„Santaka“ / Alio! Redakcija klauso...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-24 23:24

Dalinkitės:  


Alio! Redakcija klauso...

Kur Vištytyje nuleisti valtis?



Į redakciją kreipėsi žvejai mėgėjai, kurie dažnai žvejoja Vištyčio ežere. Jie prašė išsiaiškinti, kur galima nuleisti į ežerą valtis.

Pasak jų, specialių valčių nuleidimo tiltelių neįruošta, Šilelio poilsiavietės teritorijoje valtis nuleisti draudžiama. Atvažiavus žvejoti dėl to kyla konfliktų su regioninio parko darbuotojais. Žmonėms niekas nepaaiškina ir nenurodo, kur valtis į ežerą galima nuleisti teisėtai.

Žvejai mano, kad tuo turėtų pasirūpinti regioninio parko darbuotojai arba seniūnija.

Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas sakė, jog žvejų iš parko teritorijos niekas neveja. Tačiau valčių nuleidimo tako iš tiesų dar nėra.

– Sumanymas Vištytyje padaryti valčių nuleidimo vietą buvo jau labai seniai, tuo metu aš dar dirbau Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Kadangi beveik visa Vištyčio pakrantė yra privati, radome tris variantus, kur tai būtų galima padaryti. Iš jų buvo atrinkta viena vieta šalia Vištyčio miestelio. Tačiau susirinko gyventojų sueiga ir paprieštaravo – esą ten poilsiauja ir maudosi žmonės, todėl motorinės valtys nepageidaujamos. Neišsprendus problemos, šiam reikalui iš gamtos fondo skirtos lėšos buvo perduotos Vilkaviškiui. Taigi iki šiol Vištytyje šio tako nėra.

Tačiau šiemet jau baigiamas Vištyčio regioninio parko tvarkymo planas ir jame numatytos net keturios valčių nuleidimo vietos. Mėginsime su Savivaldybe daryti kokį nors projektą ir jas įrengti. Šios vietos numatytos netoli Vištyčio kapinių, kur yra išasfaltuota aikštelė, „Viktorijos“ bei „Pušelės“ kempinguose ir prie Šilelio poilsiavietės. Tose vietose, kur yra pliažai, 300 m spinduliu jokių valčių takų įrengti negalima, – paaiškino N. Paškauskas.



Krematoriumas bus ir Lietuvoje



Į redakciją paskambinusi skaitytoja kreipėsi su kiek neįprastu klausimu. Moterį domino palaikų kremavimo reikalai.

– Aš, pavyzdžiui, nenorėčiau būti palaidota žemėje. Man kur kas priimtinesnė kremacija, – kalbėjo savo kelione į Amžinybę susirūpinusi vilkaviškietė. Ji teiravosi, gal redakcija turinti kokių nors žinių, kaip Lietuvoje sprendžiama ši problema.

Kaip žinia, Lietuvoje šiuo metu krematoriumo nėra. Mūsų šalies gyventojai palaikus kremuoti dažniausiai veža į kaimyninę Latviją. Savo krematoriumus turi ir kitos kaimyninės valstybės. Tačiau netrukus kremacija (žmogaus palaikų deginimas specialioje krosnyje) turėtų būti pradėta vykdyti ir Lietuvoje.

Tam kelią atvėrė prieš pusantrų metų priimtas žmonių palaikų laidojimą, kremavimą ir balzamavimą reglamentuojantis įstatymas, dėl kurio Seime buvo diskutuota beveik ketverius metus. Beje, pagal šį įstatymą kremuoti palaikų nebus leidžiama, jei dėl to nesutars mirusiojo artimieji ar dėl asmens mirties vyks ikiteisminis tyrimas.

Jau kitais metais krematoriumas turėtų būti pastatytas geografiškai visiems Lietuvos gyventojams patogiausioje vietoje – Kėdainiuose.

Neseniai Kėdainių savivaldybė pasirašė investicinę sutartį su UAB „K2 LT“ dėl pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybos. Europos Sąjungos lėšomis įrengtame Kėdainių pramoniniame parke, 0,75 ha ploto žemės sklype, bus pastatyta ritualinių paslaugų įmonė su krematoriumu. Visa tai kainuos apie 10,5 mln. litų.

Būsimasis ritualinių paslaugų centras neteiks šarvojimo ar laidojimo paslaugų – čia bus tik salė, skirta atsisveikinti su velioniu prieš palaikų kremavimą. Po to artimiesiems bus įteikiama kapsulė su pelenais. Paslaugos kaina priklausys nuo tuo metu esamos dujų kainos, tačiau manoma, kad ji neviršys nustatytos laidojimo pašalpos dydžio.

Įstatymas numato, kad kremuoti palaikai turės būti laidojami kapavietėje arba kolumbariume. Taip pat galės būti išbarstomi tam skirtame kapinių lauke ar laikinai laikomi namuose.

Palaikų deginimo paprotys įsigalėjo ir iki XIII–XIV a. gyvavo visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje. Katalikų bažnyčia, anksčiau prieštaravusi palaikų kremavimui, dabar sutinka su šiuo alternatyviu laidojimo būdu. Tik, pagal Bažnyčios nuostatas, pelenai neturi būti išbarstyti ant žemės ar vandens paviršiaus, bet laidojami žemėje arba kolumbariumuose.

2008 m. lapkritį atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, krematoriumo statybai Lietuvoje pritaria apie 83 proc. gyventojų.



Darbus atidėjo



Pirmadienio ryte paskambinęs kybartietis, Č. Darvino gatvės 30-ojo namo gyventojas, pranešė apie vandentiekio avariją gretimame name ir pyko, kad savaitgalį nebuvo įmanoma prisišaukti pagalbos.

– Kur tik besikreipė namo gyventojai, visur – kaip į sieną. Vanduo bėgo kelias dienas, rūsiuose tyvuliavo ežerai, vanduo pasiekė net mūsų namą. Tačiau niekas neatvyko ir gedimo nepašalino. Nejaugi per dvidešimt valstybės nepriklausomybės metų niekas nesukūrė avarinių tarnybų? – stebėjosi skaitytojas.

Kybartų seniūnas Audrius Balbierius sakė nežinojęs apie buvusią vandentiekio avariją ir tvirtino, kad į jį savaitgalį niekas nesikreipė, taigi jam šios problemos spręsti neteko.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorius Bernardas Marčiukonis tvirtino, jog apie avariją vandentiekio trasoje buvo informuotas. Pasak jo, operatyviai pašalinti gedimą nebuvo įmanoma – būtų tekę daugiabučio namo gyventojus poilsio dienomis palikti be vandens. Paskaičiavę, kad dėl avarijos patirti vandens nuostoliai bus nedideli, darbus atidėjo pirmadienio rytui.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas