Kadangi jotvingiai sutapatinami su sūduviais, peršasi išvada, kad garsųjį misionierių į dangų pasiuntė... sūduviai. Rusų „Nestoro kronika“ jotvingius mini 945 metais. Taigi sūduviai (jotvingiai) metraščiuose paminėti anksčiau už Lietuvos vardą.

Antroji vietovė, tai – Vištytis: Vištytės ir Pisos upės.

Kryžiuočių kelių aprašyme „Kelias iš Insterburgo į Merkinę“ rašoma: „Pirmoji nakvynė už plynės prie Gauseniškių, antroji nakvynė prie Canisvig, trečia nakvynė prie ežero, kuris vadinamas Gavaičių, ketvirtoji nakvynė prie Vištytės upės, ... šeštoji nakvynė prie Vištyčio ežero, septintoji nakvynė prie Šešupės“ (1384 m.).

Trečioji vieta – Rausvės, Lieponos, Širvintos ir Šešupės upės. 1381 m. kelio aprašyme skaitome: „Antroji nakvynė Baitos daboklėje (sargybos vieta), prie Pisos upės, už 4 mylių, trečioji nakvynė... taip pat prie Pisos, už 3 mylių nuo šitos stovyklos prie upės, kuri vadinama Liepona, 2 mylios nuo Lieponos iki lauko, kuris vadinamas Visasėde, 3 mylios nuo Visasėdės iki Šešupės, 3 mylios nuo Šešupės tyrlaukių, kur pasitaiko lydimų (dirbama žemė, išdeginus mišką)... Tarp tyrlaukio iki Šešupės yra miškas, vadinamas Kempe, ten teks valyti kelią“ (1381 m.).

Kitame kelio iš Kauno aprašyme 1381 m. pateikiami ilgio vienetai, pagal kuriuos galima atsekti kryžiuočių kelią: „Pirmoji nakvynė prie Šešupės, nujojus 7 mylias, ir tarp tų 7 mylių yra 4 raistai – vienas 2 mylių, kitas taip pat dviejų, trečias – 3 mylių ir ketvirtas – vienos. Tarp Šešupės ir Visasėdės yra raistas 5 rykščių ilgumo... Nuo Širvintos iki upės, kuri vadinama Liepona, 3 mylios, nuo Lieponos upės 3 mylios iki Pisos ir nuo Pisos 3 mylios iki užtvaros (Baitos daboklė)“. (Senoviniai ilgio matavimo vienetai: mylia – 7,5325 km dar vokiečių ordino laikais buvo lyginama 10 000 žingsnių. Rykštė, kartis, prentas, prutas – 4,32 m., varstas – 1,067 km. Virvė – 44,6 m.)

Tačiau bene labiausiai į atmintinų vietovių sąrašą galėtų pretenduoti kuklus Šiaudiniškių kaimelis. Gandai iš Tilteniken kryžiuočius siūlo vesti iš Insterburgo (dabar Černiachovskas) į Kauną šiuo keliu: „Nuo Tauteniškių kitoje Baistos pusėje 3 mylios iki Lieponos upės, tarp Baistos ir upės, yra 2 raistai 2 virvių ilgumo. Nuo šitos Lieponos upės 2 ½ mylios iki Šiaudiniškių. Nuo Šiaudiniškių 2 mylios iki Visasėdės, ten yra bjaurus griovys pusės virvės ilgumo, reikės daryti lieptą. (1384 m. rugpjūčio 1 d. – Šv. Petro išvadavimo diena)“.

Šiaudiniškių vietovėje lankėsi ir LDK kunigaikštis Kęstutis. Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo, kad 1381 m. vasarą Kęstutis, žygiuodamas į Įsrutį, su savo bajorais apsistojo Daudiškėse – Dovydiškėse.

Visų istorikų sutariama, kad ta vietovė buvusi Sūduvoje, o istorikas Prochaska nurodo, kad tai buvo Šiaudiniškės, Vilkaviškio rajone (Kęstutis Subačius, „Sūduvos kraštas“, Marijampolė, 2006 m.).

Įdomu dar ir tai, kad Lenkijos istorinėje literatūroje teigiama, jog Šūklių dvaro rūmai pastatyti ant buvusios kryžiuočių pilies griuvėsių. Lietuvos istorinėje literatūroje apie Sūduvos kraštą kryžiuočių pilys jos žemėse neminimos. Jeigu Šiaudiniškių apylinkėse buvo lietuvių pilis, tai tikėtina, kad kelyje į Lietuvą kryžiuočiai galėjo pilį pastatyti ir Šūklių vietovėje.

K. Subačius teigia, kad kryžiuočių kelių aprašymuose Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ gausu laikmečio epizodų, pasakojančių apie Sūduvos kraštą. 1377 m. minima Dovydiškių vietovė, kurią kryžiuočiai apiplėšė. Dovydiškėse 1380 m. gegužės 31 d. buvo pasirašyta Jogailos ir Kryžiuočių ordino separatinė sutartis, nukreipta prieš Kęstutį. „Sutarties pasirašymas kartu su medžiokle truko penkias dienas ir joje dalyvavo, reikia manyti, gausi Jogailos ir ordino palyda, kiti kunigaikščiai, tarp jų – ir Vytautas, bajorai. Todėl logiška manyti, kad Dovydiškėse buvo atitinkamos patalpos, kuriose gyveno gausūs sutarties partneriai. Pačios sutarties tekste yra nurodyta Daudiškių (Dawdiskin, Dawdisken) vietovės pavadinimas. Kronikos leidėjas T. Hirsch spėjo, kad toji vietovė galėjusi būti kelyje iš Įsručio į Kauną, į Šiaurės rytus nuo Virbalio, kur dabar yra Šiaudiniškių gyvenvietė. Kai kurie istorikai šią sutartį ir vadina Šiaudiniškės sutartimi („Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai“).

Beje, minėtame kryžiuočių kelių aprašyme (nuo Įsručio į Marienverderį) įvardyta Visasėdės vietovė, kurią J. Totoraitis identifikuoja su Vižaidais. Tai kaimas prie Šeimenos upelio, apie 5 km į pietryčius nuo Vilkaviškio.

Tad šios anksčiau minimos vietovės: Piliakalniai, Vištytis, Kybartai (Liepona), Šiaudiniškiai galėtų būti įamžintos Tūkstantmečio paminėjimo renginiuose, iškalant įrašus akmenyje. Argi nebūtų malonu šių kaimų bendruomenėms įsiamžinti Lietuvos tūkstantmečio metais?



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas