„Santaka“ / Šunų paliktos „dovanos“ miestui nesuteikia nei grožio, nei švaros

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-15 23:27

Dalinkitės:  


Vilkaviškietė Danutė Liubinskienė sakė, jog vedžiodamasi šunelį visuomet surenkanti tai, ką jis pridaro, ir net parodė specialai tam reikalui pasiimtas priemones. Tačiau moteris guodėsi, kad nėra specialios vietos, kur būtų galima pavedžioti savo augintinius. Aišku, vilkaviškietė pageidavo, kad tokia aikštelė būtų kuo arčiau namų, nes šuniukui palaukti neįsakysi.
Sauliaus LIETUVNINKO nuotr.

Šunų paliktos „dovanos“ miestui nesuteikia nei grožio, nei švaros

Eglė MIČIULIENĖ

Išpeškime naudos

„Jei teko pasivaikščioti Vilkaviškio Lauko, Nepriklausomybės gatvėmis, vargu ar jūsų akis džiugino nuo pavasario žaliuojanti žolytė. Kodėl? Ogi todėl, kad pieveles „nuspalvina“ mūsų mylimi keturkojai.

Negera ir nemalonu, kai tenka eiti kelio atkarpa nuo „Norfos“ prekybos centro iki ligoninės ar Lauko gatve palei daugiabučių namų teritorijas. Ne kartą teko matyti, kaip gražios moterys, solidūs vyriškiai stabteli, lukteli, kol jų augintinis atlieka visus gamtinius reikalus, ir, net galvos nepasukę į tą pusę, kur šuo paliko krūvelę, oriai nueina tolyn. Mieli šunelių augintojai, ar jums patiems nebado akių prie tako pūpsančios „dovanos“? O ką jau kalbėti apie pievelėse lakstančius vaikus. Po to mamoms nuo mažylių batukų tenka šveisti šunų išmatas...

Kažin, ar jau niekam – nei gyventojams, nei miesto valdžiai, nei ekologams, nei viešosios tvarkos prižiūrėtojams – neberūpi grožis ir švara mieste?

Peršasi mintis, kad sunkmečiu iš šios netvarkos galima būtų ir naudos išpešti. Kai žmonės stokoja sąmoningumo patys, tegu juos tramdo įstatymas.

Kreipiuosi į valdžios atstovus: negi nėra galimybės priversti šunų savininkus sutvarkyti savo augintinių paliktas išmatas? Bauskim nesusipratėlius šeimininkus – išlošime dvigubai: ir miestas bus švaresnis, ir vienas kitas litas į pustuštį biudžeto puodą įbyrės. O kad nekiltų klausimas, kur žmogui su surinktomis išmatomis dėtis, šunų vedžiojimo vietose reikėtų pastatyti ir vieną kitą tam pritaikytą konteinerį.

Nesakau, kad nereikia mylėti ir laikyti gyvūnų. Bet būkime už juos atsakingi, imkime pavyzdį iš kitų Europos valstybių. Tegul miestas visiems būna gražus ir švarus.“


Štai tokį laišką į redakciją atnešė vienas vilkaviškietis. Žmogus savo pavardės skelbti nenorėjo, tačiau jo išsakytai problemai tikriausiai pritartų daugelis miesto gyventojų. Mat to gyvūnų paliekamo „džiaugsmo“, apie kurį rašo „Santakos“ skaitytojas, pilnos ne tik jo minimos gatvės, bet ir visos pievelės prie daugiabučių, vaikų žaidimų aikštelės.



Bauda – iki 2000 litų

Apie minėtą problemą „Santakoje“ jau buvo rašyta toli gražu ne vieną kartą.

Juk pievose pūpsančios šunų išmatos – ne tik neestetiškas vaizdas. Jos gali būti ir rimtų ligų židiniais. Žaliuosiuose plotuose, kurie yra virtę šunų viešaisiais tualetais, dažnai laksto vaikai ir jie turi visas galimybes užsikrėsti žarnyno infekcines ligas sukeliančiais parazitais.

Šį pavasarį Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba patvirtino naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisykles. Iki šiol galiojo prieš 11 metų patvirtintos taisyklės.

Naujosiose taisyklėse rašoma, jog „miestų ir miestelių teritorijose gyvūnu besirūpinantys asmenys, vedžiodami, vesdami gyvūnus, privalo turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas priemones) ir jiems priteršus, taip pat priteršus namo koridorių, kitas bendrojo naudojimo vietas, transporto priemones, nedelsiant privalo surinkti ar išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, savininkai ar atsakingi asmenys atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110, 161 str.“ Aiškiau kalbant, šunų krūvelių nesusirinkusiems savininkams gresia įspėjimas arba bauda iki 2000 litų.



Vedžioti negalima... niekur

Galima pažvelgti į problemą ir iš kitos pusės. Tos pačios Savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės draudžia šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose: kapinėse, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose, skveruose, prie gyvenamųjų namų (išskyrus, jei yra nurodyta vedžiojimo vieta), žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba nurodytas šunų vedžiojimo vietas.

Šunis (žinoma, su antsnukiu) paleisti bėgioti galima tik Savivaldybės administracijos įrengtose vedžiojimo aikštelėse arba nustatytose tam vietose. Tačiau tokių vietų, kaip žinia, Vilkaviškyje nėra.

Natūraliai kyla klausimas, tai kurgi tuos šunelius žmonėms vedžioti?

Kita vertus, už tai, kad vedžiojo šunį žaliojoje vejoje ar prie gyvenamojo namo, turbūt dar nebuvo nubaustas nė vienas vilkaviškietis. Niekas tuo ir nesipiktintų – žmones erzina ne tvarkingai, su pavadėliu ir antsnukiais vedžiojami šunys, o jų „užminuotos“ teritorijos.

Nėra mūsų mieste ir specialių konteinerių, į kurios būtų galima mesti surinktas šunų išmatas.

Beje, didmiesčiuose tokios dėžės stovi jau keletą metų, bet tai dar nėra panacėja nuo šios „ligos“. Nemažus pinigus (nuo 200 iki beveik 1000 litų už vieną) už šias dėžes sumokėjusios savivaldybės skundžiasi, jog jos dažnai stovi nenaudojamos. Tuo tarpu sąmoningi gyvūnų šeimininkai, tvarkingai surinkę augintinio išmatas į krepšelį, pasinaudoja ir paprasta šiukšliadėže – tai tikrai geriau negu „miną“ palikti pievelėje.



Nė rinkliavos, nė kontrolės

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis pripažino, jog ši problema mieste tikrai aktuali.

Pasak D. Bunikio, daugelyje miestų yra įvesta rinkliava už gyvūnų registravimą ir laikymą. Už gautas lėšas savivaldybės rengia šunų vedžiojimo aikšteles ir perka specialius konteinerius bei stato juos tose vietose, kur vedžiojama daugiausiai augintinių.

– Vilkaviškiečiai šios rinkliavos nemoka, o kol jos nėra, tol aikštelių ir nebus įrengta. Žmonės tikrai nesuprastų, jei šiuo sunkiu metu jiems būtų užkrautas dar vienas mokestis. Beje, net ir įrengus šunų vedžiojimo aikštelę sunku tikėtis, kad gyventojai iš kito galo miesto ves savo šunį pavedžioti būtent ten.

Gyvūnų augintojus kontroliuoti gali daug institucijų: policija, aplinkosaugininkai, Savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, visuomenės sveikatos centro bei maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai... Bet kol kas tokios kontrolės niekas nesiima, nebent gaunamas konkretus skundas, – pripažino ekologas.

Vilkaviškio seniūnijos vyresnysis specialistas Vytautas Navickas taip pat sakė žinąs šią problemą. Bet jis pasiūlė kreiptis į policiją.

– Atveda tų šunų ir prie stadionų, ir net prie vaikų darželių. Dar ir paleidžia, netgi be antsnukių. Vedasi koks savininkas pitbulį – ir ką tu padarysi? Manote, jis savo pavardę ir adresą pasako? Šuo agresyvus, šeimininkas – dar agresyvesnis... Pagrasina savo pitbulį paleisti, mane pasiunčia „tolyn“ – ir viskas. Mūsų jėgos per mažos. Manau, kad reikėtų visiems suvienyti jėgas ir reikalauti ne tik iš seniūnijos, bet pasitelkti ir policiją, ir ekologus – tuomet gal būtų koks rezultatas.

Vilkaviškio policijos komisariato viršininkas Rolandas Gylys sakė, jog policija minėtos tvarkos priežiūros funkcijos nesikrato. Bet, pasak komisaro, policija ir be šio reikalo turi dar visą galybę funkcijų, tad vien šunims dėmesio skirti negali. Tačiau R. Gylys patvirtino, jog kartu su ekologu ir seniūnija mielai imtųsi spręsti šią bėdą ir neatsisakytų surengti bendrą reidą.

Atrodo, visa bėda ta, kad iki šiol niekas tokių bendrų akcijų nesiėmė organizuoti.

Norisi pritarti R. Gylio teiginiui, jog aktyvesni ir neabejingi turėtų būti ir tokių nesusipratusių šunų augintojų kaimynai. Jei tokių žmonių nesiseka sudrausminti patiems, tuomet reikėtų aktyviau kreiptis į minėtas įstaigas.






Įdomu



2008-ųjų rudenį Izraelyje pradėta šunų šeimininkus drausminanti akcija. Pagal keturkojų DNR imta aiškintis, kas gatvėje nesurinko savo augintinio išmatų.

Bandomoji programa pradėta Tel Avivo priemiestyje Petah Tikva. Visi šunų šeimininkai buvo pakviesti atvykti į veterinarijos ligonines, kur medikai ėmė augintinių mėginius iš nasrų.

Programos idėja – sudaryti keturkojų DNR duomenų bazę. Lyginant jos ir gatvėje rastų šuns išmatų DNR bus lengva atsekti, kuris šeimininkas nesurinko savo augintinio „tortų“.

Tuos, kas susems išmatas ir išmes jas į specialiai pažymėtus konteinerius, akcijos organizatoriai žadėjo apdovanoti kuponais gyvūnų maistui ar šunų žaislais.

Bet mėšlas, rastas po kojomis gatvėje, ir sulyginus su registruotų keturkojų duomenimis DNR bazėje, tokio šuns šeimininkui užtrauks baudą.

Keturkojų DNR bazė taip pat gali padėti veterinarams vykdyti mokslinius darbus, tirti šunų ligas ar nustatyti benamius šunis

Ko gero, Lietuvoje tokių akcijų dar reikėtų palaukti ne vieną dešimtmetį. Tiesa, kaip pastaroji akcija baigėsi Izraelyje, taip pat nežinia.

Tačiau galima daryti išvadą, jog problema – dėl miestų teršimo šunų išmatomis – aktuali ne tik Lietuvoje.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas