„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-05-15 08:28

Dalinkitės:  


Atodangos

Algimantas GUDAITIS

Neramios mintys rinkimų išvakarėse



Gegužės 1-ąją paminėjome Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) penktąsias metines. Iškilmingų renginių tokiai sukakčiai priminti nei šalyje, nei mūsų rajone nebuvo. Narystė ES atrodo lyg ir savaime suprantamas reiškinys – kaip po žiemos atėjęs pavasaris. Gal ir verta tuo pasidžiaugti, tačiau koks bus ruduo, pasakyti šiuo nelemtos ekonominės krizės laikmečiu dar gana sunku. Galbūt galėtume tik pamąstyti ir pritarti ar nepritarti Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Petro Auštrevičiaus minčiai, kad esant nelengvai ekonominei situacijai gal ir nereikia švaistyti milijonų šventei, kad pati narystė ES yra šventė.

Tikriausiai šios sukakties reikšmę panašiai įvertino ir tauta – vėliavų prie įstaigų ir namų kabėjo gal šiek tiek ir daugiau nei per Kovo 11-ąją, bet prisiminus, jog gegužės 1-oji yra ne tik Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena, bet ir Tarptautinė darbo diena, tai simbolių šiai dvigubai šventei paminėti buvo ne per daugiausiai.

Šiandien Europos Sąjunga yra 27 valstybių ekonominė bei politinė bendrija, vienijanti 496 milijonus ES šalių gyventojų. Su savo 3,5 milijono valgytojų mes nesiekiame nė vieno procentėlio bendrijos burnų. Trylikoje ES šalių cirkuliuoja bendra valiuta – euras. Lietuvos valdžia taip pat atkakliai siekia europinės valiutos, kuri beveik 3,5 karto vertesnė nei mūsiškis sumenkęs litas. Tačiau eurą ES valdžia patiki tik stabilioms, ekonominiu bei politiniu pažiūriu subrendusioms valstybėms. Lietuva tokio vardo kol kas dar neužsitarnavusi. Tačiau viskas ateina reikiamu laiku ir momentu. Gražiais norais ir abejotinais skaičiavimais grindžiama mūsiškės šalies ekonomika ES institucijos vis dar nepasitiki.

Kaip gyvensime su euru, niekas nežino ir dorai nepaaiškina. Šiandien malonu čiupinėti eurą, nusinešti į banką ir ten jį palikus parsinešti pluoštelį litų. O kaip bus, kai su vienu kitu euriuku reikės nueiti į „Maximą“? Ką už juos nusipirksime? Ar Lietuvoje duona, pienas, sūris, mėsa ir kiti kasdieninio stalo produktai kainuos 3,5 karto pigiau nei Briuselyje ar Berlyne? Vargu. Jau dabar pieno perdirbėjai aiškina, kad pienas ir jo produktai mūsų parduotuvėse brangūs todėl, kad už juos gerokai brangiau moka senojoje Europoje. Kam pigiau parduoti saviems, jei kur kas brangiau sumoka svetimi.

Prieš 10–15 metų ES skelbiamos deklaracijos apie laisvą kapitalo, darbo jėgos, piniginių išteklių bei kitų ekonomikos sudedamųjų dalių judėjimą tarp ES šalių atrodė nepatikimos ir neįgyvendinamos. Penkiasdešimt metų ne tik negalėję nuvažiuoti pas kaimynus lenkus, bet net nedrįsę bent pasilypėję į pasienio medį pasidairyti, kas vyksta ten, toje liaudies demokratijos valstybėje, šiandien virtinėmis traukiame pirkti lenkiškų lašinių, miltų, kiaušinių ir kitokių to krašto kaimo gėrybių. O apsilankyti sovietmečiu tokiose šalyse, kaip Airija, Ispanija, Danija, Olandija, galėjome nebent sapnuose...

Mūsų ūkininkai, nesugebantys ar nepajėgiantys (jie tvirtina, kad valdžia neleidžia) užauginti taip pigiai, kaip lenkai, galbūt jau būtų linkę vėl sustiprinti Kalvarijos bei Lazdijų muitines. Bet ES atgal negrįžta, juda į priekį, o kas su Sąjunga nesuspėja ir atsilieka, tuos bendrijos nariai „paremia“ savu sviestu, cukrumi ir mėsa. Tik ta parama ne visiems maloni ir saldi – kai pigiai pasiūlo svetimos produkcijos, neturi kur padėti savos.

Pirmieji taką į ES pramynė geresnio uždarbio ar sotesnio kąsnio ieškodami mūsų vaikai. Kiekviena lazda turi du galus – taip sako žmonių išmintis. Nedarbas – skaudi rykštė Lietuvos žmonėms. Tačiau ar ne į Vakarus išvykusiųjų dirbti parvežtais pinigais buvo remiamas mūsų šalies bendrojo visuomeninio produkto (BVP) kūrimas. Už mūsų bedarbių Vakaruose uždirbtus pinigus Lietuvoje buvo perkami televizoriai, skalbimo mašinos, automobiliai, butai, namai bei kitos BVP sudedamosios dalys.

Mūsų bedarbiai bei įvairių Lietuvos institucijų atstovai Europos Sąjungoje pravėrė duris į Europą ir savo tėvams, giminaičiams, kaimynams. Lietuviai važiuoja aplankyti vaikų ir kartu pasidairyti, kaip gyvena senieji europiečiai, ar verta iš jų ko nors pasimokyti, ar verta eiti jų pėdomis. O gal kai kur ir kai kada tikslingiau minti savuosius, moksliškiau tariant, nacionalinius takus? Geriausiai, kai savo akimis pamatai ir įsitikini, kokia ta Europa, ką ji gali mums pasiūlyti ir ko iš mūsų paprašyti.

Šiandien apie mus ir Europą galima mąstyti ir kalbėti kaip nori. Demokratijos sąlygomis niekas akių neuždengia ir ausų neužkemša. Šalyje klesti monopolijos. Pienas ir jo produktai, automobilių degalai, dujos, elektra – monopolinės vertybės. Jų kainos gimsta ne rinkoje, o tokius produktus tiekiančių monopolistų galvose. Tokiomis sąlygomis laisvos rinkos dėsniai praktiškai neveikia.

Ne vienas galvoja ir tvirtina, jog Sovietų Sąjungą sugriovė Lietuva ir Landsbergis. Ta sąjunga sutrešo iš vidaus pati. Griūčiai pakako tik stuktelėjimo. Ar ne panašus likimas laukia ir kitų sąjungų?.. Su tokiomis mintimis ir nuotaikomis rytoj rinksime naują Prezidentą, o netrukus – ir Europos Parlamentą. Ar pavyks Lietuvai išsirinkti tokį lyderį, kuris bent perpus sumažintų mūsų bėdas ir rūpesčius? Duok, Dieve, neapsirikti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas