„Santaka“ / Vilkaviškio antstolis krizės aukso amžiumi nevadina

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-05-27 23:13

Dalinkitės:  


Antstolis Algimantas Maliukevičius nemaloniausiais vadina atvejus, kai skolininkus tenka iškeldinti iš namų.

Autorės nuotr.


Vilkaviškio antstolis krizės aukso amžiumi nevadina

Eglė KVIESULAITIENĖ

Šiuo metu, kai nelemtoji krizė įstaigose „karpo“ algas, mažina etatus, o turtais garsėjusius verslininkus smaugia skolų kilpos, antstoliams darbo netrūksta. Mėgstama pajuokauti, kad šios profesijos žmonės dabar išgyvena aukso amžių ir meldžiasi, kad finansinė suirutė kuo ilgiau nesibaigtų. Apie šią situaciją kalbėjome su mūsų rajone dirbančiu antstoliu Algimantu MALIUKEVIČIUMI.

– Išduokite paslaptį, ar kalbos apie antstolių aukso amžių – tikra tiesa, ar tik juodas humoras?

– Jei aukso amžiumi laikysime tai, kad labai padaugėjo darbo, tada tikrai jo sulaukėme. Vien ieškinių užtikrinimo bylų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo beveik 20 procentų. Dažniausiai kreipiasi įmonės, iš kitų įmonių ar firmų neatgaunančios pinigų už pateiktą produkciją, medžiagas ar suteiktas paslaugas. Jos antstolio prašo užtikrinti ieškinį – tai reikštų atlikti skolininko turto aprašą, uždėti jam areštą. Tačiau šis darbas nėra taip gerai mokamas, kad būtų galima pajusti stipriai padidėjusias pajamas. Antstolio pajamos priklauso nuo išieškotos sumos dydžio. O šiuo metu dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad skolininkas jokio turto nebeturi: sąskaitos tuščios, pastatai, technika užstatyti bankui arba firma – išvis tik „popierinė“, tad iš jos nėra ką išieškoti. Taigi ir antstolis atlygio negauna.

– Gal galėtumėte įvardyti, kurias mūsų rajono firmas labiausiai palietė krizės pasekmės, kurios įmonės yra antstolio „taikiklyje“?

– Konkrečiai įvardyti tikrai negaliu – tai būtų neetiška. Bet galiu pasakyti, kad dauguma šių firmų visai neseniai buvo klestinčios, gerai žinomos ne tik savame rajone, tad turėjo daug verslo reikalų su kitomis įmonėmis: vienos prekiavo medžiagomis, kitos jas pirko ir gamino produkciją, trečios realizavo ir t. t. Ištikus krizei, nutrūko finansavimas ir griuvo visa grandinė: viena įmonė liko skolinga kitai, toji negaudama pinigų negalėjo atsiskaityti su trečia ir t. t.

Kiti tikėjosi išsiversti imdami paskolas, bet bankai krizės metu taip pat nustojo lengvai dalyti pinigus. Taip sustojo pinigų cirkuliacija tarp partnerių. Patekusios į aklavietę, firmos viena kitą dėl skolų pradėjo duoti į teismą ir čia vėl pasikartojo visa grandinė.

Daugiausia ir tarp skolininkų, ir tarp ieškovų – krovinių vežėjų. Yra keletas įsiskolinusių nedidelių statybos įmonių. Negalėčiau pasakyti, kaip teigiama, kad prisidengusios krize kai kurios įmonės piktavališkai neatsiskaito, – to nepastebėjau. Galbūt pasitaiko pavienių atvejų, kai prisidengus sudėtinga situacija neatsiskaitoma su darbuotojais. Turėjau ieškinių ir dėl nesumokėtų atlyginimų.

– Ar daug rajone įmonių, kurias dėl skolų ištiko bankrotas?

– Bankrutavusių kol kas yra tik viena kita įmonė. Šita griūtis gal labiau būdinga didiesiems miestams. Centralizuotai gauname žinias ir matome, kad beveik kasdien Vilniuje bankrutuoja 2–3 įmonės. Rajone taip nėra, tačiau daug įmonių tiesiog sustabdo veiklą. O kai partneriai sužino, kad įmonė sustabdė veiklą, visi išsigąsta, kad jai bankrutavus nebeatgaus savo pinigų. Todėl visi iš eilės su ieškiniais kreipiasi į teismą, kad išieškotų skolas. Netrukus išaiškėja karti tiesa: firma pinigų sąskaitose seniai nebeturi, nes veikla sustabdyta, o pastatai ir mechanizmai – įsigyti už paskolą, kuri bankui dar neišmokėta. Tad aišku, kad nėra iš ko išieškoti skolas.

– Ar kalbama apie dideles ieškinių sumas – šimtus tūkstančių, milijonus litų?

– Apie milijonus mūsų rajone tikrai nekalbama. Viena įmonė kreipėsi net dėl 400 litų skolos išieškojimo. Dauguma įsiskolinimų siekia nuo 2 tūkst. iki 12 tūkst. litų. Turiu ir tokių ieškinių, kur įsiskolinimas siekia 180 tūkst. litų.

Negalėčiau sakyti, kad visos skolos – beviltiškos. Būna atvejų, kai įmonių savininkai, sužinoję apie gresiančią procedūrą, patys geranoriškai atvyksta, perveda į sąskaitą pinigus. Žinoma, dažniausiai dejuoja dėl sunkios finansinės situacijos, bet randa pinigų skoloms sumokėti.

– Ar padidėjus nedarbui nepadaugėjo alimentus vengiančių ar neišgalinčių mokėti tėvelių?

– Alimentai – amžina problema, kad ir kokie laikai būtų. Dabar, kai valstybė sukūrė Vaikų išlaikymo fondą, su alimentais turime mažiau bėdų. Mat moterys visuomet gauna paramą iš valstybės, jei vyras alimentų ir nemoka. Žinoma, jo skola niekur nedingsta – valstybė ją išieškos netgi su delspinigiais.

– O kaip su būsto paskolomis? Juk bankai jas tikrai dosniai dalijo, o dabar atsirado aibės nemokių klientų, kurie nemoka nei palūkanų, nei kredito?

– Kol kas bent jau mūsų rajone bankai į teismus nesikreipė. Tai logiška, nes šiuo metu labai nukritusios nekilnojamojo turto kainos, tad atsiėmę įkeistą turtą bankai patirtų nuostolį. Jiems naudingiau palaukti – gal pagerėjus laikams žmonės sumokės įsiskolinimus. Šitos griūties pas mus dar nėra ir viliuosi, kad problema kaip nors bus išspręsta, neteks dėl skolų bankui žmones iškraustyti iš namų. Ir duok, Dieve, kad to nebūtų, nes tai – labai skausmingos procedūros ir skolininkams, ir antstoliui.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas