Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-11 16:34

---

Brangaus žmogaus netikėtą netektį išyvenusių Arvydo ir Ilonos Tamulių neapleidžia mintis, kodėl liga nebuvo diagnozuota anksčiau.

Autorės nuotr.

Arvydas Tamulis redakcijoje paliko „padėką“ Vilkaviškio šeimos klinikos bendrosios praktikos gydytojai Virginijai Naudžiūnienei už mamos Janinos Tamulienės ilgametį gydymą ir priežiūrą. Sūnus „dėkojo“ gydytojai už tai, kad net nepastebėjo, jog pacientė miršta nuo kasos vėžio. „Tesaugo Jūsų pacientus Dievas ir Hipokratas“, – rašė A.Tamulis.

Klausimai ir abejonės

Mūsų pokalbis su Arvydu ir jo žmona Ilona buvo persunktas netikėtai juos užklupusios gėlos. Jauni žmonės dalijosi ja ir svarstė apie ligą, gydymą, medikų atsakomybę.

Ką tik paminėję mamos mirties ketvirtines, gedulo rūbais vilkintys sutuoktiniai atsivežė laidotuvių nuotraukų, mirties liudijimą, kuriame nurodyta mirties priežastis – kasos karcinoma. Kitoje liudijimo pusėje vyriškis parašė, jog sutinka, kad mamą gydžiusi gydytoja suteiktų korespondentei informaciją apie jos ligą bei gydymą.

Tamuliai, palaidoję septyniasdešimties metų sulaukusį brangų žmogų, vis mąsto: nejaugi liga galėjo atsirasti staigiai, kodėl pas gydytojus reguliariai besilankiusiai mamai ji nebuvo nustatyta laiku? Ar tai abejingumas senyvam žmogui, ar profesionalumo stygius?

„Kai dabar gilinamės ir pergalvojame, tai net neturinčiam medicininio išsilavinimo matėsi, kad mamai kažkas yra. O kaip darant tyrimus galėjo nepastebėti progresuojančio vėžio?“ – svarstė velionės marti. Tyli, rami ir kantri uošvė jai daugiau atsiverdavo nei sūnui, todėl Ilona dažniau išgirsdavo nusiskundimų dėl sveikatos. Smulkutė moteris sakydavo, jog jaučia skausmą tai vienoje, tai kitoje kūno vietoje. Ji tyrėsi ir gydėsi dėl skrandžio, diabeto, kraujospūdžio, kartais pakamuodavo kiti negalavimai. Bet saviesiems nė į galvą neatėjo, kad kas mėnesį dėl vaistų išrašymo pas gydytoją einančiai mamai pristigtų medikų dėmesio.

„Neprikelsime mamos iš kapų. Nenoriu užsipulti gydytojos, gal ji nemažai gyvybių išgelbėjo, bet mūsų nuoskauda labai stipri. Kamuoja tik retorinis klausimas: ar turint dabartines technologijas neįmanoma nustatyti ligos“, – sakė sūnus.

Dabar vaikai labiausiai graužiasi dėl to, kad nesusiprato kartu su mama anksčiau nuvažiuoti pas gydytoją, kad apskritai per daug pasitikėjo medikais. Jie daro išvadą, jog kiekvienam reikia turėti medicininių žinių.

Paskutinį kartą Janina Tamulienė pas gydytoją lankėsi balandžio 29 dieną. Gegužės 2 dieną echoskopijos tyrimų atsakymai apstulbino, nes buvo pastebėtas daugiau kaip 6 cm skersmens auglys, diagnozuotas kasos galvutės vėžys. Gydytoja davė siuntimą į Kauno medicinos universiteto klinikas. Ten po antros operacijos moteris reanimacijoje neatsigavo – navikas buvo išplitęs.

Tvarkydamas mamos daiktus sūnus surado gydytojos V.Naudžiūnienės klinikos reklaminį lapelį, todėl ir vėl kilo minčių apie moralinę mediko atsakomybę, kad privati klinika turėtų atidžiau stebėti savo ligonius.



Gydytoja jaučia kaltę

Daug metų velionė lankėsi pas įvairius medikus, ne kartą tyrėsi skrandį, gydėsi opaligę, diabetą. Nuolatine gydytojos V.Naudžiūnienės paciente tapo nuo 2002 m. vasario mėnesio.

Gydytoja sakė, jog cukralige sergančiam žmogui kiekvieną mėnesį duodami lapeliai pasidaryti kraujo tyrimus. „Šios moters tyrimų rezultatai jokių įtarimų nekėlė, todėl tuo metu nemaniau, kad reikia daryti sudėtingesnius ar specifinius tyrimus antrinio lygio ligoninėje“, – aiškino V.Naudžiūnienė.

Visada menko kūno sudėjimo pacientės susirgimai gydytojai atrodė aiškūs. Gydytoja patvirtino, jog ji kas mėnesį tvarkingai lankydavosi išsirašyti vaistų. 2003 metų kovo mėnesį pacientei pasiskundus papildomais negalavimais, buvo atlikti skrandžio tyrimai, taip pat dėl vėžio. Tų metų lapkričio 5 d. atlikta vidaus organų echoskopija žymesnių pakitimų nerodė. Apsilankiusi pas gydytoją 2004 metų vasario 18 d. pacientė skundėsi dėl pilvo skausmų, vėl buvo nustatytas skrandžio uždegimas. Tų pačių metų lapkričio 29 dieną ligonė pasiskundė, jog keletą savaičių skauda šoną, blogiau jaučiasi. Gydytoja siūlė pasidaryti echoskopiją, bet moteris atsisakė. Gruodžio pabaigoje moteris išsakė daugiau nusiskundimų, o šių metų sausio pabaigoje gydytojai jau įtarimą sukėlė sumažėjęs ligonės svoris. Bet kraujo tyrimai nieko blogo nerodė, vasarį buvo padaugėję leukocitų. Kovo mėnesį atkreipė dėmesį į pacientės gelstelėjusią odą, kalbino gultis į ligoninę, bet ji nesutiko. Per porą mėnesių liga progresavo, o paskutinis tyrimas neabejotinai parodė onkologinį susirgimą.

„Dabar aš galiu save kaltinti tuo, jog nesugebėjau 2004 metų lapkričio mėnesį ligonės įkalbėti pasidaryti echoskopijos. Tikrai negalvojau apie kasos vėžį, dėmesys buvo sukoncentruotas į plaučius, kadangi ligonė buvo rūkanti. Aišku, mano didelė kaltė ir tai, kad neįkalbėjau gultis į ligoninę. Reikėjo surasti kažkokių būdų didesniam kontaktui“, – sakė gydytoja V.Naudžiūnienė.

Pasak 25 metus dirbančios gydytojos, žiūrint atgal dabar šį pirmą tokį skaudų jos praktikoje atvejį galima vertinti įvairiai. Ligos užuomazgų požymius gal ir galima atsekti pagal padidėjusį cukraus kiekį kraujye, atsiradusį skausmą, nes jis visoms kasos ligoms būdingas. Tačiau lankydamasi pas gydytoją pacientė skausmais reguliariai nesiskundė. Pirmasis įrašas apie tokį nusiskundimą kortelėje atsirado tik 2004 metų lapkričio pabaigoje, vėliau lankydamasi ligonė jo neakcentavo.

Gydytoja atmetė bet kokią mintį apie jos abejingumą senyvam, lėtam, ramiam žmogui, kokią patvirtino buvus velionę. „Tikrai neskirstau pacientų į „pelningus“ ar „nepelningus“. Jei ši moteris man būtų buvusi nesvarbi kaip žmogus, aš nebūčiau nuėjusi pas ją į namus, kai perėjau dirbti į kliniką. Tiems pacientams, kuriuos sugebėjau aplankyti, pranešiau, kad išeinu iš poliklinikos ir perteikiau tokią informaciją, jog jiems nereikėtų klaidžioti“, – sakė gydytoja V.Naudžiūnienė.



Klastinga liga

Medicinos literatūroje rašoma, jog kasos vėžys yra vienas sunkiausiai diagnozuojamų susirgimų, nes pradiniai simptomai, kuriais prasideda liga, yra nespecifiniai, būdingi ir kitoms pilvo ertmės organų ligoms, o diagnozei nustatyti reikia sudėtingų vaizdinių tyrimų, kurių neįmanoma plačiai taikyti.

Echoskopuojant dažniausiai nepastebima iki 2 cm skersmens navikų, o patologinių pokyčių nustatymas ir duomenų įvertinimas yra gana subjektyvus. Dėl vėlyvos kasos vėžio diagnostikos radikalios operacijos įmanomos tik 10–15 proc. ligonių. Gero rezultato galima tikėtis tada, kai navikas mažas, neišplitęs į kraujagysles ir kitur. Kol kas kasos vėžio prognozė bloga, nes požymiai dažnai nespecifiniai, atsiranda tik tada, kai navikas esti didelis. Po diagnozės nustatymo vienerius metus išgyvena 20 proc. pacientų. Ligonių, vidutinė išgyvenimo trukmė – 4–8 mėnesiai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---