„Santaka“ / Nemokamų atostogų „išstumtiems“ žmonėms sirgti... negalima

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-06-03 23:11

Dalinkitės:  


„Sodros“ Vilkaviškio skyriaus direktoriaus pavaduotoja Dovilė Rapulskienė paaiškino įstatymus ir pritarė, kad nemokamų atostogų metu susirgti finansiškai nuostolinga.

Autorės nuotr.


Nemokamų atostogų „išstumtiems“ žmonėms sirgti... negalima

Eglė KVIESULAITIENĖ

Tiek valstybė, tiek privatūs darbdaviai finansines problemas sprendžia darbuotojams siūlydami nemokamas atostogas. Vis dažniau girdime, kad priverstinai atostogauja valdininkai, pareigūnai, statybininkai. Tačiau kol nepateko į bėdą, retas susimąsto, kad nemokamos atostogos – ne vien prarastos pajamos, bet ir apribotos socialinės garantijos.



Geriau nesirgti

Į redakciją paskambinusi moteris stebėjosi, kad išvyta nemokamų atostogų yra skriaudžiama ne tik darbdavio, bet ir „Sodros“. Mat anksčiau per darbus laiko sau neturėjusi vilkaviškietė nemokamų atostogų metu sumanė išspręsti seniai ją kankinusią sveikatos problemą. Ji nutarė kreiptis į medikus, kad atliktų išsiplėtusių poodinių venų šalinimo operaciją. Tačiau paprašiusi išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, kurį pristatytų „Sodrai“, moteris išgirdo, jog jokių išmokų negaus, mat, susirgus nemokamų atostogų metu, jos nepriklauso.

Dar labiau moterį šokiravo kita žinia: negana to, jog nedirbdama ji negauna jokių pajamų ir negaus kompensacijos už nedarbingumo laikotarpį, bet dar gali tekti pakloti ir nemažą pinigų sumą už gydymo paslaugas. Mat ligonių kasos gydymo įstaigai nekompensuoja už tokių ligonių, kurie nemoka privalomojo sveikatos draudimo išmokų, gydymą.

Moteris sakė negalinti patikėti, kad egzistuoja tokie įstatymai, kurie visą gyvenimą sąžiningai dirbusį ir mokesčius mokėjusį žmogų nelaimėje visiškai gniuždo.



Pašalpa nepriklauso

Pasiteiravę „Sodros“ Vilkaviškio skyriaus direktoriaus pavaduotojos įmokoms, pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei Dovilės Rapulskienės sužinojome, kad ligos pašalpa nemokamų atostogų metu tikrai nemokama. Susirgęs žmogus gali medikų prašyti išduoti nedarbingumo pažymėjimą – šis suteiks kitų garantijų (pavyzdžiui, ligos metu darbdavys negali atleisti iš darbo), tačiau ligos pašalpos iš „Sodros“ tikrai negaus. Mat pagal įstatymą ligos pašalpa mokama darbuotojui dėl ligos prarastam darbo užmokesčiui kompensuoti. Kadangi nemokamų atostogų metu darbo užmokesčio darbuotojas negauna, tad ir kompensuoti nėra ką.

Tai jokia naujovė: susirgus nemokamų atostogų metu ligos pašalpa niekada nebuvo mokama. Tik galbūt anksčiau, kai žmonės nemokamomis atostogomis naudojosi rečiau, problema nebuvo tokia aštri ir gyventojams nekildavo klausimų.



Keitėsi įstatymas

Direktoriaus pavaduotoja D. Rapulskienė priminė, kad nuo gegužės 1 d. Vyriausybės nutarimu pasikeitė ligos pašalpos mokėjimo tvarka ir dirbantiems žmonėms. Iš „Sodros“ lėšų nedarbingumo pašalpa mokama tik nuo trečiosios nedarbingumo dienos. Iki septintos imtinai nedarbingumo dienos mokama 40 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa. Per tą laiką nepasveikusiam žmogui nuo aštuntos dienos mokama 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa. Už pirmąsias dvi ligos dienas ne mažesnę nei 80 proc. atlyginimo dydžio pašalpą privalo mokėti darbdavys.

100 procentų kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpas „Sodra“ moka tik netekus darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą ar iš jo), taip pat motinystės nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei motinystės (tėvystės), kol vaikui sukanka vieneri metai, taip pat ir tėvystės – mėnesį po vaiko gimimo. 85 proc. mokama susirgus šeimos nariui, kurį reikia slaugyti, bei motinystės (tėvystės) pašalpa vaikui nuo vienerių iki dvejų metų auginti. Pašalpa išmokama per 15 darbo dienų nuo nedarbingumo pažymėjimo pateikimo dienos.



Iš savo kišenės

Kad išėjusiesiems arba išsiųstiesiems nemokamų atostogų žmonėms yra labai rizikinga susirgti, pripažino ir Kauno teritorinės ligonių kasos Klientų aptarnavimo skyriaus Marijampolėje vyriausioji specialistė Vida Sveikatienė. Nemokamų atostogų metu žmogus lieka nedraustas. Tai reiškia, kad tuo metu susižalojusiam, susirgusiam ar kitokių sveikatos problemų turinčiam žmogui už gydymą bei vaistus tektų susimokėti iš savo kišenės.

Labiausiai rizikuoja tie, kurie, siekiant išsaugoti darbo vietas, nemokamų atostogų išleidžiami mėnesiui ir ilgiau. Šie žmonės ne savo noru iškrenta iš „Sodros“ bei Valstybinių ligonių kasų registro – vadinasi, laikomi nedraustais privalomuoju valstybės socialiniu draudimu. Mat nuo atostoginių ir algų darbdaviai sumoka privalomus mokesčius ir įmokas, o išleidę žmogų nemokamų atostogų nemoka už jį niekam. Taigi ir „Sodra“, ir Valstybinė ligonių kasa už nemokamai atostogaujančiųjų gydymo išlaidas ir laikiną nedarbingumą negali mokėti, kaip už bet kurį kitą nedraustąjį.

V. Sveikatienė tikino, kad žmogui tikrai nekiltų problemų, jeigu jis nemokamų atostogų būtų išleistas tik dienai kitai, kaip daroma valstybinėse įstaigose. Bet išėjus mėnesiui ar ilgiau reikėtų pačiam pasirūpinti sveikatos draudimu – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje susimokėti 72 litus (per mėnesį) privalomojo sveikatos draudimo.



Tik savo noru

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir darbo santykius tiriantys teisininkai įsitikinę, kad krizė negali tapti pagrindu darbuotoją išleisti nemokamų atostogų, mat Darbo kodeksas numato aštuonis atvejus, kai leidžiama suteikti nemokamų atostogų.

Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų (iki 14 kalendorinių dienų), auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų (iki mėnesio), moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūrai, kol jam sueis treji metai. Taip pat įstatymas leidžia nemokamas atostogas suteikti neįgaliesiems (iki mėnesio per metus); darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam neįgalumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas (iki 30 kalendorinių dienų per metus); darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį (tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga); santuokai sudaryti ir artimo žmogaus mirties atveju (iki 3 dienų).

Daugiau priežasčių Darbo kodekse nenurodoma. Kitais atvejais, kurių nenumato Darbo kodeksas, darbuotoją nemokamų atostogų galima išleisti tik tada, jeigu papildomos priežastys aptartos įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jei įmonėje nėra tradicijos sudaryti kolektyvines sutartis arba jose nėra numatyta kitų atvejų, darbuotojus galima išleisti nemokamų atostogų jiems patiems prašant, bet tik Darbo kodekse paminėtais atvejais. Beje, nemokamos atostogos neįeina ir į darbo stažą (išskyrus pirmas 14 kalendorinių darbo dienų). Tad, ko gero, užsiregistravęs darbo biržoje žmogus socialinių garantijų turi daugiau, nei išėjęs nemokamų atostogų. Ir vis dėlto geresne ateitimi tikintys žmonės nemokamas atostogas kol kas renkasi mieliau nei darbo biržą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas