„Santaka“ / Skulptoriaus palaikai gimtoje žemėje nebesiilsi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-05-20 06:58

Dalinkitės:  


Sodybą paveldėjusi Lina Vosylienė seniūnui Romui Kučiauskui sakė, jog visas Pleškūnų namuose likusias istorines vertybes ketinanti padovanoti Krašto muziejui.
Sauliaus LIETUVNINKO nuotr.

Skulptoriaus palaikai gimtoje žemėje nebesiilsi

Eglė KVIESULAITIENĖ

Baltrakyje (Gižų sen.) dar nerimsta diskusijos dėl kaime negirdėto įvykio. Praėjusį savaitgalį kaimo kapinaitėse iškasti prieš daugiau nei du dešimtmečius palaidoto garsaus skulptoriaus palaikai. Labiausiai žmones piktina, kad palaikus giminės perlaidojo nepaisydami žmogaus paskutinės valios.



Nepaisė valios

Į redakciją paskambinusi moteris piktinosi, kad iš Vilniaus atvykęs skulptoriaus Vlado Pleškūno sūnus Andrius niekam nesakęs paslapčiomis išsikasė tėvo palaikus ir išsigabeno juos į Vilnių. Anot skambinusios moters, visuomet Baltrakio kapinaitėse svajojęs amžino atilsio atgulti skulptorius buvo išplėštas iš gimtosios žemės ir išvežtas į svetimą jam kraštą. Kaimo žmonės, daugiau nei du dešimtmečius lankę V. Pleškūno kapavietę, gerbę ją kaip garsaus savo krašto žmogaus atminimą, neturėjo galimybės nei atsisveikinti, nei kitaip pagerbti perlaidojamų palaikų.

Moteris stebėjosi, kad su tėvu jam gyvam esant mažai bendravęs sūnus nepaisė paskutinės V. Pleškūno valios amžiną ramybę rasti giminės kape šalia savo tėvo, motinos, dviejų brolių ir sesers. Pats paminklą giminės kapavietei sukūręs skulptorius, anot kaimo žmonių, visuomet kalbėdavo, kad šalia saviškių antkapyje bus įrašyti ir jo bei žmonos Onutės vardai. Tačiau prieš kelis mėnesius amžino poilsio atgulusi Onutė Pleškūnienė amžinybėje ilsėsis tik su vyro giminaičiais, mat Vlado palaikus į savo giminės kapavietę išsigabeno jo sūnus iš pirmosios santuokos.



Seniūniją informavo

Gižų seniūnas Romas Kučiauskas neslėpė, jog ir jam žinia, kad Vlado Pleškūno palaikai jau perlaidoti Vilniuje, yra naujiena. Tiesa, kaimo žmonių kalbos, jog palaikai išgabenti paslapčia, niekam apie tai neprasitarus, kiek perdėtos. Mat prieš kurį laiką pats Andrius Pleškūnas buvo užsukęs į Gižų seniūniją, kalbėjo, kad jam sunku važinėti šimtus kilometrų prižiūrėti tėvo kapavietę. Meno srityje dirbantis vyras sakė, jog Vilniuje, Rasų kapinėse, kur laidojami menininkai bei kiti žymūs vilniečiai, turi giminės kapavietę. Tad svarstąs, kad ten reikėtų perlaidoti ir tėvo palaikus.

Maloniai su A. Pleškūnu pasikalbėjęs seniūnas sakė negalįs prieštarauti artimųjų valiai, tad išvardijo, kokių dokumentų reikia palaikams perlaidoti. R. Kučiauskas tikėjosi, kad surinkęs reikiamus dokumentus A. Pleškūnas praneš seniūnijai ir tuomet pasitars dėl įžymaus Gižų krašto žmogaus palaikų perlaidojimo procedūros.



Sodyboje – muziejus

Baltrakio kaimas ir visa Gižų seniūnija visuomet didžiavosi tuo, kad garsus Lietuvos skulptorius Vladas Pleškūnas amžino atilsio atgulė jų žemėje. Mat mokslus baigęs menininkas ilgus metus į tėviškę užklysdavo tik kaip svečias. Bet gimtieji namai, pamiškėje prisiglaudusi kaimo sodyba jį visuomet traukė, čia gyveno Vlado brolis Stasys.

Grįžęs į gimtinę Vladas įsirengė savo dirbtuvę, kurioje kūrė skulptūrų projektus, maketus, darė liejinius. Visa sodyba buvo apstatyta žymių Lietuvos žmonių skulptūromis. Užklydusiųjų į šią vietą dėmesį visuomet traukdavo ant pjedestalų sustatyti rašytojos Žemaitės, fiziko Kazimiero Baršausko, skulptoriaus Vinco Grybo, revoliucionierių Zigmo Angariečio, Prano Eidukevičiaus ir kitų to laikmečio įžymybių biustai.

Skulptorius buvo kaimo šviesuolis, tad daugelis dar ir dabar prisimena jo turėtus muzikos instrumentus, gausias filatelijos, numizmatikos, kitokias kolekcijas.

Gimtinėje Vladas įsikūrė su mylimąja – kone dviem dešimtmečiais jaunesne Onute, kurią vėliau vedė. Kaimiečius savo įdomiu būdu bei meniška prigimtimi stebinusi moteris padėdavo Vladui kurti skulptūras, tapo jo kūrinių bei piešinių įkvėpėja. Po skulptoriaus mirties 1987-aisiais ji ilgai puoselėjo Vlado dirbtuves, čia įkūrė muziejų. Jame lankydavosi moksleivių, menininkų delegacijos. Onutė mielai pasakodavo apie skulptorių, jo kūrybinį kelią.



Dalijo teismas

Tačiau nei Vladui gyvam esant, nei po jo mirties Onutei nepavyko užmegzti artimų ryšių su vyro sūnumi iš pirmosios santuokos. Andrius žmonėms sakydavo, kad antroji tėvo žmona nuteikinėjanti savo vyrą prieš jį, sūnų. Po tėvo mirties A. Pleškūnas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam priklausančią turto dalį.

Teismai truko kone dešimtmetį. Per tą laiką, kai sodyba buvo užplombuota, vagys išnešė didžiąsias vertybes: brangias kolekcijas, meno dirbinius, instrumentus, tad dalyti ne ką ir beliko. Vis dėlto ir pasidalijus turtus, atgavus, kas kam priklauso, Andrius Pleškūnas gan dažnai atvykdavo aplankyti tėvo kapo. Kartu su juo atvažiuodavo ir mama – pirmoji V. Pleškūno žmona.

Seniūnas R. Kučiauskas dažnai bendraudavo su V. Pleškūno giminaičiais, tačiau apie ketinimus perlaidoti skulptoriaus palaikus sužinojo tik visai neseniai. Net neketinęs sūnaus valiai prieštarauti seniūnas tenorėjo žinoti, kada įvyks perlaidojimas, ir deramai pagerbti savo krašto įžymybę.

Tačiau apie tai, kad V. Pleškūno palaikų Baltrakio kapinaitėse nebėra, seniūnas sužinojo tik iš žurnalistų ir kaimo gyventojų. Palaikus išvežęs skulptoriaus sūnus apie tai seniūno neinformavo.

Toks paslaptingas poelgis nustebino ir Pleškūnų sodybos paveldėtoją, buvusią Onos Pleškūnienės globėją Liną Vosylienę. Moteris rūpinosi senute O. Pleškūniene paskutiniaisiais jos gyvenimo metais, kai vienkiemyje gyvenusi moteris nebepajėgė savarankiškai tvarkytis.



Kapavietę sutvarkė

L. Vosylienė su A. Pleškūnu bendravo likus kelioms dienoms iki palaikų perlaidojimo. Tačiau vilnietis apie tai net neužsiminė. Jis paprašė įleisti į sodybą (O. Pleškūnienė testamentu sodybą paliko savo globėjai L. Vosylienei), apžiūrėjo dirbtuves, likusius meno kūrinius, tėvo piešinius, nuotraukas.

L. Vosylienė siūlė sūnui pasiimti tėvą primenančius daiktus, tačiau jis išsirinko tik portretinę nuotrauką. Likusius skulptoriaus daiktus paveldėtoja ketina padovanoti Krašto muziejui. Apie tai, kad atvyko dėl tėvo palaikų perlaidojimo, A. Pleškūnas neužsiminė. Kalba tarp jo ir sodybos paveldėtojos sukosi apie senas nuoskaudas, kurias skulptoriaus sūnus jautė dabar jau mirusiai pamotei.

Po kelių dienų atsitiktinai pro kapines ėjusi L. Vosylienė pamatė, kad prie jos prižiūrimos kapavietės darbuojasi duobkasiai. Pasak moters, ji tada paprašiusi, kad nors kapavietę paliktų tvarkingą. Šis prašymas buvo įvykdytas. Pati neklausinėjusi, kodėl A. Pleškūnas nutarė išsigabenti tėvo palaikus, L. Vosylienė mano, kad tai tarsi kerštas Onutei – bent jau po mirties šiai moteriai nelemta būti greta. Skulptoriaus palaikai nuo šiol ilsėsis sūnaus išrinktoje kapavietėje.

Deja, mirusieji nebegali išreikšti savo valios ar prieštarauti. Artimųjų palaikais ir kapavietėmis rūpinasi gyvieji. Kadangi kitų giminių V. Pleškūnas nebeturi, sūnaus teisė spręsti, kur turėtų būti tėvo kapas. Kad ir kaip besipiktintų kaimo žmonės, jokių įstatymų skulptoriaus sūnus nepažeidė, reikiamus dokumentus susitvarkė. Tik gaila, kad žurnalistams nepavyko su juo susisiekti ir išklausyti, kodėl po dviejų dešimtmečių jis nutarė perkelti ramybėje besiilsinčio tėvo palaikus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas