„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-19 07:55

Dalinkitės:  


Atodangos

„Ką daryčiau kitaip?“ arba prielaidos valdininkijai sumažinti



Savaitę nebuvus Lietuvoje, įdomiausia pasirodė politikų reakcija į „Verslo žinių“ publikaciją, nuvainikavusią Vyriausybės atstovų kone kasdien skelbiamus teiginius apie, neva, sunkmečiu mažinamą valdininkų skaičių. Tų deklaracijų iki šiol buvo tiek daug, jog eilinis pilietis galėjo visiškai pasiklysti tarp skaičių. Kiek valdininkų neteko darbo, o gal iki šiol įvairiose valdžios institucijose buvo pjaustomi tik „laisvi etatai“? Valdininkijos algos sumažėjo penkiais ar penkiolika procentų? Tik praėjus kelioms dienoms po straipsnio pasirodymo kelios valstybės institucijos patvirtino, jog valdininkų skaičius per penkis pirmuosius šių metų mėnesius padidėjo 160 galvų.

Tačiau vykdomosios valdžios atstovų požiūris į politinę problemą (ko gero, tokio smūgio Andriaus Kubiliaus vyriausybė dar nebuvo ragavusi) pasirodė, deja, esąs tradicinis. Pirmadienį televizijos kanalai rodė pasimetusį ir nelabai ką turintį pasakyti šiuo klausimu Premjerą. Po kelių dienų buvo patikslinta, jog, skirtingai nei rašyta „Verslo žiniose“, valdininkų skaičius išaugo ne 615, o 160. Ketvirtadienį laikinai pavaduojanti Briuselin išvykusį A. Kubilių krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė jau laidė žaibus: galima buvo suprasti, jog valdžioje užsilikę socialdemokratai (turėtas galvoje Valstybės tarnybos departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius) „tokiais būdais daro šitokią politiką, dezinformuodami žmones ir žurnalistus arba nuslėpdami tikrąją tiesą“.

„Tikroji tiesa“ šiuo atveju greičiausiai priklauso nuo problemos interpretacijų. Nors nemanau, kad valdžios institucijų įdarbintų socialdemokratų klausimas čia yra fundamentalus, kaip, beje, ir kiekviena sąmokslo teorija. Nebent pamatinis būtų noras daužyti veidrodžiuose matomus nuosavus atvaizdus.

Ta proga pateiksiu dvi citatas iš savo šių metų sausį ir vasarį rašytų komentarų:

„Lietuvos valdžios paskelbtas taupymo vajus faktiškai žlunga kažkur netoli viduriniosios valdininkų kohortos, garsėjančios nepralenkiamais gebėjimais taip „susimažinti“ sau algas, kad po šios procedūros jos blogiausiu atveju nepakinta.“

„Viena vertus, neparodęs politinės valios A. Kubilius netrukus pajus, kad kiekvieną taupyti reikalaujantį protokolinį ministrų kabineto nutarimą paneigti rasis kelios dešimtys Vyriausybės vardu anksčiau paskelbtų nutarimų ar net įstatymų, kuriuose nurodoma priešingai. Ar verta lažintis, norint išsiaiškinti, kuriais iš jų pasinaudos išradingoji valdininkija? Neapsimoka, nes valdininkijos luomo išradingumui neprilygs nė vienas kubilius, jau nekalbant apie tuziną kirkilų. Problema ta, kad naujojo premjero deklaruojami planai reformuoti valstybės valdymą ir sutaupyti dar apie 2 mlrd. Lt be politinės valios kautis su biurokratija galų gale pasirodys juokingi. Sutaupys du milijardus, tačiau tuojau pat ant savo stalo ras „gyvybiškai svarbių“ projektų, programų už tris (...).“

Nesu labiau įžvalgus už Premjerą, kuris valdininkijos prigimties teoriją ir praktiką yra išstudijavęs daug geriau. Be to, požiūrį į būtinas valstybės valdymo reformas yra kur kas protingiau išdėstęs 2005 metais išleistoje knygelėje „Ką daryčiau kitaip?“. Joje yra lakoniškas ir esmę apibrėžiantis sakinys: „Vyriausybė gyvena pagal biurokratų parengtą programą“. Jeigu ką – ypač savo darbo sąlygų, algų ir socialinio komforto klausimu. Todėl šiandieninės politinės valdžios atstovai gali pasirinkti. Surengti mažytę raganų medžioklę ir išmėžti iš valstybės tarnybos politiškai nelojalius biurokratus (Lietuvos dviejų dešimtmečių patirtis rodo tokio požiūrio destruktyvumą) arba į problemą žiūrėti liberaliu dešiniuoju kampu.

Žvelgiant iš šalies, kyla pirmutinis įtarimas, jog Vyriausybėje esantys politikai tiksliai nežino, kiek šioje šalyje yra valdininkų, kiek etatų, be to, kokiu teisiniu pagrindu (pagal darbo sutartis, laikinus kontraktus ir t. t.) valstybės labui ir už kokius pinigus yra dirbama. Kol nebus atliktas rimtas auditas (ne pagal „biurokratų parengtą programą“, o taip, kad atspindėtų gyvenimo tikrovę), A. Kubiliui dar ne kartą teks raudonuoti: tariamai sumažinęs keliais tūkstančiais valdininkų skaičių, iš spaudos sužinos jį padidėjus. Ta pati valdininkijos prigimtį nagrinėjanti teorija ir praktika sako, jog tegali rastis trys prielaidos realiai sumažinti valdininkijos įtaką ir skaičių: atsisakyti perteklinių valdžios funkcijų (kurių – politinis klausimas) apskritai, didesnę dalį jų kartu su teise valdyti valstybės asignavimus perduoti savivaldos institutams bei užtikrinti tų funkcijų ir visiško atlygio už valstybės tarnybą skaidrumą.

Visos trys prielaidos visiškai atitinka sunkmečio dienotvarkę. Pirmoji – būtų reali parama verslui, antroji – užtikrintų didesnį valdymo lankstumą (be to, centrinei valdžiai būtų lengviau išaiškinti, kur baigiasi jos ir prasideda vietos valdžios kompetencija, beigi iš jos išplaukiantis valdininkų skaičius). Trečioji – bent jau paskatintų didesnį pasitikėjimą valstybe, taip pat itin svarbų sunkmečiu visuomenės solidarumo jausmą. Spėčiau, jog šiandien tos problemos tampa daug svarbesnės už pastangas subalansuoti krizinį šalies biudžetą.



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas