„Santaka“ / Lietuvos žmonių trėmimams senaties termino nėra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-08 07:23

Dalinkitės:  


Lietuvos žmonių trėmimams senaties termino nėra

Dienų tėkmė nusineša į praeitį skausmingus ir dramatiškus Lietuvos istorijos įvykius. Tačiau artėjant birželio 14-ajai, Gedulo ir vilties dienai, vėl permąstome, ką patyrė Lietuva tais 1941 metais.

Iki šiol tikslinama, kiek žmonių neteko mūsų valstybė per sovietinę okupaciją. Baisūs skaičiai, siaubingos netektys! Vien ištremtųjų į Sibirą – apie 300 tūkstančių! O kur dar pasitraukę iš Lietuvos, išėję partizanauti, įkalinti, žuvę tautiečiai?... Po 10–20 metų iš 700 tūkstančių į Lietuvą grįžo tik kas trečias suimtas, ištremtas ar išvarytas iš tėvynės žmogus.

1941 m. birželio 14-oji – viena juodžiausių mūsų istorijos datų. Ji teisėtai laikoma okupacinės sovietų valdžios ir komunistų partijos įvykdytų nusikaltimų, lietuvių tautos genocido pradžia.

Niekas nesuskaičiuos, kiek Tėvynė prarado puikių ūkininkų, mokytojų, kunigų, mokslininkų, rašytojų, amatininkų, kultūros veikėjų... Išnaikinti Lietuvos genofondą, sunaikinti lietuviškas šeimas – tokį tikslą turėjo tie, kurie planingai vykdė ir vėlesnes kodines operacijas „Vesna“ (1948 m.), „Priboj“ (1949 m.). Šių tremčių šešiasdešimtmečius minėjome pernai gegužės 22 d. ir šiemet kovo 25 d.

Ešelonų broliai ir seserys, pergyvenę tas baisias dienas ir naktis, šiandien ir visą likusį gyvenimą prisimins gyvulinių vagonų džeržgesį, vaikų verksmą, senelių aimanas. Ne vieno tremtinio artimieji liko gulėti ten, amžino įšalo žemėje: prie Laptevų ledų, Angaros miškuose, gūdžiose Sibiro platybėse.

Šiandien laimingi tie, kuriuos Tėvynė sugrįžusius tada pasitiko kaip pamotė. Tremtiniai nebuvo laukiami, o dauguma ilgai turėjo ieškoti teisingumo, nes buvo ištremti be teismo ir be jokių kaltės įrodymų (apie tai skaitome Jadvygos Tarasonienės knygoje „Esate ištremta pagrįstai“).

Tačiau dar laimingesni tie, kurie sulaukė laisvos Lietuvos. Tremtiniai, tie gyvieji dramatiškų dienų dalyviai ir liudytojai, nepaisydami garbaus amžiaus, ligų ir kitų negandų kiekvienais metais renkasi norėdami priminti žmonėms apie tragediją, kuri parodė tikrąjį bolševizmo veidą.

Tremtinių gretos retėja. Todėl gyvosiose istorijos pamokose džiaugsimės regėdami žmones, nepatyrusius nepakeliamų darbo ir gyvenimo sąlygų, kankinimų ir patyčių, žmogaus orumo žeminimo.

Trėmimams senaties termino nėra. Birželio 14 d., kaip ir kasmet, Gedulo ir vilties dienos minėjimas prasidės 12 val. šv. Mišiomis Vilkaviškio katedroje. Po jų – minėjimas prie Viešosios bibliotekos esančio paminklo stalinizmo aukoms atminti.

Renginys tęsis geležinkelio stotyje. Į ją važiuosime Savivaldybės parūpintu autobusu. Tikimės, kad jis nevėluos, kaip atsitiko pernai. Lauksime ir vykstančiųjų savo transportu. Turėkime žvakučių, gėlių. Po to mūsų laukia kelionė į Vilkaviškio kapines, kur prie simbolinio paminklo grįžusiems ir negrįžusiems melsimės už gyvus ir mirusius tremtinius.

Šiemet po visiems mums brangių vietų aplankymo Gedulo ir vilties dienos minėjimas tęsis Vilkaviškio krašto muziejuje. Jo darbuotojai ruošia gražią programą. Autobusas į Paežerius nuveš ir parveš atgal į Vilkaviškį.

Viliamės, jog rajono seniūnai pasirūpins, kad jų seniūnijose prie kryžių ir paminklų nevešėtų piktžolės. Taip pat tikimės, kad rajono Savivaldybės Švietimo skyrius, šią datą įrašęs į birželio mėnesio darbo planą, paragins mokyklų bendruomenes aktyviai dalyvauti gyvosiose istorijos pamokose, kurių gausa rajone tikrai pasigirti negalima. Išnaudokime galimybę prisiliesti prie kraujuojančių tautos žaizdų.

Istorija – didelė mokytoja. Ją reikia žinoti ir iš jos mokytis.



Dalija Agota KARKIENĖ

LPKTS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas