„Santaka“ / Jonams vardo diena svarbesnė už gimtadienį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-22 08:18

Dalinkitės:  


Laimos VABALIENĖS nuotr.

Jonams vardo diena svarbesnė už gimtadienį

Rytoj švęsime Jonines – vieną smagiausių ir gražiausių vasaros švenčių. Ji mums asocijuojasi su senaisiais lietuvių tautos papročiais, žolynų vainikais, laužais, degančiais kone per visą pačią trumpiausią metų naktį, ir, žinoma, su Jonų ir Janinų sveikinimu.

Laikraščio žurnalistai pakalbino keletą Jonų ir Janinų ir pasiteiravo, ką patys varduvininkai galvoja apie savo dabar jau gana retą vardą ir Joninių šventimo tradiciją.



Visada sulaukia rasos

Valstybinės Vilkaviškio maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Jono DUBAUSKO įstaigoje visus metus kabo ąžuolo vainikas. Kaip sakė pats varduvininkas – nuo Joninių iki Joninių.

Garbingas Jono vardas Dubauskų giminėje buvo perduodamas tradiciškai. VMVT viršininko tėvas ir tėvo tėvas taip pat buvo Jonai. Tik savo vaikams ir anūkams šio vardo J. Dubauskas jau neperdavė. „Laikai pasikeitė – ir vardai pasikeitė“, – sakė pašnekovas.

Joninių švęsti J. Dubauskas kasmet vyksta su įstaigos darbuotojais. „Kaip švenčiame? Būtinai gamtoje, būtinai prie laužo, būtinai sulaukiame, kada pasirodys rasa... Ir, žinoma, visi ieško paparčio žiedo“, – juokėsi J. Dubauskas.

Kokių nors išskirtinių Joninių vyras negalėtų paminėti – visos, pasak jo, buvo linksmos ir smagios. Tačiau net nesusimąstydamas patvirtina, jog Joninės – daug reikšmingesnė šventė už gimtadienį. „Gimimo dieną smarkiau švenčiame tik tada, kai jubiliejus, o Joninių tradicija – labai gili, nuo vaikystės. Per Jonines net mama kaime į darbą nevarydavo, nors ir ne šventa diena būdavo“, – sakė J. Dubauskas.



Koncertuoja kitiems Jonams ir Janinoms

Per kokia šešiolika metų šis vakaras gal bus pirmas, kai per Jonines Janina KATILIENĖ galės būti namuose. Tačiau sulaukti namiškių ar artimųjų sveikinimų nesitiki, mat šie jau įpratę, kad paprastai tokį vakarą jos namų durys būna užrakintos – Janina su folkloro ansambliu „Sūduviai“ išvažiuoja koncertuoti. Šįkart toks koncertas jau įvyko savaitgalį.

Dainuodama kitiems Jonams ir Janinoms ir pati be dėmesio nelieka. Visuomet grįžta vainikuota, su gėlėmis, įvairiais suvenyrais, kuriais pagerbia ir švenčių organizatoriai, ir savas kolektyvas. „Nesigailiu, kad mano toks vardas. Jaučiuosi pakylėta“, – sakė Janina Katilienė.



Vietoj Joanos – Janina

– Turėjau būti Joana, bet tėtė, beeidamas išrašyti gimimo metrikų, šį vardą užmiršo. Parėjęs namo ir sako: „Užrašiau Janute“. Labai dėl to džiaugiuosi: ir vardas gražus, ir tradicija graži“,– sakė vilkaviškietė, kultūros darbuotoja Janina KURTINAITIENĖ.

Tėtė sumaišė ne tik vardą, bet ir gimimo datą – užrašė ne tą dieną, kai dukra gimė, o tą, kai ją atsiėmė iš ligoninės. Bet ir dėl to Janina patenkinta, nes gimtadienį gali švęsti dukart.

Kaip vieną linksmiausių vardo dienų Janina prisimena Jonines ant Piliakalnių piliakalnio. Tąkart po piliakalnio tvarkymo talkos prie laužo talkininkai bandė išmokti tautinių šokių. Visiems kaip ir neblogai sekėsi, bet Janina su savo partnere vis nesuspėdavo su kitais šokėjais: kai poros ratelį jau sukdavo atgal, jodvi dar tik į priekį trepsėdavo, iš juoko į taktą nepataikydamos. O per kitą vardadienį kolegos Janiną... pagrobė iš ligoninės, kurioje ji gydėsi, ir parvežė namo švęsti. Tik valandėlei... Bet draugai, kažkokiu būdu sužinoję, kad Janina yra namuose, vis ėjo ir ėjo jos sveikinti. Į ligoninę varduvininkė vos spėjo grižti iki užrakinant nakčiai duris.



Kartu su gimimo diena

Paklaustas, ar žino, kodėl tėvai savo sūnų pavadino tokiu gražiu senoviniu vardu, rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Jonas MEŠKAUSKAS tvirtino, kad savo vardą jis atsinešė gimdamas. Mat birželio 25-oji – jo gimimo diena. Taigi per Jonines vicemeras pažymi ir savo gimtadienį. Dažniausiai sakė švenčiantis siaurame senų draugų rate, tik dabar jau nugyventų metų stengiasi neakcentuoti.

„Kai man buvo 25-eri, 30 metų, laukdavau tų savo gimtadienių, o dabar vis labiau nesinori žiūrėti į skaičius, įrašytus į asmens kodą, – juokėsi J. Meškauskas, kuris sakė tarp savo aplinkos žmonių Jonų pažįstantis nedaug. – Tėvo brolis buvo Jonas, turėjau vieną draugą Joną, bet dėl jo paties kaltės mūsų keliai prieš kurį laiką išsiskyrė“.

Nepažįsta vicemeras ir mažų Jonukų. „Dabar daugelis jaunų tėvų kažkodėl linkę savo atžalas pavadinti įmantriais, užsienietiškais vardais, ir tik vienas kitas renkasi Jono vardą. Gal ir gerai. Nes tos Joninės brangiai kainuoja...“ – sakė niekad humoro jausmo nestokojantis Jonas Meškauskas.



Jaunėlis sūnus – Jonukas

Rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas ŠNEIDERIS juokauja, kad kartą per metus tikrai pajunta, jog jo vardas – išskirtinis. Kitų vardadienių dažniausiai niekas neprisimena, o prieš Jonines visi sukrunta – sveikina ir bendradarbiai, ir giminės.

Švęsti Joninių į Šneiderių namą suguža draugai ir broliai su šeimomis. Būtent broliams Jonas ir turėtų būti dėkingas už vardą. Mat labai Joninių laužą ant Bartninkų krašto kalvų norėdavusiems kurti vaikams tėvai drausdavo, nes šeimoje Jonų nebuvo. Tad gimus jaunėliui broliai nutarė, kad, pavadinus jį Jonuku, laužo „reikalas“ išsispręstų.

Dabar J. Šneideris prisimena, kad įspūdingiausios Joninės vis dėlto buvo vaikystėje. Su broliais visą dieną tempdavo malkas laužui. Kadangi per Jonines dažniausiai lydavo, šlapi, sustirę, bet labai laimingi vakare Šneideriai galėdavo didžiuotis, kad turi ir savo laužą, ir savo Joną. Kad tradicija neišnyktų, J. Šneideris savo sūnui taip pat davė Jono vardą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas